Teismas: darkyti Palangos istorinės dalies nevalia

Palangos miesto savivaldybės taryba buvo teisi, pernai gruodžio 19-ąją priėmusi sprendimą netvirtinti žemės sklypo J. Basanavičiaus g. 35 detaliojo plano, kuriuo, be čia esančios poilsinės rekonstrukcijos, buvo planuojama nukasti dalį senųjų kopų ir iškirsti dalį čia augančių pušų. Tokį sprendimą penktadienį priėmė Klaipėdos apygardos administracinio teismo kolegija.

Grasino baudžiamąja atsakomybe

Sprendimą Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija priėmė išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Vinco Nesteckio skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai, Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos bei Kultūros paveldo departamentui (KPD) prie Kultūros ministerijos dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 metų gruodžio 19 dienos sprendimo „Dėl žemės sklypo J. Basanavičiaus g. 35, Palangoje, detaliojo plano netvirtinimo“ panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Priminsime, jog Palangos miesto tarybos nariai nusprendė netvirtinti minėto sklypo detaliojo plano, nes jame numatyta plėtra, tarybos narių įsitikinimu, griežtoje paminklosauginėje zonoje negalima, juolab, kad plane numatyta ir nukasti dalį senųjų kopų, ir iškirsti ne vieną čia augančią seną pušį.

Tuo tarpu pats detaliojo plano užsakovas V. Nesteckis prieš posėdį politikams išdalijo merui Šarūnui Vaitkui adresuotą laišką, kuriame, priminęs, jog planas teikiamas tvirtinti ne pirmą kartą, rašo: „Pakartotinis atsisakymas tvirtinti tą patį detalųjį planą vienareikšmiškai būtų sąlygotas savivaldybės atliktų neteisėtų veiksmų, nes jokių priežasčių, dėl kurių planas neturėtų būti tvirtinamas, teismai nenustatė ir įpareigojimą (tvirtinti detalųjį planą – aut. past.) nutartimi paliko galioti bei pateikė nuorodas į teisės aktus, numatančius atsakomybę už neteisėtus Savivaldybės veiksmus“.

Savo rašte išvardijęs visą detaliojo plano rengimo bei derinimo su įvairiomis institucijomis, o taip pat teismų procesų istoriją, V. Nesteckis tęsia: „Pažymiu, kad be pagrindo atsisakius tvirtinti detalųjį planą, sprendimą priėmusiems asmenims gali kilti baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnyba. <...> Prieš priimant sprendimą dėl detalaus plano siūlytina gerai pamąstyti, kas prisiims materialinę atsakomybę dėl žalos darymo ir kokios gali būti neteisėto atsisakymo tvirtinti detalųjį planą pasekmės, įskaitant baudžiamąją atsakomybę“.

Kurorto politikai, motyvuodami, jog negali pritarti kultūros paveldo teritoriją bei kraštovaizdį pažeisiantiems sprendiniams bei pastebėję, jog teismas įpareigoja priimti sprendimą dėl detaliojo plano, o ne jį tvirtinti, priėmė sprendimą minėto teritorijų planavimo dokumento netvirtinti.

Apskundė teismui

Negaišdamas laiko, V. Nesteckis apskundė jį netenkinantį Tarybos sprendimą teismui. Savo skunde jis prašo teismo panaikinti minėtąjį Tarybos sprendimą ir įpareigoti, kad ši patvirtintų sklypo detalųjį planą.

Skunde primenama, jog pareiškėjas iš valstybės nuomojasi žemės sklypą J. Basanavičiaus g. 35. 2007-ųjų liepą Palangos miesto savivaldybė išdavė sąlygas rengti sklypo detalųjį planą, kurį vėliau suderino visos institucijos, išskyrus KPD, kuris motyvavo nederinsiąs dokumento, nes jis prieštarauja Palangos miesto centrinės dalies specialiajam paminklosauginiam planui. Tačiau vėliau planas buvo suderintas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos skyrius 2012 m. balandį patvirtino teigiamą išvadą dėl detaliojo plano, tačiau Palangos miesto Taryba 2012 m. lapkritį atsisakė jį tvirtinti.

Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, 2013-ųjų kovo 22 d. priėmusiam sprendimą, kuriuo konstatuota, jog Taryba neteisėtai ir nepagrįstai netvirtino detaliojo plano, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Savivaldybės apeliacinį skundą. Pareiškėjas pernai lapkritį kreipėsi į Tarybą, kad ši įvykdytų teismo sprendimą, tačiau pastaroji 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu dar kartą atsisakė patvirtinti detalųjį planą. Šį kartą atsakovė – Palangos miesto savivaldybė – sprendime nurodžiusi, jog detaliojo plano netvirtina, nes jis prieštarauja Specialiojo paminklosauginio plano aprašomosios dalies 6.2.2 punktui, kadangi planuojamoje teritorijoje numatoma rauti medžius, naikinti kopas bei didinti užstatymo tankumą ir intensyvumą. Be to, nurodyta, jog nėra galiojančio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto.

Pareiškėjas yra įsitikinęs, jog pernai gruodį Tarybos priimtas sprendimas esąs neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Taip pat jis teigia, jog jau vieną kartą analogiškas ginčas buvo išnagrinėtas ir teismas yra įvertinęs įrodymus bei pasisakęs, kad žemės sklypo J. Basanavičiaus g. 35 detalusis planas atitinka Specialųjį paveldosauginį planą, tad nėra jokio pagrindo aplinkybes aiškinti kitaip.

