Teismas: kelti nekilnojamojo turto mokesčio tarifus – Tarybos valioje

Praėjusią savaitę Klaipėdos apygardos administracijos teismas, išnagrinėjęs UAB „Palink“ skundą dėl Palangos miesto savivaldybės Tarybos sprendimo padidinti turto mokesčio tarifą 2014-iesiems metams, nusprendė, jog Tarybos sprendimas padidinti tarifą nuo 0,5 iki 3 proc. buvo teisėtas.

Prašė padidinti tarifus
Bendrovės „Palink“ pirmosios instancijos teismui apskųstąjį sprendimą Palangos miesto savivaldybės taryba priėmė gegužės 30 dienos posėdyje.
Sprendimo projektą pristačiusi Biudžeto skyriaus vedėja Regina Garadauskienė informavo Tarybos narius, jog pagal atitinkamas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatas konkretų mokesčio tarifą savo savivaldybės teritorijoje nustato savivaldybių tarybos, kurios turi teisę nustatyti kelis mokesčio tarifus, kurie gali būti diferencijuojami atsižvelgiant į vieną ar kelis iš kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, mokesčio mokėtojų kategorijas ar nekilnojamojo turto buvimo vietą savivaldybės teritorijoje. Įstatymas numato, kad jeigu savivaldybės taryba nustatytu laiku nenustato mokesčio tarifo, Valstybinė mokesčių inspekcija, apskaičiuodama mokestį, kitu mokestiniu laikotarpiu, tos savivaldybės teritorijoje, taikys minimalų 0,3 proc. tarifą.
Atsižvelgiant į Savivaldybės administracijos direktorės sudarytos specialios darbo grupės pateiktas išvadas, sprendimo projekte siūloma 2014 metams nustatyti didesnius mokesčių tarifus, negu buvo nustatyti praėjusiais metais, įvertinant, kad nekilnojamojo turto vertė mažėja: komercinio naudojimo paskirties nekilnojamajam turtui – 0,6 proc. (2012-2013 m. – 0,5 proc.), o gamybinės, pramoninės veiklos paskirties nekilnojamajam turtui – 1,1 proc. (2012-2013 m. – 1 proc.), tačiau jie bus žymiai mažesni už vidutinį mokesčio tarifą, siekiantį 1,65 proc. Tuo tarpu nenaudojamam, apleistam ar neprižiūrimam arba naudojamam ne pagal paskirtį nekilnojamajam turtui nustatyti maksimalų 3 proc. tarifą.
Tokį pat tarifą yra tikslinga nustatyti gamybinės, pramoninės veiklos ir kitų inžinerinių statinių nekilnojamajam turtui, kuris priklauso didžiųjų mokesčių mokėtojų kategorijai.
„Pažymėtina, kad pagrindinis mokesčio mokėtojas – AB „Orlen Lietuva“ 2012 metais perskaičiavo ir sumažino savo inžinerinių statinių Būtingės terminale nekilnojamojo turto vertę, todėl miesto savivaldybės biudžetas nuo 2013 metų netenka virš 80 proc. šio mokesčio pajamų. Todėl nustatytas didesnis mokesčio tarifas minėtam nekilnojamajam turui, priklausančiam didžiųjų mokesčių mokėtojų kategorijai, suteiktų galimybę nuo 2014-ųjų metų gauti truputį daugiau šio mokesčio pajamų“, – akcentavo R. Garadauskienė.

Priėmė sprendimą
Palangos miesto savivaldybės taryba pritarė pateiktam sprendimo projektui ir padidino tarifus.
0,5 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės tarifu 2014 metams apmokestintas komercinio naudojimo nekilnojamasis turtas – administracinės, prekybos, maitinimo, paslaugų, viešbučių, poilsio, gydymo, kultūros, mokslo ir sporto paskirties statiniai bei patalpos.
Toks pat pusės procento tarifas nustatytas daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų nekilnojamajam turtui arba jo daliai, kurie naudojami komercinei veiklai, o taip pat  labdaros ir paramos fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymą, nekilnojamajam turtui, kuris naudojamas komercinei veiklai.
Vieno procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės mokesčio tarifas nustatytas gamybinės, pramoninės veiklos ir kitam aukščiau nenurodytam nekilnojamajam turtui.
Dviejų procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės – komercinio naudojimo nekilnojamam turtui, kuris priklauso didžiųjų mokesčių mokėtojų kategorijai (pagal sąrašą, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).
Trijų procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės – gamybinės, pramoninės veiklos ir kitam inžinerinių statinių nekilnojamajam turtui, kuris priklauso didžiųjų mokesčių mokėtojų kategorijai pagal aukščiau minėtą sąrašą.
Taip pat didžiausiais – 3 procentų – nekilnojamojo turto mokestinės vertės mokesčio tarifas nustatytas nekilnojamajam turtui (neatsižvelgiant į jo paskirtį), kuris yra nenaudojamas, apleistas ir neprižiūrimas, arba naudojamas ne pagal paskirtį.

