„Stella Maris“ – žvaigždutė ant Šventosios upės kranto

Prelato kunigo Jurgio Galdiko 130-osioms gimimo metinėms

Pernai gegužę į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą įrašytas nuostabus medinės architektūros objektas: ant Šventosios upės kranto nuo 1931 m. stovinti Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės koplyčia. Šiandien sukanka 130 metų nuo dienos, kai gimė koplyčią statęs ir „Stella Maris“ vardą jai davęs prelatas kunigas Jurgis Galdikas.

Gimė Darbėnuose
Šiandien prisiminkime koplyčios statybos iniciatorių ir pagrindinį fundatorių Jurgį Galdiką, kartu su broliu Valentinu jam priklausiusioje žemėje, ir, kaip pamena iš savo mamos, Jurgio ir Valentino sesers Monikos Kaunienės pasakojimų jos dukra Aldona Marija Kaunaitė-Lengvinienė bei anūkė Alina Šerpytienė, visos šeimos finansinės paramos dėka pastačiusį ant Šventosios kranto „Stella Maris“.
Bene plačiausiai koplyčios bei jos statytojų istoriją istorinėje pažymoje apžvelgia istorikė Janina Valančiūtė, išanalizavusi šaltinius – nuo 1931-aisiais spaudoje publikuotų straipsnių bei jau minėtų giminaičių prisiminimus iki 2007 ir 2008 m. išleistų Dainiaus Sobeckio šiam medinės architektūros objektui skirtų publikacijų bei 2012 m. UAB „Klaipėdos projektas“ architektės Margaritos Ramanauskienės rengtos nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vertinimo medžiagos.
A. M. Kaunaitė-Lengvinienė ir A. Šerpytienė savo šeimos archyvuose turi dokumentų, laiškų, o taip pat išsaugojusios M. Kaunienės prisiminimus apie dėdę Jurgį Galdiką, gimusį Lazdininkų kaime, Darbėnų valsčiuje 1883 metais balandžio 23 dieną. Carinės okupacijos laikotarpiu mokėsi Lazdininkų kaimo pogrindinėje lietuviškoje mokyklėlėje, vėliau – valdinėje Darbėnų pradžios mokykloje, Palangos progimnazijoje.
Baigęs Kauno kunigų seminariją, 1907 m. rugsėjo 9 d. įšventintas kunigu. Po papildomų teologijos mokslų studijų Insbruke, Louvaine 1911 m. apgynė filosofijos mokslų daktaro laipsnį, metus studijavo teologiją Miunsteryje.
Grįžęs į Lietuvą, dirbo Šiaulių bažnyčios vikaru, prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo Katalikų blaivybės centro valdybos pirmininku. Per vokiečių okupaciją – Šiaulių bažnyčios klebonas, gimnazijos Šiauliuose steigėjas ir jos vadovas. Įkūrė keturias pradžios mokyklas Šiauliuose ir 10 – Šiaulių valsčiaus kaimuose, organizuodavo mieste kultūrinę veiklą.

Statė ir Palangos kleboniją
1916 m. vokiečių okupacinė valdžia kartu su dalimi kitų Lietuvos kunigų kun. dr. Jurgį Galdiką išvežė į Vokietiją. Iš ten jis grįžo po 2 metų, 1919-1927 m. vadovavo Kražių Žiburio gimnazijai. Pradėjo naujų gimnazijos rūmų statybą, tačiau iki Antrojo pasaulinio karo nebaigė pritrūkus lėšų.
1927 m. perkeltas į Telšius, tapo Telšių kapitulos kanauninku, iki 1930 m. dirbo vyskupijos kurijos kancleriu. 1927-1932 m. buvo Telšių kunigų seminarijos dėstytoju, inspektoriumi.
1931 m. Pašvenčių kaime brolio žemės sklype, jam padedant, pastatė koplyčią. Nuo 1932 m. – Šilalės klebonas.
1938 m. J. Galdikas paskirtas Palangos klebonu, dekanu, čia jis pastatė naują mūrinę kleboniją. Artimųjų teigimu, jos statybai metas buvęs labai nepalankus, nes 1938 pavasarį, gegužės 10 d., kurorte buvo kilęs smarkus gaisras, prasidėjęs iš klebonijos. Žinia, kad klebonijos projekte papildomai numatyta pastatyti jos antrąjį aukštą, suerzino parapijiečius, kurie atsisakė padėti naujos klebonijos statybai. Klebonas J. Galdikas nenuleido rankų ir daugiausia savo lėšomis per dvejus metus ją pastatė.
Nuo 1941 m. J. Galdikas – Veiviržėnų klebonas, Švėkšnos dekanas. Tuo laiku jam suteiktas prelato titulas. Karo metais Veiviržėnuose slapstė ir gelbėjo nuo nacių persekiojimo žydų tautybės žmones. Po mirties, 2005-aisiais metais, apdovanotas Žūstančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
Nuo 1953 m. klebonavo Klaipėdoje, Kristaus Karaliaus bažnyčioje. Nuo 1956 m. – Šilalės bažnyčios altarista, čia atšventė kunigystės 50-metį. Mirė 1963 m. birželio 17 d., palaidotas Šilalės kapinėse.

