Senojoje Palangos vaistinėje – vis dar gausu muziejaus vertų eksponatų

(Pabaiga. Pradžia „Palangos tilto“ Nr. 37)

Palangos senoji vaistinė, įsteigta 1827-aisiais metais, skaičiuoja ilgą ir sudėtingą istoriją, kurioje esama ir šviesių, ir tamsių puslapių. Jos įkūrėjas ir pirmasis savininkas iš Rygos kilęs vokietis Vilhelmas Johanas Griuningas užpatentavo originalaus 27 vaistažolių ekstrakto „Trejos devynerios“ gamybą. 1944-1951 m. vaistinės pastate buvo NKVD būstinė. Šiandien čia – ir vaistinė, ir Vyno namai, ir gyvenamosios patalpos, o gegužės pradžioje Palangos šviesuomenės dėka iš palėpių kraustomi istorinę vertę turintys daiktai surinkti ir galės papildyti būsimojo Palangos krašto muziejaus ekspoziciją.

Viena seniausių Lietuvoje
Istorikė Janina Valančiūtė Palangos vaistinės istorinėje pažymoje akcentuoja, jog istoriniu požiūriu Palangos vaistinė yra vienas seniausių Vytauto gatvės – buvusio senojo kelio į Kuršą – šiaurinės kraštinės apstatymo elementų, atspindintis XIX a. I pusės Palangos apstatymo medžiagiškumo ir architektūros tradicijas.
Pagal paskirtį ji – viena seniausių vaistinių Lietuvoje.
Pastatas ir jo sklypas turi istorinę-memorialinę reikšmę: 1945-1951 m. čia buvo Palangos NKVD būstinė. Žmonių prisiminimais pagrįstų teiginių apie enkavedistų nukankintų aukų palaikų užkasimo vaistinės kieme patvirtinimui reikalingi archeologiniai žvalgomieji tyrimai.
Pastato sklype iš istorinės struktūros išlikę: rekonstrukcijos žymių turinti vaistinė, sklypo rytinė riba, šiaurinės ir pietinės ribų fragmentai; XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje kiemo šiauriniame pakraštyje pastatytas su vaistine sujungtas medinis pagalbinis pastatas – buvęs vaistų gamybos cechas.
Į Kultūros vertybių registrą Palangos senoji vaistinė įrašyta 1992-ųjų gegužę, jai suteiktas valstybės saugomo kultūros paminklo statusas. Vertingųjų savybių pobūdis esąs istorinis bei architektūrinis, ir abu šie pobūdžiai esą svarbūs ir lemiantys reikšmingumą.

Tūris, fasadai,
kompozicija
Prie vertingųjų Palangos senosios vaistinės savybių visų pirma priskiriama pastato tūrinė erdvinė kompozicija – sudėtinio stačiakampio plano vaistinės pastatas prie Vytauto gatvės ir kiemo priestatas, medinis pagalbinis statinys, kuriame buvo įrengtas vaistų gamybos cechas. Akcentuojamas statinio tūris – vieno aukšto su mansarda, trikampiu frontonu šiaurinėje dalyje ir tūriniais stoglangiais pietinėje dalyje medinis senosios vaistinės pastatas ir stačiakampio plano vieno aukšto su mansarda medinis priestatas.
Beje, senosios vaistinės tūris išlikęs be pakitimų, tik XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje prie pietinio fasado, gyvenamosios pastato dalies, buvo pristatytas priestatas su balkonu ir fachverko konstrukcijos prieangis, vakarų fasade bei prijungtas medinis kiemo priestatas – vaistų gamybos cechas. Priestatas buvo rekonstruotas, pritaikant poilsiavimo paskirčiai, naujai įrengti tūriniai stoglangiai.
Vertingosios savybės yra ir šlaitinė stogo forma, jo dangos medžiaga – molio čerpės, kiti stogo elementai – tūriniai stoglangiai Vytauto gatvės fasade, dūmtraukiai. Stogo danga buvo pakeista remontuojant pastatą, o kiemo pusėje ir priestato stoglangiai vėliau įrengti nėra saugotini. Tačiau saugotinos medinių rąstų išorinės ir vidinės laikančios sienos bei jų angos.
Prie vertingųjų savybių priskiriama ir fasadų kompozicija – pagrindinis į Vytauto gatvę žvelgiantis vaistinės rytinis fasadas, kurio kompozicija – asimetrinė, trikampiu frontonu akcentuojant šiaurinę dalį, kurioje įkomponuotas pagrindinis įėjimas. Pietiniame fasade esama pastato simetrijos ašį pabrėžiančio dūmtraukio, per visą fasadą pristatytas priestatas su balkonu. Beje, priestato architektūrinė išvaizda taisytina, saugant balkono aptvėrimą. Vaistinės priestato galinį vakarinį fasadą puošia drožiniais dekoruota pirmo aukšto terasa, jos dalis – įstiklinta, suformuota tarsi veranda, dalis palikta atvira ir sudaro dengtą priebutį. Fasadų architektūros tūrinės detalės – vaistinės pastato profiliuoti ir drožinėti pagrindinio įėjimo ir langų bei tūrinių stoglangių mediniai apvadai rytiniame fasade; kaltinio metalo laiptų turėklai prie vaistinės rytinio fasado; vaistinės pastato frontono skydo dekoro tipas – medžio drožinių dekoras buvo labai turtingas, kas matyti iš ikonografinės medžiagos, šiuo metu kuklus dekoras yra vėlyvas, padarytas pastato restauracijos metu; vaistinės pietų fasado medinių balkono turėklų tipas; vaistinės priestato vakarinio fasado medinė, gausiai dekoruota drožiniais terasa bei visų fasadų apdaila.

