„Tokio žmogaus kaip R. Palaičio Vidaus reikalų sistemoje neturėjo būti“

Susitvardantis, pabrėžtinai mandagus ir galantiškas tuometinis ministras Raimundas Palaitis, išsikvietęs į savo kabinetą ministerijoje „pokalbiui“ taip pat jau buvusį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovą Vitalijų Gailių, anot pastarojo, sunkiai slėpė įtūžį – ministras į pavaldinį net nežiūrėjo: „Kodėl nusitaikėte į liberalcentristų žmones? Kuo jie jums užkliuvo, kad vykdote tyrimus, galinčius ne tik juos sužlugdyti? Aš maniau, kad man esate lojalus...“ – R. Palaičio balsas virptelėjo. Tvirtai suspaudęs geltoną markerį, ministras juo braukė eilutes viename dienraštyje paskelbto straipsnio apie FNTT tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad žinomi liberalcentristų verslininkai vengė mokėti mokesčius. V. Gailius rodė ministro subraukytą straipsnį ir „Palangos tilto“ redaktoriui – jį, kaip ir kitus įrodymus, įrodančius, kad mielo žmogaus ir santūraus politiko įvaizdį puoselėjantis R. Palaitis turi ir plačiajai visuomenei nematomą veidą – neįtikai, „išėsiu“. „Tokio žmogaus kaip R. Palaičio išvis neturėjo būti Vidaus reikalų sistemoje. Jis neturėjo patekti į Seimą, paaiškėjus, kad klastojo dokumentus ir parašus 2000-ųjų pradžioje“, – sako buvęs FNTT vadovas.

Buvusio ministro praeitis – niūroka

Su galimu dokumentų klastojimu susijusių nemalonumų buvęs ministras R. Palaitis turėjo ne vieną kartą. Tačiau dar 2000-aisiais iškelta baudžiamoji byla buvo netikėtai nutraukta, nors tyrėjai ir buvo įrodę, kad R. Palaitis suklastojo svetimus parašus.

Tuomet mažai kam žinomo finansinės bendrovės maklerio R. Palaičio nusikaltimą tyrę buvę STT Klaipėdos skyriaus tyrėjai šiandien kai kurie – jau pensijoje, bet jie gerai mena sėkmingai politinės karjeros laiptais kopusį palangiškį ir jo teisės brūkštelėjimus.

„Tada ne viską, ką pavyko sužinoti tyrimo metu, mums buvo leista pateikti vadovybei. Kažin ar R. Palaitis būtų taip aukštai kilęs, jeigu būtų viskas žinoma teisėsaugai ir visuomenei“, –„Palangos tiltui“ sakė vienas buvusių STT Klaipėdos skyriaus vadovų.

„O gal nuslėptos nuo jos?“ – išsprūdo redakcijoje kalbantis su buvusiu FNTT vadovu V. Gailiumi.

Pašnekovas nutilo, bet, pakėlęs akis, vėl ištarė žodžius, kurie gali persekioti buvusį ministrą, bandantį suklijuoti gerokai suskilusią politinę karjerą: „Kartoju: tokio žmogaus kaip R. Palaičio išvis neturėjo būti Vidaus reikalų sistemoje...“

„Palangos tiltas“ pasiryžo nupūsti dulkes nuo senų teisėsaugos archyvų – po išsamių pokalbių su buvusiais R. Palaičio bylos tyrėjais jau artimiausiu metu skaitytojams pateiks naujas bylos aplinkybes, kurios iki šiol nebuvo žinomos.

R. Palaitis galimai užgniaužė ne vieną svarbų liudininką dokumentų klastojimo byloje 2000-ųjų pradžioje, bet vargu, ar jam pavyks užtildyti savo buvusį pavaldinį V. Gailių ir kitus liudytojus, kurie pasiruošę teismui rudenį paliudyti, kad ministras R. Palaitis susidorojo su jam neįtikusiu Finansinių nusikaltimų tarnybos vadovu dėl pastarojo stropumo tiriant galimai tuometinio ministro užnugarį turėjusius liberalcentristų verslininkus?

„Beje, iškvietimas pas ministrą dėl minėto straipsnio buvo ne vienintelis atvejis, kai Vidaus reikalų ministerijoje buvau perspėtas aukštų ministerijos pareigūnų dėl galimų pasekmių FNTT vadovybei dėl tarnybos veiksmų prieš su VRM vadovais susijusius asmenis ar jų įmones. Jei prireiks, liudytojais į teismą bus kviečiami ir jie“, – sako V. Gailius.

Beje, po pasiaiškinimo pas ministrą dėl neva „puolamų“ liberalcentristų verslininkų, V. Gailius kreipėsi į Seimo antikorupcinę komisiją, informuodamas apie R. Palaičio spaudimą FNTT vadovui.

