Buvęs ministras išsuks uodegą sausą, o atpirkimo ožiu liks valstybė?

Kokioje valstybėje gyvename? Demokratinėje ar policinėje? Ir iš ko pareikalauti atsakomybės ir žalos atlyginimo, jeigu užsakymus susidoroti ar sukompromituoti jėgos institucijos gauna iš aukščiausių šalies pareigūnų, o juos vykdo dažnai susikompromitavę pareigūnai? Kodėl valstybės pareigūnams dėl padarytos žalos valstybei taip paprasta išsukti uodegą, o atpirkimo ožiu lieka valstybė? Ar liks „sausas“ palangiškiams gerai pažįstamas buvęs vidaus reikalų ministras ir „popierinės“ liberalcentristų partijos vienas lyderių Raimundas Palaitis, kuris, buvusius Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus atleido neteisėtai, o dėl to pats netekęs posto, dabar postringauja studentams vienoje iš aukštųjų šalies mokyklų?

Nutraukė ikiteisminį
tyrimą
Generalinė prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl buvusio FNTT direktoriaus pavaduotojo Vytauto Giržado.
Kaip informavo prokuratūra, šis sprendimas priimtas nenustačius, kad V. Giržadas padarė veikas, turinčias nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir suklastoto dokumento panaudojimo.
Priminsime, įtarimai V. Giržadui buvo pateikti 2012 metų pavasarį, tiriant bylą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba, nutekinant informaciją dienraščiui „Lietuvos rytas“ apie rengiamus tyrėjų veiksmus dėl banko „Snoras“.
Dėl informacijos apie planuojamus pareigūnų veiksmus vadinamuoju melo detektoriumi buvo patikrinti tuometiniai FNTT vadovai V. Gailius ir V. Giržadas, taip pat keli prokuratūros atstovai. V. Gailiui atsisakius iš pareigų atleisti savo pavaduotoją tuometinis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis panaikino FNTT vadovų leidimus dirbti su slapta informacija ir atleido iš pareigų.
Kaip rašo dienraštis, Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai nėrėsi iš kailio bandydami įrodyti, jog V. Giržadas dienraščiui nutekino informaciją apie artėjančią banko „Snoras” griūtį.
Tačiau VSD operatyvininkai sulaukė smūgio – Generalinė prokuratūra panaikino V. Giržadui pareikštus įtarimus dėl informacijos nutekinimo.

Ar valstybė – atpirkimo ožys?
Priminsime, kad anksčiau, 2012-ųjų pabaigoje, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, FNTT vadovas V. Gailius buvo išteisintas dėl informacijos nutekėjimo apie banko „Snoras“ bankrotą.
Iš ko šiandien reikalauti žalos atlyginimo už sutryptą reputaciją ir pažeminimą V. Gailiui ir V. Giržadui?
Prezidentės D. Grybauskaitės? Dėstytojo R. Palaičio? Ar...atpirkimo ožkos, Lietuvos valstybės?
„Deja, pas mus tokie įstatymai: už valstybės pareigūnų nusikalstamą veiką numatyta tik drausminė atsakomybė. Už jų padarytą žalą turi atlyginti valstybė“, – „Palangos tiltui“ sakė V. Giržadas.
Pirmos instancijos teismas dalinai tenkino jo ieškinį: priteisė dalį neturtinės žalos – 20 tūkstančių litų bei užmokestį už priverstines pravaikštas. Žinoma, juos sumokėjo valstybė, tai yra kiekvienas mūsų, mokesčių mokėtojų. R. Palaitis liko sausas, nors galbūt – suglaudęs ausis.
Nors konservatorės Agnės Bilotaitės siūlymas Seimui priimti įstatymo pataisą, kad dėl valstybės pareigūnų sprendimų, sukėlusių žalą valstybei, žala būtų išieškoma ne iš valstybės, o iš sprendimą priėmusio pareigūno, nesusilaukė pritarimo net frakcijoje, nereiškia, kad prie pasiūlymo nebus grįžta vėliau.
„Partijos siekia apsidrausti. Juk, tarkime, R. Palaičio atveju, atsistatydinęs jis tapo Seimo nariu. Ar gali tikėtis, kad jo partija palaikytų tokį pasiūlymą? Ne, – „Palangos tiltui“ samprotavo Seimo narys Pranas Žeimys. – Bet toks įstatymas būtų labai reikalingas. Aš tikrai balsuočiau už jį“.

