Taisyklių laužytojai nevengia žalingų įpročių, kaip tam užkirsti kelią?

Prasidėjus naujiems mokslo metams, su jais ima kartotis ir tie patys įsisenėję įpročiai – beje, ne visada geri. Nepilnamečiai, nors ir draudžiama jiems rūkyti tabako gaminius ar jų turėti, draudimų linkę nepaisyti. Draudimo nerūkyti mokyklų teritorijose, panašu, jaunuoliai laikosi, tačiau tai tikrai nesustabdo nuo noro užtraukti dūmą – vaikai atranda atokesnes vietas. O ką daryti, siekiant visiškai užkirsti kelią dar paauglystėje žaloti savo sveikatą – ar padės tik baudos?

Pernai sugriežtino įstatymą
Pernai balandžio mėnesį Seimas plenariniame posėdyje priėmė Tabako kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtino draudimą asmenims iki 18 metų rūkyti (vartoti) tabako gaminius ar jų turėti.
Pasak pasiūlymo iniciatorių, rūkymo problema, ypač tarp nepilnamečių, didėja. „Statistika skelbia, jog rūkančiųjų skaičius pasaulyje nuolat didėja, o pradedančiųjų rūkyti amžius pavojingai jaunėja“, – pabrėžiama dokumento aiškinamajame rašte. Įstatymo pataisų autoriai tikėjosi, kad draudimas asmenims iki 18 metų rūkyti (vartoti) tabako gaminius ar jų turėti sustiprins nepilnamečių rūkymo prevencijos priemones, sumažins tabako gaminių rūkymo mastą tarp nepilnamečių.
Praėjusių metų gegužę imta taikyti administracinė atsakomybė už šį pažeidimą. Kodekse įtvirtinama, kad nepilnamečių asmenų tabako gaminių ar susijusių gaminių (elektroninių cigarečių) rūkymas (vartojimas) ar tabako gaminių ar susijusių gaminių (elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų) turėjimas užtraukia baudą nuo 14 iki 28 eurų su tabako gaminių ar susijusių gaminių konfiskavimu.
Bauda už jaunesnių kaip 16 metų asmenų nusižengimą skiriama tėvams ar globėjams (rūpintojams). Už pakartotinius nusižengimus bauda siekia nuo 28 iki 86 eurų su tabako ar susijusių gaminių konfiskavimu.
Iki to laiko Tabako kontrolės įstatyme buvo įtvirtintas tik draudimas parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų, jiems nupirkti ar kitaip perduoti, tačiau nebuvo apibrėžtas rūkymo ar tabako gaminių turėjimo amžiaus cenzas.
Ar pasikeitė situacija po šio įstatymo koregavimo? Kalbinti pašnekovai pripažino, kad šiek tiek įstatymas veikia, tačiau tam, kad būtų pasiektas kur kas geresnis rezultatas, reikia susitelkti visai bendruomenei.

Savo mokyklų teritorijose nerūko
Kalbinti mokyklų atstovai tikino, kad mokiniai, jeigu ir rūko, tai bent jau stengiasi vengti mokyklų teritorijų. Tačiau sunku patikėti, jog jie visai nerūko. Todėl stengiamasi mokyklose organizuoti įvairius prevencinius užsiėmimus, skatinančius atsisakyti žalingų įpročių.
Palangos senosios gimnazijos direktoriaus pavaduotoja neformaliam ugdymui Aurelija Jazbutienė ir socialinė pedagogė Laima Olšauskytė patvirtino, jog rūkančių mokinių mokyklos teritorijoje nebematyti. „Jie žino, kad prie švietimo įstaigų negalima rūkyti, todėl gali būti, jog nueina toliau nuo gimnazijos. Kiekvieną pertrauką budi paskirti mokytojai, kurie atsakingi už tai, kad mokiniai nevartotų psichotropinių medžiagų mokyklos teritorijoje“, – pasakojo pašnekovės.
Pasak jų, gimnazijoje organizuojami prevenciniai renginiai, taip pat apie tai diskutuoja klasių vadovai su mokiniais klasių valandėlių metu.
Apie tai, kad mokiniai vengia užsitraukti dūmą savo mokyklos teritorijoje, užsiminė ir Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė Lina Kunickienė. „Pernai priėmus Tabako kontrolės įstatymo pataisas, draudžiančias asmenims iki 18 metų rūkyti bei su savimi turėti tabako gaminių, savų mokinių reakciją pajutome. Dėl savo mokinukų rūkymo prie mokyklos problemų neturėjome jau senokai. Deja, pavakare mokyklos teritorijoje būriuojasi mūsų mokykloje nesimokantys jaunuoliai, su kuriais neretai tenka vesti „debatus“ apie draudimą rūkyti“, – papasakojo socialinė pedagogė.