Pastatė koplyčią
Prelatas dr. Jurgis Galdikas Pašvenčių kaime koplyčią sumanė statyti dar dėstytojaudamas Telšių kunigų seminarijoje XX a. 3 dešimtmečio pabaigoje.
Koplyčia pastatyta sklype, kuris XX a. 4 dešimtmečio pradžioje (iki 1935 m.) priklausė jos statybos iniciatoriaus prelato dr. Jurgio Galdiko broliui, Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės savanoriui Valentinui Galdikui.
Iki 1922 m. žemės reformos Pašvenčių kaimo žemė priklausė Būtingės dvarui. Per reformą dvaro žemę išparceliavus sklypais savanoriams, bežemiams, mažažemiams, savanoriui Valentinui Galdikui Pašvenčių kaime skirtas 8,0059 ha žemės sklypas, kuriame apie 1929-1930 m. Valentinas Galdikas pasistatė sodybą. Beje, Aldona Marija Kaunaitė-Lengvinienė prisimena mamą pasakojus, jog iš pradžių koplyčiai buvo skirtas vienas namo kambarys.
Kaip rašo istorikė J. Valančiūtė, šių laikų leidiniuose aptinkami teiginiai, kad prieškaryje vienas iš koplyčios statytojų ir jos globėjas prelatas dr. Jurgis Galdikas koplyčią „<...> perleido Telšių vyskupijos dispozicijon, ją administruoti priskyrė Palangos dekanatui“; „<...> buvo perleidęs Telšių vyskupijos dispozicijai, <...> davęs sutikimą, kad ten būtų laikomos pamaldos“. Tačiau šie publikacijų teiginiai, dabartinių žemės sklypo Būtingės g. 1, savininkų teigimu, nepatvirtina koplyčios perdavimo Telšių vyskupijos nuosavybėn fakto, tik įrodo žemės sklypo savininkų XX a. 4 dešimtmetyje Telšių vyskupijai per prelatą dr. Jurgį Galdiką duotą sutikimą naudotis privačia koplyčia tikintiesiems iki katalikų bažnyčios Šventojoje pastatymo. Archyvinių šaltinių apie privačios koplyčios nuosavybės statuso pokyčius nerasta, kaip nerasta informacijos apie koplyčios nacionalizavimą pokaryje.
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo koplyčioje pamaldos laikomos nereguliariai. Administraciniu požiūriu koplyčia priskirta Telšių vyskupijos Palangos dekanato Šventosios parapijai.

Statyba ir rekonstrukcija
Koplyčia, pavadinta „Stella Maris“, kaip jau minėta, pastatyta 1931 m. kanauninko dr. Jurgio Galdiko iniciatyva ir, tikėtina, pagal jo projektą. Prieškario periodikoje minima, kad koplyčią statė „<...> viena Klaipėdos firma“. Statyba kainavo 12 tūkst. Lt.
Istoriniuose šaltiniuose, kuriuose dažnai koplyčia dar vadinama Šventosios senąja, pirmąja bažnyčia, dėl statybos datos esama neatitikimų: vienur nurodyti 1929 metai, kitur – 1930 m., 1931 m., ar net 1936 m. Manytina, kad tiksliausia statybos data yra 1931 m., kadangi istoriniuose šaltiniuose minima bažnyčios pašventinimo tais metais tiksli data: „<...> per tris mėnesius pastatyta nauja katalikų bažnyčia <...> iškilmingai pašventinta 1931 m. liepos 12 d. Šventino Telšių kunigų seminarijos rektorius Vincentas Borisevičius“.
1946 m. archyviniame dokumente rašoma, kad „<...> Šventojoje (Pašvenčių kaime) medinė bažnyčia 1931 m. pastatyta kun. Jurgio Galdiko rūpesčiu ir lėšomis“. Prieškario periodikoje ji vadinama „<...> kun. Jurgio Galdiko rūpesniu per 3 mėnesius pastatyta nauja katalikų bažnyčia“ (2, Žemaičių prietelius). Kitur minima, kad „<...> kanauninkas Jurgis Galdikas savo lėšomis ir triūsu Būtingėje <...> pastatė gražią medinę bažnyčią“ (2, Mūsų laikraštis); „<...> kanauninko J. Galdiko rūpesniu ir lėšomis 1931 m. čia pastatyta medinė bažnyčia (2, Lietuvos aidas). Archyviniuose dokumentuose koplyčios statytoju taip pat nurodytas prelatas dr. Jurgis Galdikas. Tačiau prel. dr. Jurgio Galdiko sesers Monikos dukros Aldonos Marijos Kaunaitės-Lengvinienės ir jos šeimos narių teigimu, koplyčios statyba rūpinosi broliai – žemės savininkas Valentinas Galdikas ir prel. dr. Jurgis Galdikas.
Beje, šeimos narių tikinimu, būtent Jurgis Galdikas pasirūpino, kad 1931 m. dailininkas Bronislovas Šaliamoras drobėje aliejumi nutapytų koplyčios titulą įprasminantį paveikslą „Švč. Mergelė Marija, Jūrų Žvaigždė“. Nors teigiama, kad paveikslo atsiradimo koplyčioje tikslios aplinkybės nenustatytos: paplitusi versija – kad paveikslą, atsidėkodami už išsigelbėjimą per 1930 m. audrą, siekdami Švč. M. Marijos globos, užsakė žvejai, šeimos archyve yra išlikęs laiškas, kuriame dr. Jurgis Galdikas nurodo sumokėti B. Šaliamorui už paveikslą.
1946 m. archyvinio dokumento duomenimis, koplyčia per karą nenukentėjo. Remontuota apie 1991 m. koplyčioje nuo 1989 m. pamaldas laikiusių Kretingos vienuolių pranciškonų (OFM) iniciatyva. Apie 1991 m. šventorius aptvertas nauja statinių tvora.
Šiandien, prisimindami šviesios atminties prelatą daktarą Jurgį Galdiką, galime dar kartą jam padėkoti už tai, kad ant Šventosios upės kranto stovi puiki medinės architektūros žvaigždutė – koplyčia „Stella Maris“.
 

„Palangos tiltas” vykdo Spaudos, Radijo ir Televizijos rėmimo fondo projektą „Palangos kultūros paveldo vertybės.