Komisija užfiksavo V. Gailiaus skundą, bet imtis tyrimo prieš valdančiųjų koalicijos Vidaus reikalų ministrą nesiėmė. Pabūgo?

FNTT vadovai dirbo labai gerai

„Dabar suvokiu, kad šiandien Lietuvoje sprendimus priima tie, kurie tuo metu, kai valstybėje buvo sunku, buvo kitoje pusėje, o šiandien apie savo praeitį kalba nenoriai“, – sako V. Gailius.

„Paaiškinkite“, – paprašiau.

„Tarnybą Vidaus reikalų sistemoje pradėjau 1990-aisiais. Buvo žengiami pirmieji žingsniai savarankiškos valstybės link, ir  daugelis piliečių negailėjo savo pastangų ir laiko atgimstančios Lietuvos žmonių saugumui. Deja, kai kurie siekė pasinaudoti jaunos valstybės ir jos institucijų pažeidžiamumu ir laukė arba iki šio naudojasi situacija“, – sako buvęs FNTT vadovas.

Jis neslepia, kad R. Palaitį priskiria pastariesiems.

V. Gailiaus sėkmingą veiklą tarnyboje iki FNTT skandalo gerai vertino ir prezidentūra, pastebėjusi, kad, pradėjus tarnybai vadovauti V. Gailiui ir  V. Giržadui, sėkmingų tyrimų apimtys gerokai padidėjo – išaiškinus finansinės atsakomybės prieš valstybę vengiančius verslininkus, iš jų į valstybės biudžetą buvo surinkta daugiau nuslėptų mokesčių.

 „Šiandien galiu didžiuotis, kad per daugiau nei dvidešimt metų darbo kovos su organizuotu nusikalstamumu tarnyboje (ONTT) – o vėliau FNTT – dažniausiai sutikdavau savo profesinei pareigai ypač atsidavusius  pareigūnus, su kuriais sulaikinėjome banditinių gaujų narius, reketininkus, kurie grasindavo susidoroti. Bet R. Palaičiui, regis, pirmiausia labiau rūpėjo kiti dalykai – „stogas“ savo bendrapartiečiams. Kaip kitaip galėjau suprasti jo žodžius dėl „taikymosi“ į liberalcentristų verslininkus, kurie, kaip parodė mūsų tarnybos tyrimas, vertėsi nelegalia veikla?“ – klausia V. Gailius.

R. Palaičiui atleidus jį iš FNTT vadovo pareigų, V. Gailius įsidarbino Klaipėdos bendrovėje „Vakarų laivų gamykla“ (VLG). Šią gamyklą valdo daugiašakis Estijos koncernas „BLRT Gruup“.

Buvusiam Vidaus reikalų sistemos profesionalui skaudu ir pikta, kad, kol nėra teismo sprendimo dėl jo atleidimo, teko palikti finansinių nusikaltimų tarnybą.

„Pastaraisiais metais, dirbdamas  Lietuvos ONTT ir FNTT vadovu, kartu su kitomis teisėsaugos institucijomis, atsižvelgiant į naujas nusikalstamumo kryptis ir tendencijas, siekiau padaryti nusikalstamumą nepelningu – konfiskuoti tai, kas pavogta ar gauta piktnaudžiaujant valstybės tarnyba. Sekėsi visai neblogai, bet, pasirodo, VRM viršūnėse ne visiems tai patiko“, – sako V. Gailius.

Įžvelgia daug pažeidimų

Jauno vyro sėkmingą karjerą Vidaus reikalų sistemoje sužlugdė R. Palaitis, 2011 metų gruodžio viduryje paskyręs pavaldiniui tyrimą poligrafu. Primename skaitytojams, kad liberalcentristų ministras tokios priemonės griebėsi po to, kai paaiškėjo, jog kažkas žlugusio „Snoro“ savininkams nutekino informaciją apie  planuojamus Generalinės prokuratūros operatyvinius veiksmus.

R. Palaitis, neturėdamas jokių įrodymų, iš kurios tarnybos galėjo nutekėti informacija, pirmiausia bakstelėjo į FNTT vadovų pusę: „Jie!“

V. Gailius mato daugybę pažeidimų dėl ministro įsakymo skirti savo pavaldiniams iš FNTT testą poligrafu. Kitaip tariant, melo detektoriumi.

„Supažindinimo su tyrimo pagrindais metu supratau, kad VSD nebuvo gavusi VRM prašymo atlikti mano tyrimą poligrafu... Paskyrus tyrimą, turėjau galiojantį leidimą susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija; mano atžvilgiu nebuvo pradėta pakartotinio patikrinimo leidimui susipažinti su įslaptinta informacija procedūra. Nebuvau supažindintas su pradėtu tarnybiniu patikrinimu, vidiniu ar kitokiu tyrimu. Jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai mano atžvilgiu nebuvo atliekami, nebuvau įtariamuoju jokiame ikiteisminiame tyrime. Man niekas nedarė jokio poveikio, todėl nebuvau pateikęs prašymo atlikti mano tyrimą poligrafu“, –buvęs FNTT vadovas išvardijo tik dalį tokio tyrimo skyrimo pažeidimų.