Visa aplinka daro įtaką jaunuoliui
Kas gali paskatinti nepilnamečius atsisakyti žalingų įpročių? Dėl tinkamo atsakymo nuolat diskutuojama, ieškoma geriausių sprendimo būdų.
Kaip teigė socialinė pedagogė L. Kunickienė, apie žalingus įpročius su jaunais žmonėmis teko kalbėtis ir diskutuoti daugybę kartų. Svarstydama, kas lemia jaunuolio pasirinkimus, ji išvardino keletą iš daugybės faktorių – socialinė aplinka, suaugusiųjų ir bendraamžių įtaka, gebėjimas atsispirti neigiamam aplinkos spaudimui, alkoholio bei tabako gaminių prieinamumas. „Tenka apgailestauti, jog mokslininkų rekomendacijos bei kitų šalių patirtis, pavyzdžiui, mažinant alkoholio prieinamumą mūsų šalyje, kol kas įgyvendinami tik fragmentiškai“, – paminėjo pašnekovė.
Pasak socialinės pedagogės, geriausia prevencija – bendravimo įgūdžių bei psichologinio atsparumo ugdymo programų įgyvendinimas, mokinių užimtumas laisvalaikiu, jaunų žmonių iniciatyvų bei savanoriškos veiklos skatinimas.
„Prieš keletą metų su kolegomis viešint Slovakijoje, mums neišdildomą įspūdį paliko tuomet aplankytos kuklios nedidelio miestelio mokyklos modernus stadionas, kuriame ne gėda būtų rengti tarptautinius lauko teniso, krepšinio, lengvosios atletikos bei futbolo turnyrus. Tokių užsiėmimų reikia vaikams, tai skatina sveiką gyvenseną ir nubrėžia kitokius gyvenimo tikslus“, – patirtimi pasidalino socialinė pedagogė L. Kunickienė.
Įsitikinusios, kad mokykla gali sukurti tinkamą poveikį – bet ne tokį, kokio norėtųsi – paaugliams, turintiems žalingų įpročių, buvo ir Senosios gimnazijos direktoriaus pavaduotoja neformaliam ugdymui A. Jazbutienė bei socialinė pedagogė L. Olšauskytė. „Gimnazijoje vykdomos prevencinės veiklos apie psichotropinių medžiagų pavojų žmogui. Apie rūkymo žalą nuolat diskutuojama ir su klasių vadovais, ir su biologijos bei chemijos mokytojais. Priemonių yra daug, bet mažuma yra veiksmingos“, – teigė pašnekovės.
Anot jų, į prevencinę veiklą prieš rūkymą ir kitas psichotropines medžiagas, jų vartojimą turi įsitraukti ir gimnazisto tėvai. Didžiausią įtaką jaunam žmogui gali padaryti šeima, suaugusiųjų žmonių asmeninis pavyzdys. „Kaip tėvai, suaugusieji žiūrės į rūkymą ir kitas kenksmingas medžiagas, taip ir vaikas, mokinys pasirinks“, – neabejojo pašnekovės.

Patikra dėl narkotinių medžiagų – būtina?
Pernai didžiųjų miestų mokyklose buvo organizuojami patikrinimai dėl narkotinių medžiagų vartojimo ir laikymo. Kai kurių mokyklų vadovai pageidavo tokios patikros, siekiant užkirsti kelią narkotinių medžiagų plitimui.
O ar reiktų Palangos mokyklose tokios patikros? Esama pakankamai šalies bei tarptautinių tyrimų, atskleidžiančių žalingų įpročių paplitimą. Užuot rengus brangiai kainuojančius patikrinimus, vertėtų susikoncentruoti į konkrečias socialinės atskirties, alkoholio bei tabako gaminių prieinamumo mažinimo bei sveikos gyvensenos propagavimo priemones“, – pabrėžė socialinė pedagogė L. Kunickienė.
O Senosios gimnazijos pavaduotoja neformaliam ugdymui A. Jazbutienė pasvarstė, kad tokie tikrinimai būtų gerai. „Paaugliai nori viską išmėginti ir tam randa būdų. Todėl, manau, mokyklos bendruomenė neprieštarautų, kad mokiniai būtų tikrinami dėl narkotinių medžiagų“, – sakė ji.
Tuo – nepilnamečių kontroliavimu dėl žalingų įpročių viešumoje – nuolat užsiima Palangos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigūnai. „Iškvietimų dėl nederamo nepilnamečių elgesio, trikdomos viešosios tvarkos nesame sulaukę, tačiau prevenciškai nuolat vykdome reidus“, – patvirtino Prevencijos poskyrio viršininkas Arūnas Pocius.
Paklaustas, ar bauda gali padėti nepilnamečiui suprasti, kad žalingi įpročiai neveda prie nieko gero, viršininkas svarstė, jog susideda daug dalykų, kurie tai gali padaryti. „Būtina užsiimti švietėjiška, prevencine veikla. Jeigu nuolat kartosi, kad, pavyzdžiui, rūkymas, kenkia, jis nėra gerai, galbūt jaunuolis ir supras. Mokyklos puikiai gelbsti dėl šio tikslo. Bet, žinoma, didelę svarbą turi tėvai, vaikus supanti aplinka. Jeigu tėvai patys nuperka cigarečių ir pasako, kad geriau tegul rūko prie mano akių, nei kitur, toks požiūris daug ką sako. Įtakos zona, aprėpianti jaunuolį, yra didelė. Jeigu visi aplinkiniai rodys nepakantumą žalingiems įpročiams, tai tikrai teigiamai paveiks ir nepilnametį“, – kalbėjo A. Pocius.

