Rytoj degė kurhauzas

Šeštadienį Palanga sulaukia liūdnos savo miesto istorijos sukakties.
Lygiai prieš 10 metų, rugpjūčio 25 dieną, 11 valandą 20 minučių, užsiliepsnojo padegtas kurhauzas – dar 19 amžiaus pabaigoje grafų Tiškevičių pastatytas pirmasis miesto viešbutis, restoranas ir, šiuolaikiškai kalbant, tuometis pramogų centras.
Tuomet sausą vasaros pabaigą kurhauzą ėmusios laižyti liepsnos beregint jį apglėbė nuo pamatų iki stogo. Nepaisant ugniagesių pastangų, po 2 valandų iš istorinio pastato liko degėsių krūva.
Kurhauzas visais laikais buvo tarytum kurorto vystymosi pradžios simbolis ir jo netektis pribloškė visą Lietuvą. Gaisrą stebėję sukrėsti palangiškiai ir gausybė poilsiautojų, kaip susitarę atkartodavo tiesiog ore plevenusią mintį – kartu su Tiškevičiaus kurhauzu dega ir senojo Palangos kurorto dvasia.
Tačiau ši liūdna sukaktis šiandien yra džiaugsmo ir vilties ženklas. Po daugiau nei 9 metus trukusio bejėgiško įvairių Palangos valdžių tąsymosi ir betikslių ginčų su pastato bendrasavininkais bent jau savivaldybei priklausanti mūrinė kurhauzo dalis atgimsta naujam gyvenimui.
Gaisro sukaktį kurorto simbolis pasitinka atstatytomis ir rusva spalva nudažytomis mūro sienomis, iš toli švyti raudonų čerpių stogas, artimiausiomis dienomis pastato kiaurymes uždengs nauji langai. Po metų-kitų gyvybė atsiras ir pačiame kurhauze, kuris dar prieš gaisrą buvo apleistas ir nenaudojamas. Vos pusantrų metų miestui vadovaujančio mero Šarūno Vaitkaus rūpesčio ir valstybės globos dėka pastato viduje įsikurs miesto rotušė, erdvioje salėje skambės muzika ir kurhauzas, kaip ir prieš karą, vėl virs kultūros židiniu.
Sudegusį pastatą galima pastatyti iš naujo. Bet ar įmanoma atkurti sudegusią senojo kurorto dvasią? Miesto valdžia yra pasiryžusi tai padaryti, nors tokį stebuklą sukurti bus labai sunku.
Kai šalia kurhauzo, vietoj piktavališkai nugriautos pirmosios medinės Palangos vilos „Ursus” ir sunykusios garsiosios liepų alėjos per vasarą iškyla medžių viršūnes gožiančios pripučiamos baidyklės, kai prisidengiant vaikų pramogomis miesto istorijos negerbiantis palangiškis suka savo atrakcionų biznelį, senojo Palangos kurorto dvasiai nebelieka vietos.
Stebuklą galime sukurti tik veikdami išvien, tačiau tos vienybės, oi, kaip trūksta. Buvusį kurhauzo parką suniokojęs „verslininkas” susilaukia žmonių pritarimo, kad čia atrakcionai niekam netrukdo. Iš istorinės vilos vien rūsio kauburį palikusį mankurtą globoja net teismas, kuris nekreipia dėmesio į įžūliai nevykdomas teisėjų nutartis.
Visą vasarą prie atkuriamo kurhauzo neteisėtai veikusiam atrakcionų laužui nebuvo atjungta elektra, nors elektros energiją tiekianti valstybinė įmonė „Lesto” savivaldybei šitaip žadėjo bausti nelegalių paslaugų teikėjus. Tačiau, matyt, gaunamos pajamos įmonei yra svarbiau už dergiamą kurorto istoriją.
Kad ir pusė atstatyto kurhauzo neatstos kurorto širdį puošusio viso Tiškevičių statinio grožio. Medinės pastato dalies vietoje tebestūkso pliki pamatų kvadratai. Kada prie sudegusios senosios kurorto dvasios atkūrimo prisidės antrasis kurhauzo savininkas Gediminas Jacka su savo šeimyna? Panašu, kad to lauksime ilgai.
Daug kartų girdėtos kalbos apie begalinį troškimą atstatyti kurhauzą truko daug metų. Tačiau užuot nuo nesibaigiančių kalbų perėję prie konkrečių darbų, Jackų šeima ėmėsi revizuoti 2003 metais teisme pasiektą taikos susitarimą tarp bendrasavininkų, kuriuo jie tarpusavyje pasidalino pastatą: mūrinė dalis atiteko savivaldybei, medinė – G.Jackai.
Maža to, Jackų šeima gviešiasi savivaldybės atstatomos mūrinės dalies antrojo aukšto. G.Jacka bando įrodyti, kad tą, kas liko iš kurhauzo, reikia perdalinti iš naujo, nes, savivaldybės komisijai įpareigojus nugriauti praeiviams grėsmę kėlusios medinės pastato dalies degėsius, nebeliko jam priklausančios pastato dalies. Todėl, esą, išlikusi mūrinė pastato dalis proporcingai turėtų būti dalinama iš naujo. Tačiau nugriauta medinė pusė, su teise ten atstatyti kurhauzo dalį, ir toliau priklausys Jackoms.
Šį, mano galva, absurdišką Jackų reikalavimą nagrinės teismas, kuris pasisakys, ar pastato perdalijimo reikalaujantys kurhauzo bendrasavininkiai yra teisūs. Akivaizdu, kad naujas teismų maratonas truks dar ilgai. Naujas pretenzijas savivaldybei iškėlęs G.Jacka prisipažįsta dabar negalįs pradėti ir medinės dalies atstatymo, nes taip kurhauzo bendrasavininkiai pripažintų, kad esamas pastato padalinimas juos tenkina.
Bet ir iki G.Jackos žadamo atstatymo – toli, kaip pėsčiomis iki Paryžiaus. Greičiau imituodamas judesius, palangiškis paveldosaugininkų paprašė projektavimo sąlygas išduoti tik jam priklausančiai medinio pastato daliai.Tačiau G.Jacka su žmona ir dukromis patys tarpusavyje nėra pasidalinę savo pastato dalies. Kurios pastato kertės atstatymą projektuoti?
Tokios sunkiai suvokiamos istorinio pastato bendrasavininkių pretenzijos ir migloti argumentai ankstesniems Palangos šeimininkams grafams Tiškevičiams šiandien būtų neįkandamas riešutas.
Sudegusį pastatą galima pastatyti iš naujo. Tam tereikia tik ryžto ir pinigų. Atkurti sudegusią senojo kurorto dvasią yra gerokai sunkiau. Pinigų tam neužtenka.