Konstrukcijos,
detalės, paskirtis
Vertingosios savybės yra ir pačios pastato konstrukcijos – vaistinės pastato rievėtų lauko akmenų ir plytų pamatas, stalių gaminiai – vaistinės pastato rytiniame fasade mediniai langai su tekintais staktų dekoro elementais ir pagrindinio įėjimo filinginės, dekoruotos tekintomis ir drožinėtomis detalėmis, su švieslangiu, durys ir langai, jų konstrukcijos bei netgi varstymo tipas bei būdas, taip pat vaistinės pastato drožinėti sijų ir gegnių galai, vėjalentės ir vaistinės priestato vakarinio, galinio fasado, terasos medinės konstrukcijos.
Saugotinos – ir rūpestingai saugomos patalpų architektūrinės detalės: vaistinės prekybinės salės medinės kolonos su atviromis medinėmis sijomis; vestibiulyje išlikusi medinė pertvara su durimis, įėjimo į prekybinę salę durys; vidaus dekoras – vaistinės prekybinės salės lubų plafono ornamentinė juosta; įmontuota įranga – koklių krosnis vaistinės prekybinėje salėje, medinė drožinėta rozetė ir iš medžio išdrožtas krokodilas vaistinės vestibiulio grindų plytelių danga.
Prie vertingųjų savybių priskirta ir pastato pirminė bei istoriškai susiklosčiusi paskirtis, kuri buvo ir yra visuomeninė: vaistinė su gyvenamosiomis patalpomis.
Kultūros vertybių registre be kita ko užfiksuoti faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes, įvykius: minimas pirmasis vaistinės savininkas ir įkūrėjas – iš Rygos kilęs vokietis Vilhelmas Johanas Griuningas, užpatentavęs originalaus 27 vaistažolių ekstrakto „Trejos devynerios“ gamybą bei tai, jog 1944-1951 m. pastate buvo NKVD būstinė, o jo kieme pastatytas tremtinių kryžius, prie gatvės įrengta memorialinė lenta.

Eksponatų randama ir dabar
Šių metų vasarį Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Litvinienė atliko Palangos senosios vaistinės būklės patikrinimą. Užfiksuota, jog kultūros vertybės būklė esanti patenkinama. Pasak specialistės, pastatas, ypač jo vidus, yra išties neblogos būklės: dirbantieji vaistinėje bei besikeičiantys paties pastato šeimininkai gan rūpestingai jį prižiūri. Daugiau problemų kelia išorė: derėtų perdažyti fasadą, ypač apsilaupiusi yra jo pietinė pusė bei ten esantis balkonas. Taip pat derėtų atnaujinti pagrindinių durų puošybos detales.
„Malonu konstatuoti, jog pastatas prižiūrimas ir saugomas“, – sakė K. Litvinienė, paminėjusi, jog vasarį būklės patikrinimas darytas todėl, kad pastatą rengtasi parduoti.
Naujieji jo šeimininkai su įkarščiu pradėjo tvarkyti vaistinės vidų ir iš palėpių kraustyti jiems nereikalingą metų metais kauptą turtą. Kad į konteinerį kraunami iki pusės amžiaus senumo siekiantys buteliukai, kitokios talpos vaistams laikyti, pastebėjo fotomenininkas Adas Sendrauskas, informavęs apie tai Palangos miesto tarybos narius.
Informacija susidomėjo tiek paveldosaugininkė K. Litvinienė, tiek Palangos viešosios bibliotekos direktorius Kęstutis Rudys. Pastato šeimininkų sutikimu, patalpų „valymas“ buvo kiek pristabdytas, ir dabar Kultūros skyriuje bei bibliotekoje esama daiktų, kurie verti tapti kuriamo Palangos krašto muziejaus eksponatais.
„Itin senų eksponatų neradome – manome, jog dalis jų, keičiantis vaistinės šeimininkams, buvo išvežta į Kaune esantį Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejų arba tiesiog „iškeliavo“ – kad ir į privačias „kolekcijas“, – pasakojo paveldosaugininkė. – Tačiau aptikome tikrai įdomių tarybinius laikus – nuo maždaug 1950-ųjų – menančių radinių: buteliukų ir didesnių stiklo talpų skysčiams laikyti, farmacines svarstykles, vaistų etiketes, ant kurių užrašyta data 195... – paskutinįjį skaičių, matyt, parduodamas vaistus turėjo įrašyti vaistininkas. Radome medines vaistinės iškabas su užrašytu darbo laiku, 1977-aisiais datuotas, į odinius viršelius įrištas padėkas bei kolegų sveikinimus Senosios vaistinės, tada šventusios 150 m. jubiliejų, kolektyvui, senų nuotraukų. Šiuo metu vaistinėje dirbančios moterys spintose atrado dvi medines dėžutes vaistažolėms laikyti – jos, ko gero, yra seniausias radinys“.
O linksmiausias radinys – skundų ir pageidavimų knyga, pradėta pildyti 1966 m. kovo 2 d. Kaip sakė K. Litvinienė, absoliuti dauguma lietuvių bei rusų kalbomis darytų įrašų – padėkos vaistinės personalui už rūpestingumą ir puikų aptarnavimą. Bet yra ir nusiskundimų: antai vos ne kasmet kartojasi pastabos, jog esą nei šis, nei tas, kad kurorto vaistinėje negalima įsigyti binto bei vatos, ir tenka šių pirmajai pagalbai reikalingų medžiagų važiuoti į Kretingą, kur esama artimiausios vaistinės.