Patvirtinti neįpareigojo

Atsakovė – Palangos miesto savivaldybės administracija – nurodė, jog ginčijamas detalusis planas pažeidžia ne tik Specialųjį paveldosauginį, bet ir miesto Bendrąjį planą. Taip pat pažymima, jog teismas nebuvo įpareigojęs Palangos miesto savivaldybės tarybos patvirtinti detalųjį planą, jis įpareigojo priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą – kas ir buvo padaryta.

Taryba nepatvirtino minėtojo detaliojo plano, kuriame numatyta priestato prie esamo pastato statyba, nes siekiama apsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę – Palangos miesto istorinę dalį. Sklypui J. Basanavičiaus g. 35 yra taikomas griežčiausias paminklosauginis režimas. Paminėta, jog ir patį pastatą planuojama įtraukti į Kultūros vertybių registrą, o ginčijamu detaliuoju planu čia numatoma statyti būsimąją vertybę darkysiantį „modernų“ priestatą. Šioje teritorijoje gi galimas tik esamo pastato rekonstravimas, muziejinė ir rekreacinė veikla, o ne nauja statyba.

Pagal Specialųjį paveldosauginį planą griežtai saugomoje istorinėje miesto dalyje privalu išsaugoti užstatymo sistemą, tuo tarpu čia norima didinti užstatymą bei jo intensyvumą, naikinti kopas ir medžius.

Taip pat atsakovė nurodo, jog detaliuoju planu pažeidžiami nustatyti ribojimai dėl statinių užstatymo tankumo bei aukštingumo, kurie turi būti taikomi imperatyviai. Nurodyta, jog Klaipėdos apygardos prokuratūra analogiškais atvejais kreipėsi į teismą, teigdama, jog pažeidžiamas viešasis interesas bei Specialusis paminklosauginis planas, ir reikalauja naikinti jau patvirtintus detaliuosius planus, statybos leidimus ir netgi griauti pastatytus statinius. Akcentuojama, jog teisinėje valstybėje negali būti taikomi dvigubi standartai ir negali būti daromos išimtys pareiškėjui.

Taip pat pabrėžiama, kad anksčiau teigiamas detaliųjų planų tikrinimo išvadas surašiusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija analogiškose bylose pakeičia ankstesnę nuomonę, palaiko prokuratūros reikalavimus ir prašo juos tenkinti bei pastatytus statinius griauti.

Atsakovė, priminusi, jog KPD ir anksčiau nederino detaliojo plano ir buvo nurodžiusi laikytis Specialiojo paveldosauginio plano sprendinių, taip pat pažymi, jog sklypas nuosavybes teise priklauso valstybei, o nuomininkas neturi teisės iš esmės keisti nuomojamo sklypo būklės.

Tretieji suinteresuotieji asmenys NŽT ir KPD teigė nesutinką su pareiškėjo skundu ir palaiką atsakovo argumentus. KPD atstovas savo ruožtu priminė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vėlesnėje praktikoje yra pasisakęs dėl Specialiojo paminklosauginio plano ir pabrėžęs, jog jis tampa ne rekomendacinio, o privalomo pobūdžio, jeigu būna įrašytas į planavimo sąlygas. Sklypo J. Basanavičiaus g. 35 atveju tai buvo padaryta, tad Tarybos sprendimas, motyvuotas tuo, jog detaliajame sklypo plane pažeidžiami Specialiojo paminklosauginio plano reikalavimai, yra pagrįstas.

Skųsis toliau

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą bei teisės aktus, priminė ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuo 2011-ųjų suformuotą praktiką dėl Specialiojo paminklosauginio plano reikalavimų: šis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog minėtasis planas yra privalomas, jei jis įrašytas į sąlygas detaliojo planavimo dokumentams rengti. Priminta ir Europos žmogaus teisių teismo praktika: išskirtiniu atveju, t.y., esant primygtiniam socialiniam poreikiui – viešajam interesui – ir tik siekiant ištaisyti esminės svarbos teisminei sistemai turinčią klaidą, bylą nagrinėjantis teismas gali nukrypti nuo anksčiau priimto sprendimo.

Įvertinus teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog Palangos miesto savivaldybės taryba pagrįstai atsisakė patvirtinti detalųjį planą tuo pagrindu, kad jis prieštarauja Specialiojo paminklosauginio plano 6.2.2 punktui, o taip pat tuo pagrindu, kad detaliuoju planu numatoma rauti medžius ir naikinti kopas. Tačiau teisės atsisakyti tvirtinti minėtą dokumentą tuo pagrindu, kad nėra galiojančio teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo akto, teisės neturėjo. Tad teisėjų kolegija iš dalies patenkino V. Nesteckio skundą ir panaikino apskųstojo sprendimo dalį, kuria atsisakoma tvirtinti sklypo detalųjį planą minėtu pagrindu.

Kitoje dalyje V. Nesteckio skundą Klaipėdos apygardos administracinis teismas atmeta kaip nepagrįstą, tad Tarybos sprendimas netvirtinti sklypo J. Basanavičiaus g. 35 detaliojo plano lieka galioti.

Tiesa, sprendimą V. Nesteckis gali apskųsti aukštesnės instancijos teismui.

„Kaip aš galiu neskųsti šio teismo sprendimo, jeigu iki šiol visus teismus esu laimėjęs, ir jų sprendimai galiojantys. O dabar staiga nusprendė naują sprendimą priimti. Būtinai skųsiu“, – vakar sakė V. Nesteckis.