Kas skatina paauglius rūkyti
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 50 proc. žmogaus sveikata priklauso nuo jo gyvensenos, 20 proc. nuo genetikos ir paveldėjimo, 20 proc. nuo aplinkos ir tik 10 proc. nuo medicinos. Pagrindiniai sveikos gyvensenos komponentai: sveika mityba, fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas, tokių kaip rūkymas ar alkoholio vartojimas. Ankstyvoje paauglystėje pradedama eksperimentuoti su įvairiais tabako gaminiais. Jauniems žmonėms rūkyti dažniausiai pasiūlo draugai, taip pat daro įtaką rūkantys tėvai, broliai ir seserys. Vaikas matydamas savo aplinkoje rūkančiuosius, rūkymą supranta kaip priimtiną elgesį. Rūkymas – labiausiai paplitusi priklausomybės liga, lemianti daugiausiai mūsų sveikatos problemų ir pirmalaikių mirčių.
Kaip akcentuoja PSO, dažniausios paauglių rūkymo priežastys skatinančios paauglius rūkyti: genetika, tėvų kontrolės susilpnėjimas; gana dažnai vaikai ir paaugliai pradeda rūkyti dėl spaudimo, patiriamo jau iš rūkančių bendraamžių; iš daugumos paauglių ir suaugusiųjų galime išgirsti, kad rūkymas mažina stresą ir ramina nervus; rūkymas sukelia malonumą; rūkymas siejamas su tam tikra veikla (psichologinė priklausomybė); paaugliui atrodo, kad rūkydamas jis atrodys labiau suaugęs, kad rūkymas – suaugusiojo pasirinkimas; viena pagrindinių rūkymo priežasčių yra smalsumas ir kitos priežastys.

Kenkia sveikatai
Nors informacija apie rūkymo žalą organizmui nėra sunkiai prieinama, vis dėlto paaugliai nesiliauja rūkyti. Rūkymo keliama žala organizmui yra didelė. Rūkymas gali sukelti plaučių, ryklės, burnos gleivinės, lūpų, gerklų ir kt. vėžį. Taip pat rūkantiems žmonėms dažniau išsivysto koronarinė širdies liga, pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, kosulys. Žmonėms, turintiems rūkymo priklausomybę, dažniau pasireiškia skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė bei skrandžio gleivinės uždegimas. Taip pat rūkymas turi įtakos ne tik sveikatai, bet ir išvaizdai. Rūkančių paauglių oda anksčiau susiraukšlėja, paūmėja odos ligos, pablogėja žaizdų gijimas, rūkančiųjų paauglių dantys ima greičiau irti ir pan.
Taigi, rūkymas yra žalingas, tačiau jis kelia dar didesnę žalą jaunam, dar nepilnai suaugusiam organizmui. Rūkantys vaikai, paaugliai lėčiau vystosi ir fiziškai, ir psichiškai. Rūkantys paaugliai yra labiau linkę vartoti alkoholį, narkotikus, pasižymi polinkiu į agresiją ir kt. Rūkantys paaugliai dažnai mokosi blogiau nei vidutiniškai. Patartina vaikus šviesti ir auklėti kuo anksčiau.
Šiandieną dauguma suvokia keliamą rūkymo žalą. Pasak PSO, rūkymas yra viena iš dešimties dažniausių mirčių priežasčių, kurių skaičius nuolatos didėja. Ne naujiena, jog didelė žmonių dalis pradeda rūkyti būdami jauni, vis daugėja vaikų ar paauglių, kurie, nepaisydami suaugusiųjų įspėjimų, ryžtasi pabandyti rūkyti. Paaugliai pradeda rūkyti, nes nori suaugti, būti pripažinti vyresnių, rūkančių paauglių.
Akcentuojama, jog nuo pat ankstyvos vaikystės būtina ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi, mokyti savarankiškai ieškoti sprendimų susidūrus su problemomis, priimti teisingus sprendimus, įdiegti tinkamas vertybes, sukurti tinkamą aplinką, skatinti vaiką mokytis, užsiimti mėgstama veikla ir kt.