„Ramybės“ galerijoje – impresionistinė N. Grigorjevos „Kūryba kelyje“

„Natalija Grigorjeva – ne tik realizmo mokyklos dailėje atstovė. Ji išsiskiria ypatingu kūrybos braižu, kurį menotyrininkai ir dailės kritikai vadina „rusiškuoju impresionizmu“, – sekmadienį „Ramybės“ galerijoje atidarant dailininkės N. Grigorjevos parodą ir pristatant pačią autorę kalbėjo Senosios gimnazijos mokytoja Nijolė Redikienė.

Tiek N. Redikienė, tiek „Ramybės“ galerijos projektų vadovė dailininkė Virginija Giniotytė pabrėžė, jog nuo sekmadienio duris atvėrusi paroda – bendro „Ramybės“ galerijos Palangoje ir Natalijos Grigorjevos meno galerijos Maskvoje projekto „Kūryba judesyje. Nuo Rusijos iki Amerikos. Maskva-Palanga-Paryžius-Liuksemburgas-Mendosinas“ dalis. Prieš metus sumanytas projektas startavo birželio mėnesį Liuksemburge, o dabar jį priima Palanga. Kartu su personaline N. Grigorjevos paroda, kurioje – apie 60 tapybos ir grafikos darbų, čia eksponuojami ir dviejų žymių keramikos meistrių iš Rusijos – Rusijos meno akademijos narės korespondentės Valentinos Kuznecovos ir Rusijos nusipelniusios dailininkės Tatjanos Loščininos, kūrinius.
„Palanga – mano vaikystės miestas, kuriame beveik kasmet būdavome kartu su mama, – prisipažino dailininkė N. Grigorjeva. – Tad man dabar – dvigubas džiaugsmas. Džiaugiuosi galėdama mano mylimoje Palangoje jos žmonėms pristatyti savo kūrybą. Džiaugiuosi, kad kartu su šia paroda Palangos vardas suskambės ir kitose šalyse, per kurias pradėjo kelionę bendras „Ramybės“ ir mūsų galerijos projektas“.
Pasak N. Grigorjevos, dar viena proga pasidžiaugti – tai, kad Palanga jai padovanojo susitikimus su puikiomis moterimis: itin europietiškos dvasios ir tolerancijos kupina Ona Mackevičiene, kurios įmonė „Rolijona“ tapo pagrindine projekto rėmėja, bei tikra lietuviška inteligencija spinduliuojančiomis „Ramybės“ galerijos savininke Gaiva Samukiene, kuriai dailininkė dėkojo už tai, kad projektas tapo realybe, ir projektų vadove V. Giniotyte, kurios dėka eksponuojami kūriniai įsiliejo į „Ramybės“ erdvę.
Maskvos Grafikos ir knygos meno institutą baigusi dailininkė grafikė Natalija Grigorjeva, kuri tobulinosi Paryžiuje (Institut de Langue et Civilisation ir Cite International des Arts), Milane (Nuova Accademia di Belle Arti) bei JAV (Mendocino Art Center, Kalifornija) – realizmo mokyklos dailėje ir grafikoje atstovė. Didelės įtakos jos kūrybai turėjo studijos Prancūzijos ir Italijos didžiuosiuose muziejuose bei galerijose, o taip pat pažintis su impresionistų kūryba: d‘Orse, Marmotanas ir Oranžeri Paryžiuje tapo jos nuolatine laboratorija, kur ji mokėsi žaisti su spalva ir šviesa tapyboje.
Būtent taip gimė ir jos savita tapybos maniera, jos išskirtinis stilius, kurį kai kurie dailės kritikai bei menotyrininkai vadina „rusiškuoju impresionizmu“. Ne veltui vienas iš N. Grigorjevos paveikslų puošia prieš porą metų Maskvoje išleistos knygos „Šiuolaikinės Rusijos dailės rinkos skoniai ir pomėgiai“ viršelį.
Dailininkės biografija stulbina: per 20 jos kūrybinės veiklos metų surengta apie 60 personalinių parodų Rusijoje, Europoje bei JAV, iliustruota daugiau nei 200 knygų, išleistų įvairiose šalyse – už iliustracijas dailininkė įvertinta premijomis tarptautinėse knygų mugėse. Ji – žinomos galerijos Maskvoje savininkė, įkūrusi ir savo mokyklą, kurioje, vadovaujantis originalia programa, mokoma tapybos.
Apie 1000 N. Grigorjevos tapybos ir grafikos darbų iškeliavo į platųjį pasaulį: jos kūrinių esama Rusų dailės muziejuje Sankt-Peterburge, Rusijos kultūros fonde, taip pat per 20 darbų įsigijo East-West United bankas Liuksemburge bei kitos valstybinės galerijos ir privačios kolekcijos. Pernai Rusijos vyriausybė N. Grigorjevos paveikslą „Velykos“ padovanojo Liuksemburgo Didžiajam Kunigaikščiui.
N. Grigorjeva – Nacionalinio Prancūzijos dailininkų konkurso laureatė, apdovanota daugybe diplomų už svarų indėlį į šiuolaikinę Rusijos kultūrą bei tarptautinį kultūrinį bendradarbiavimą. Tarp apdovanojimų – padėka už autorės dalyvavimą pernai Palangoje surengtoje tradicinėje labdaros akcijoje „Sapnuok baltai“, kur jos kūrinys buvo įsigytas už didžiausią sumą. Ji aktyviai dalyvauja labdaros projektuose ir Maskvoje, ir užsienyje.
„Linkiu įdėmiai įsižiūrėti į visus šioje parodoje pristatomus kūrinius, linkiu, kad pajustumėte tą jausmą, kuris neiškart, o palengva apima žmogų: tai – džiugesys, kai prisilieti prie tikro meno ir tikros kūrybos“,- gausiai į parodos atidarymą susirinkusiems žiūrovams kalbėjo N. Redikienė, priminusi, jog projekto „Kūryba judesyje“ paroda gražiai persipina su nuo liepos 7-osios „Ramybės“ galerijoje veikiančia jungtine juvelyrų Tanya Chernov (Izraelis), Vaido Gaižausko (Ispanija), Žilvino Bautrėno (JAV) bei Algirdas Mikučio ir Aušros Petroškienės (Lietuva) kūrinių naujausių kūrinių paroda.