Sprendimą apskundė
Į didžiųjų mokesčių mokėtojų kategoriją patenkanti bendrovė „Palink“ šį sprendimą dėl iki dviejų procentų išaugusio jai taikomo mokesčio tarifo 2014-ieisiems metams apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui prašydama jį panaikinti.
Savo skundą bendrovė motyvuoja tuo, kad Tarybos sprendimas esą pažeidžia asmenų lygybės įstatymo principą, nes „Palink“ privalės mokėti didesnį nekilnojamojo turto mokestį, nei už tokį pat turtą mokės kiti subjektai, vien dėl to, kad jie neįrašyti į didžiųjų mokesčių mokėtojų kategoriją. Be to, „Palink“ tvirtina, jog didžiųjų mokesčių mokėtojų kategorija yra nustatyta tikslais, neturinčiais nieko bendra nei su nekilnojamojo turo mokesčiu, nei su jo tarifu. Esą Tarybos sprendimas apskritai iškreipia visą nekilnojamojo turto mokesčio logiką, nes šiuo atveju apmokestinamas ne pats turtas, o jo savininkas. Ir pabrėžia, jog vienintelis atvejis, kai pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą šis turtas gali būti apmokestinamas padidintu 3 proc. tarifu – jei jis yra neprižiūrimas arba naudojamas ne pagal paskirtį.
„Palink“ skunde teigiama, jog tai, kad viena konkreti bendrovė – AB „Orlen Lietuva“ – susimažino savo turto vertę, ir todėl Palangos biudžetas netenka pajamų, negali būti priežastimi kelti nekilnojamojo turto mokesčio tarifą kitiems šio mokesčio mokėtojams.
Atsakovė, Palangos miesto savivaldybė, su bendrovės skundu nesutiko ir prašė teismo jį atmesti. Trečias suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) – pareiškėjos skundo teisėtumą paliko nagrinėti teismo nuožiūra.

 Skundą atmetė
Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bendrovės „Palink“ skundą ir kitų šalių atsiliepimus, konstatavo, jog skundas esąs atmestinas.
Palangos savivaldybės Taryba ginčijamu administraciniu aktu – 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu – realizavo Savivaldos įstatymu jai suteiktą teisę nustatyti tam tikrus mokesčių tarifus.
Priimdama šį sprendimą Taryba laikėsi trijų įstatyme įtvirtintų sąlygų: sprendimą dėl mokesčių tarifų kitiems mokestiniams metams nustatymą priimti iki birželio pirmosios; mokesčio tarifą nustatyti nuo 0,3 iki 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės; nustatant kelis mokesčio tarifus, juos diferencijuoti tik atsižvelgiant į vieną ar kelis įstatyme nurodytus kriterijus.
UAB „Palink“ prašomu panaikinti sprendimo punktu jai nustatytas mokesčio tarifas – 2 proc. – neviršija įstatymo tarifo dydžiui keliamų sąlygų, todėl tvirtinti, jog jis nepagrįstai didelis, nėra pagrindo.
2013 m. VMI patvirtintame didžiųjų mokesčių mokėtojų sąraše UAB „Palink“ įtraukta 18 numeriu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad bendrovė būtų ginčijusi jos įtraukimą į šį sąrašą, todėl konstatuotina, kad Palangos miesto savivaldybės taryba pagrįstai laiko bendrovę didžiuoju mokesčių mokėtoju. O jos argumentas dėl to, kad diferencijavimo kriterijų taikymas yra diskriminacinis ir pažeidžia lygiateisiškumo principą nepagrįstas: minėtu Palangos savivaldybės sprendimu 2 proc., tarifas bus taikomas ne vienai „Palink“, o visoms didžiųjų mokesčių mokėtojų sąraše esančioms įmonėms.
Spalio 21 d. priimtu sprendimu Klaipėdos apygardos administracinis teismas atmetė UAB „Palink“ skundą kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas per 14 dienų gali būti apskųstas aukštesnės instancijos teismui.