Stengėsi kaip įmanydami
Metus V. Giržadą ir jo aplinką sekę saugumo pareigūnai liko it musę kandę. Ikiteisminį tyrimą dėl informacijos apie „Snorą” nutekinimo prokurorai ir saugumiečiai, anot dienraščio, pradėjo gavę nurodymą iš Prezidentūros, todėl surasti informatorius stengėsi kaip įmanydami.
Nepavykus išgauti informacijos, kas nutekino informaciją dienraščio žurnalistui apie Lietuvos banko planuojamus veiksmus prieš „Snorą“, pirmiausia buvo pradėti spausti žurnalisto šeimos nariai ir draugai.
Vieną žurnalisto draugą – automobilių serviso įmonės vadovą – STT agentai sulaikė tiesiog gatvėje, įgrūdo į automobilį tamsintais langais ir nusivežė į prokuratūrą.
Šešias valandas vyrą tardę pareigūnai bandė išgauti informaciją, kad žurnalistas artimai bendravo su V. Giržadu ir su juo susitikinėjo Druskininkuose.
Nors vyras, anot dienraščio, tikino niekada nematęs žurnalisto nei su V. Giržadu, nei su kitais aukštais pareigūnais, tyrėjų tai neįtikino.
Po kelių savaičių verslininko namuose anksti rytą buvo padaryta krata. Žmonos ir vaikų akivaizdoje jis iš namų buvo išvežtas į policijos komisariato areštinę.
Nors jau per pirmąsias apklausas žurnalistas A. Lekavičius tyrėjams pareiškė, kad nei V. Gailiaus, nei V. Giržado nepažįsta, pareigūnai toliau atkakliai tikrino VSD pateiktą informaciją apie tai, kad jie yra geri bičiuliai ir nuolat susitinka Druskininkuose esančioje pirtyje.
Už atsisakymą atskleisti informacijos šaltinį, A. Lekavičiui buvo paskirta 1950 litų bauda, o V. Giržado kaltę įrodančių įkalčių taip ir neatsirado.
Generalinei prokuratūrai teko skėstelėti rankomis – V. Giržadui įtarimus panaikinti.
Įdomu, kaip dabar miega R. Palaitis ir VSD vadovai?
Į klausimą, ar nereikėtų Seimui sugriežtinti, visų pirma, STT ir VSD kontrolės (Valstybės saugumo departamentą kai kurie parlamentarai juokaudami vadina prezidentės liokajais), o žalos atlyginimo reikalauti iš valstybės pareigūnų, o ne valstybės, V. Giržadas atsakė diplomatiškai: „Aš – ne politikas, tegul tai sprendžia parlamentas“.
Pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo jam buvo priteista dalis neturtinės žalos, Vidaus reikalų ministerija ir VSD apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT).
Šis kreipėsi į Konstitucinį teismą, todėl byla šiuo metu sustabdyta.

Ar generalinis prokuroras sulauks įvertinimo?
Seimo narys, buvęs FNTT direktorius Vitalijus Gailius pažymi, jog buvusio jo pavaduotojo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje V. Giržado atvejį reikia prisiminti Seime svarstant Generalinės prokuratūros ataskaitą.
„Laikas galų gale suprasti, kad mes esam ant tos kritinės ribos, kai prokuratūroje prasidės negrįžtami procesai, o negrįžtami procesai sukels nusikalstamą chaosą, nebaudžiamumo atmosferą“, – kalbėjo V. Gailius.
Jis aštriai kritikavo Generalinės prokuratūros ir Valstybės saugumo departamento veiksmus, aiškinantis dėl nutekintos informacijos banko „Snoras“ istorijoje, dėl kurios iš FNTT vadovų ir buvo atleistas V. Giržadas bei jį atsisakęs atleisti tuometinis FNTT vadovas V. Gailius.
Bet ar buvę FNTT vadovai gali tikėtis teisingumo? Ar prezidentė vėl nepuls šveisti generalinio prokuroro D. Valio munduro? Ar teisėjai, kuriuos skiria prezidentė, nepabūgs?..
„Akivaizdu, kad ir STT, ir VSD labai dažnai „praslysta“ pro Seimo kontrolę. Bet pirmiausia šias institucijas labiau turėtų kontroliuoti prezidentė, kuri teikia tvirtinti Seimui jų vadovų kandidatūras. Kita vertus, kartais Seimas gal ir prezidentės prisibijo, o kai daug kontrolierių, vaikai – kaip be galvų, – sakė P. Žeimys. – Blogai, kad dauguma Seimo narių negauna beveik jokios informacijos apie šias institucijas. O, pavyzdžiui, dirbantys Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK), gauna tik ribotą informaciją“.

