Rusai gelbėjo kurorto kavines, bet neišgelbėjo nekilnojamojo turto rinkos

Apie nuosavą būstą svajoja kone kiekvienas lietuvis. Ko gero, norą turėti savo būstą būtų galima pavadinti nacionaliniu lietuvių tautos bruožu. Mes nesinuomojame būsto – mes jį perkame. „Palangos tiltas“ pasidomėjo kaip sekasi nekilnojamojo turto agentūroms pardavinėti butus, nuosavus namus bei žemės sklypus Palangoje – kokia nekilnojamojo turto Palangoje paklausa ir pasiūla, tendencijos.

Situacija liūdnoka

Prieš porą metų Lietuvą užklupęs ekonominis sunkmetis iš šalies traukiasi vangiai. Maisto produktų kainos parduotuvių lentynose nieko gero nežada. Kuro kainos degalinėse daugelį vairuotojų stumia į neviltį. O kur dar artėjantis šildymo sezonas? Turime išgyventi, tačiau ekonominis sunkmetis jau nemažai daliai lietuvaičių yra pasibaigęs. Kai kurie jo galbūt ir nepajuto. Lietuviai vis dažniau praveria nekilnojamojo turto agentūrų duris.

„Nors situacija ir liūdnoka, tačiau per mėnesį 1-2 butus parduodame“, - „Palangos tiltui“ sakė agentūros „Lugenta“ direktorius Leonas Sigitas Šoblickas.

„Stebuklų nėra“, - atviravo nekilnojamojo turto agentūros „Makstapa“ direktorius S. Vladkus. „Situacija tokia pati, kaip ir pavasarį. Per mėnesį pavyksta sudaryti 1-2 sandorius. Didžioji dauguma pirkėjų ieško būsto, kurio kaina svyruoja nuo 100-200 tūkstančių litų“, - „Palangos tiltui“ kalbėjo S. Vladkus.

Vasara – atostogų metas, tad net geriausiais ekonominiais laikais nekilnojamuoju turtu pirkėjai domėdavosi rugpjūčio-sausio mėnesiais, akcentavo L. S. Šoblickas.

„Norisi išlikti optimistu bei tikėti, jog ekonominis sunkmetis iš Lietuvos pasitrauks. Atėję pirkėjai nori kuo pigesnio, vakariniame miesto rajone esančio bei autonominį šildymą tiekiančio buto. Senos statybos butai žmonėms nebeįdomūs dėl aukštų centralizuotos šilumos kainų“, - kalbėjo L. S. Šoblickas.

Kitokios pozicijos laikosi S. Vladkus: „Paklausūs ir senos statybos, ir senamiestyje esantys būstai. Naujos statybos būstus perka žmonės, kurie turi daugiau pinigų, kadangi kainų skirtumas tarp senos ir naujos statybos būstų – akivaizdus. Kone 100 tūkstančių litų brangiau kainuoja naujos statybos būstas“.

Nuosavų namų bei žemės sklypų rinkoje dar didesnis štilis, sakė L. S. Šoblickas: „Namų kainos kritusios, tačiau jų niekas neperka“.

L. S. Šoblickui pritarė ir S. Vladkus: „Nuosavų namų pasiūla nedidelė, tačiau ir pirkėjų jiems neatsiranda. Žemės sklypais pirkėjai domisi, tačiau tik tokiais, kurie turi išplėtotą infrastruktūrą, visas komunikacijas. Laukuose esantys sklypai pirkėjams nepatrauklūs“.

Būstas kurorte – antras arba trečias

„Lugenta“ direktoriaus L. S. Šoblicko nuomone, didžiąją dalį būstų nuperka ne palangiškiai: „Miestiečiai į mus kreipiasi retai. Dažniausiai sulaukiame pirkėjų iš visos Lietuvos, kuriems būstas čia reikalingas tik vasaromis. Pasitaiko ir tokių, kurie turėdami atliekamų lėšų investuoja į nekilnojamąjį turtą kurorte. Pirkti būstą dabar naudinga, kadangi kainos yra pačios žemiausios ir kažin ar bekris. O santaupų laikyti bankuose nebeapsimoka dėl mažų palūkanų“.

Tačiau ne viskas taip gražu, kaip gali pasirodyti. „Jeigu Lietuvos vyriausybė nuspręs apmokestinti antrus, trečius namus, galime sulaukti antros krizės bangos“, - „Palangos tiltui“ sakė L. S. Šoblickas.

Ne paslaptis, jog vasarą į kurortą suvažiavę turistai iš Rusijos gelbėjo daugelį miesto viešbučių bei kavinių. Deja, anot L. S. Šoblicko, rusai nekilnojamojo turto agentūrų neišgelbėjo.

 „Mieste sklidusios kalbos, mirgančios laikraščių antraštės, jog rusai „šluoja“ Palangą, man kėlė šypseną. Tai tebuvo „išpūstas burbulas“ ir kitų nekilnojamuoju turtu užsiimančių agentūrų noras pasireklamuoti“, - sakė vyras.

„Makstapa“ direktorius S. Vladkus išgirdęs klausimą apie neva užplūdusius pirkėjus iš Rusijos, juokavo: „Su kolegomis juokdavomės išgirdę, jog rusai perka viską iš eilės. „Naša Palanga“ – juokaudavo jie. Taip, turistai iš Rusijos domėjosi būstais. Bet tikrai jų „nešlavė“. Rusus domindavo brangesni, geresnėje vietoje (prie parko) esantys butai. Jiems nesiūlydavome būsto miegamajame rajone su centriniu šildymu“.

Šeimai su vaikais labiausiai apsimoka pirkti 4 kambarių butą, sakė S. Vladkus: „Jeigu skaičiuotumėm būsto kvadrato kainą, naudingiau pirkti ne 1, o  4 kambarių butą. Be abejonės, 4 kambarių bute, kuriame tiekiama centralizuota šiluma, gyventi brangu, tačiau viskam yra alternatyva. Perkamiausi yra 50-60 kvadratinių metrų ploto, ekonominės klasės būstai“.

Griežtins paskolų išdavimą

Noras turėti savą „kampą“ didesnis už  riziką visam gyvenimui užsikrauti banko paskolų naštą. Tačiau ir tai greitu laiku bus „pažabota“. Lietuvos bankui patvirtinus Atsakingo skolinimo nuostatus, kurie įsigalios šių metų lapkričio 1 dieną, komerciniai bankai taip lengvai nebedalins paskolų nekilnojamajam turtui įsigyti. Nuostatuose numatyta, kad paskolos ir jai įsigyti įkeisto turto santykis negalės viršyti 85 procentų įkeičiamo turto rinkos vertės arba kainos. Anot S. Vladkaus, nekilnojamojo turto rinkai bus suduotas dar vienas smūgis.

 „Tai vienas iš blogesnių veiksmų, kurių tik galėjo imtis bankai. Rinka gali būti visai sužlugdyta. O juk reikėtų daryti atvirkščiai – skatinti pirkimą. Sutinku, jog paskolų dalijimą reikia kontroliuoti, tačiau visiškai jį sustabdyti – nepateisinama“, - kalbėjo pašnekovas.

„Norint uždirbti, reikia rizikuoti“, - „Palangos tiltui“  pabrėžė „Makstapa“ direktorius. Jis pridūrė, jog didžioji dalis būstų pirkėjų pinigus skolinasi iš banko.