Išlėkęs iš ministro kėdės, R. Palaitis šiandien maitinamas Liberalų ir Centro partijos, įdarbintas liberalcentristų partijos atsakinguoju sekretoriumi.

Skandalas gali plykstelėti prieš rinkimus

FNTT skandalas laikinai priblėso, bet gali plykstelėti smarkia ugnimi prieš pat Seimo rinkimus spalį – rudenį Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinės V. Gailiaus bylą dėl atleidimo iš tarnybos vadovo pareigų.

Šalies Prezidentė D. Grybauskaitė, skandalo metu gynusi ministro sprendimą atleisti V. Gailių, skaitydama metinį pranešimą Seime, gan tiesiogiai prisipažino klydusi – pripažino, kad „tie, kam ilgus metus teisėsauga buvo įrankis politinėms sąskaitoms suvesti arba savo ramybei apsaugoti, sunkiai atsisako šio įpročio. Kova dėl įtakos Finansinių nusikaltimų tarnybai – akivaizdus to pavyzdys...“

Jeigu teismas įsiklausys į Prezidentės žodžius, o, svarbiausia, buvusio FNTT vadovo V. Gailiaus argumentus ir įrodymus, teismo sprendimas ne tik įkals paskutinį vinį į abejotinas R. Palaičio politines ambicijas, bet ir į visų liberalcentristų karstą.

Be abejonių, R. Palaitis jaučia, kad padai gali svilti daug greičiau nei Seimo rinkimai spalio mėnesį, todėl skuba „vartyti“ FNTT vadovų atleidimo istoriją sau palankioje šviesoje.

Gal užkibs naivuolių ar kas nors iš retėjančių „palaitinių“ gretų?

Nesvarbu, kad viešoje erdvėje buvęs pabrėžtinai mandagus ir galantiškas buvęs ministras iš Palangos, pasitelkia ne visai padorius argumentus kovoje prieš buvusį pavaldinį, su kuriuo galutinį tašką padės teismas.

„R. Palaitis savo pranešimuose nuolat pažeidinėja nekaltumo prezumpciją, šmeižia, įžeidinėja mane ir V. Giržadą, kaltindamas galimais, tačiau tiesiogiai įvardijamais nusikaltimais. Dėl šių neteisėtų veiksmų ir šmeižto aš artimiausiu metu kreipsiuosi į teismą“, – sakė V. Gailius.

Jis nenori kalbėti apie buvusio ministro politines ambicijas, tik kiek miglotai sako: „Norėčiau, kad R.Palaitis niekada nespręstų apie kitus pagal save“.

Yra ir sąžiningų, atsakingų politikų

Likimo ironija, kad FNTT skandalo herojai – R. Palaitis, V. Gailius ir Seimo narys P. Žeimys, skubėjęs iš sergančių tėvų Palangoje namų, į svarbų Seimo L. Kernagio komisijos posėdį (kaip pasirodė vėliau, jo balsas, nušalinant R. Palaitį iš ministro pareigų, buvo lemtingas, – L.J.) – jėgų būsimos teisinėms ar politinėms batalijoms semiasi pajūryje.

„P. Žeimio, kaip ir kitų komisijos narių, pozicija balsuojant Seimo komisijoje tik patvirtina tai, kad mano ir V.Giržado atžvilgiu buvo atlikta nusikalstama slapta operacija. Džiaugiuosi, kad Seime yra sąžiningų ir atsakingų prieš valstybę ir visuomenę politikų. Beje, komisijos nariai disponuoja daug platesnės apimties informacija. Tikiu, kad teisme jie ją atskleis“, – sako buvęs FNTT vadovas. Jis priduria: „Pergalė teisme man  yra ne geriausias, o vienintelis pasirinkimas, nes  jaučiuosi atsakingas ne tik prieš kolegas, bet ir prieš teisingumo siekiančius Lietuvos žmones“.

Vyras siekia, kad teismas jį grąžintų į buvusią darbovietę – FNTT, kuriai jis atidavė daugiau kaip dešimt metų jėgų.

Jeigu teismas nuspręs taip, kaip ir šalies Prezidentė, metiniame pranešime gan tiesmukai pripažinusi, kad FNTT vadovų atleidimas buvo įrankis „sąskaitoms suvesti“, R. Palaičiui, matyt, ir partijos atsakingo sekretoriaus kėdė gali tapti per didelė prabanga.