Prieš A. Butkevičių ir
J. Oleką – STT agentai
Praėjusį savaitgalį, atskleidė „Lietuvos rytas”, kad STT slaptieji agentai nėrėsi iš kailio, kad kyšininkavimu būtų apkaltinti Socialdemokratų partijos lyderiai Algirdas Butkevičius ir Juozas Olekas.
Tačiau agentams liko graužtis nagus – provokacija neišdegė.
Priminsime, kad prieš trejus metus, kai buvo sulaikyti keli bendrovės „Vilniaus vandenys” darbuotojai, kyšininkavimu buvo bandoma apkaltinti Socialdemokratų partijos pirmininką, dabartinį premjerą A. Butkevičių ir pavaduotoją, šiuo metu Krašto apsaugos ministerijai vadovaujantį J. Oleką.
Šios pareigūnų rengiamos provokacijos, anot „Lietuvos ryto“, gal ir nebūtų paaiškėjusios, jei ne LSDP Vilniaus skyriaus prezidiumo nario Tomo Biknevičiaus šaltakraujiškumas.
Prieš trejus metus be pagrindo apkaltintas, bet paskui visiškai išteisintas vyriškis ne tik nesutiko dalyvauti provokacijose prieš partijos vadovus, bet ir pats slapta įrašė pokalbius su bendradarbiauti primygtinai siūlančiais STT darbuotojais.
„Susitarkime – mes užmirštame kai kuriuos tavo padarytus nusikaltimus, o tu padėk mums”, – sulaikytam ir kyšininkavimu apkaltintam T. Biknevičiui kalbėjo STT agentai Miroslavas Jagėla ir jo partneris Rimas.
„Mes žinome, kad jis (J. Olekas – aut.) – labai blogas žmogus”, – aiškino STT agentai.
Tačiau T. Biknevičius, kuris buvo ir J. Oleko rinkimų štabo vadovas, kategoriškai atsisakė rengti provokacijas prieš savo bičiulį.
Įtakingą socialdemokratą atsisakiusiam sukompromituoti vyriškiui buvo pareikšti įtarimai, kad jis iš vieno verslininko paėmė nenustatyto dydžio, tačiau didesnį negu 130 litų kyšį.
Kaip sakė „Palangos tiltui“ Seimo narys, Operatyvinės veiklos parlamentinės komisijos (OVPK) pirmininkas Darius Petrošius, tokia informacija, jeigu ji pasitvirtins, labai neramina.
„Dėl V. Giržado ir VSD dalykų jau šį ketvirtadienį posėdžiaus NSGK. Dėl socialdemokratų lyderių galimo kompromitavimo pasisakys mano vadovaujama Operatyvinės veiklos parlamentinės priežiūros komisija“, – sakė OVPK pirmininkas.
Jis pritarė nuomonei, kad ne valstybė, o valstybės pareigūnai, pavyzdžiui, kaip buvęs VRM ministras R. Palaitis FNTT vadovų atleidimo atveju, atlygintų žalą nukentėjusiesiems.
„Aš tikiu, kai pasibaigs visi teismai, abu FNTT vadovai regreso tvarka bandys išsiieškoti jiems padarytą žalą, – sakė D. Petrošius. – Vis tik, matyt, kol kas lieka neaišku, ar galima jos atlyginimo reikalauti iš to paties R. Palaičio. Greičiausiai, matyt, vėl būtų lendama į valstybės kišenę“.
Vadinasi, ir į visų mūsų. Bet kam tai rūpi?..