Prelatas Juozapas Šniukšta – Palangos bažnyčios statytojas

Bronislava SPEVAKOVIENĖ, 2014-01-06
Peržiūrėta
2538
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palangos klebono prelato Juozapo Šniukštos portreto, saugomo Palangos bažnyčioje, fragmentas. D. Mukienės nuotr.
Palangos klebono prelato Juozapo Šniukštos portreto, saugomo Palangos bažnyčioje, fragmentas. D. Mukienės nuotr.

Sausio 5 dieną sukako 150 metų, kai gimė J. Šniukšta

Juozapas Šniukšta (1864-1949) – Palangos klebonas ir dekanas, prelatas. Šių metų sausio mėnesį minime 150-ąsias prelato J. Šniukštos gimimo, o rugpjūčio mėnesį – 65-ąsias mirties metines.
J. Šniukšta gimė 1864 m. sausio 5 d. Šiluvos parapijoje (Raseinių r.), iki 1879 m. mokėsi Raseinių apskrities miesto mokykloje, baigė Kauno keturklasę gimnaziją (1882) ir tais pačiais metais įstojo į Kauno dvasinę seminariją. J. Šniukšta 1886 m. gruodžio 27 d. įšventintas kunigu ir paskirtas Subačiaus vikaru bei tikybos mokytoju liaudies mokykloje, o 1890 m. perkeltas į Vaškus.
J. Šniukšta paskirtas Palangos klebonu (1896), Palangos dekanu (1924), pakeltas į garbės kanauninkus (1925), tapo Telšių kapitulos prelatu (1927). 1897 m. klebonas laikinai dėstė Palangos progimnazijoje tikybos pamokas. 32 metų tapęs Palangos klebonu, dvasininkas pasinėrė į didelių darbų sūkurį – jis vadovavo naujosios mūrinės neogotikinio stiliaus Palangos bažnyčios statybai. Medinė Palangos bažnyčia, pastatyta 1767 m., besiplečiančiam kurortui darėsi per menka. Švedų architektas Karlas Eduardas Strandmanas (Karl Eduard Strandmann) parengė būsimos Palangos bažnyčios projektą. Bažnyčia buvo suplanuota kryžiaus formos, sienas iš lauko numatyta tvirtinti kontraforsais. Vieta naujai bažnyčiai parinkta šalia medinės bažnyčios, šiek tiek į rytus. Statybinė medžiaga pradėta ruošti 1897 m. Medieną bažnyčios statybai davė grafas Feliksas Tiškevičius, taip pat jo plytinėje degtos plytos bažnyčios mūrams. Architektūrinėms detalėms išryškinti reikėjo apie 20 rūšių plytų. Dalis jų pagaminta F. Tiškevičiaus plytinėje, dalis – Purmalių plytinėje netoli Klaipėdos. Parapijiečiai prisidėjo dirbdami statyboje. Samdyti akmenskaldžiai ir meistrai statė bažnyčią. 1901-1904 m. pastatytos sienos, po to iškilo bokštas. 1906 m. pradėti vidaus įrengimo darbai. Prancūzijoje iš marmuro pagaminti altoriai, sakykla, presbiterijos baliustrada, sudėtos grindys, padaryti mediniai meniški suolai ir klausyklos, durų ir varpų geležiniai dirbiniai, sumontuoti vitražai. Pagamintas bokšto kryžius, įkelti varpai, išgrįstas šventorius, pastatyta tvora, geležiniai vartai ir atlikti kiti darbai, kol didinga bažnyčia suspindo visu savo grožiu, padarydama Palangą dar patrauklesnę atvykstantiems svečiams. 1906 m. bažnyčia pašventinta. Oficialiai bažnyčios pastatymo data laikoma 1907 m., nors vidaus erdvės buvo puošiamos dar daug metų. Visais statybos reikalais iki mažiausių smulkmenų rūpinosi bažnyčios klebonas J. Šniukšta. Palangos parapija buvo nedidelė, neturtinga, tad ir lėšų bažnyčios statybai mažai galėjo surinkti. Klebonas turėjo atsiskaityti už visas statybos išlaidas, todėl jis rinko individualias aukas iš pasiturinčių pasauliečių ir dvasininkų visoje Lietuvoje. Svarų piniginį indėlį paaukojo Palangos grafų Tiškevičių šeima. Lėšos bažnyčios statybai buvo renkamos ir kaimyninėse parapijose, Kurhauze organizuojamų paskaitų ir koncertų pelnas taip pat atitekdavo bažnyčios statybos reikmėms. Kadangi klebonas J. Šniukšta buvo malonus, paslaugus, darbštus, išmintingas, pasišventęs savo darbui, patikimas, geras ekonomistas, jam pavykdavo surinkti reikiamas sumas ir tinkamai jas panaudoti.
Kanauninkas Mykolas Vaitkus (1883-1973), kuris mokėsi Palangos progimnazijoje, o vėliau dažnai atvykdavo į kurortą, savo atsiminimuose taip atsiliepia apie kleboną J. Šniukštą: „Tas tatai vyras savo maloniu kuklumu įgijo daugelio palankumą, ne vien ponų, o ir paprastųjų žemės gyventojų, ne vien savųjų, o ir atvykstančiųjų vasaroti. Per tuos tatai svečius  jo pavardė pasidarė žinoma net plačioj Lenkijoj. Per tą savo malonumą, kuklumą, energiją ir ištvermę jis įstengė ir tą didį veikalą atlikti – pastatyti puikią naują bažnyčią, nekalbant apie klebonijos pastatų atnaujinimą bei naujų pristatymą. Pas jį vasaromis susirinkdavo nemaža įžymių žmonių, vyresnių bei jaunesnių, praleisti atostogų, kaip štai jo amžininkas Maironis, mons. Jasėnas, kan. Tumas, Ad. Varnas, juristas Petrauskas ir daugybė kitų. Pastatęs bažnyčią, jis ramiai klebonavo gražiojoj Palangoj dar daug metų, beveik iki pat bolševikams užeinant, paskui ramiai pabaigė ten pat savo darbštų gyvenimą šalia klebonijos savo įsigytuose namuose”.
J. Šniukšta kovojo už lietuvybę, siekė, kad lietuviai kalbėtų savo gimtąja kalba. Dirbdamas Subačiuje, rusų valdžios buvo įspėtas, kam mokykloje buvo atsisakęs mokyti katalikų vaikus rusiškos maldos, kurioje garbinamas caras. Mokytoja Paulina Žitkevičiūtė-Lukoševičienė atsiminimuose apie vaikystę rašė, kad J. Šniukšta, kalėdodamas Vilimiškėje, užėjo į mokyklą. Jis buvo labai nepatenkintas, kad vaikai kalėdines giesmeles giedojo lenkiškai, liepė vaikams viską mokytis lietuviškai.
J. Šniukšta buvo diplomatiškas, tolerantiškas. 1934 m. rugpjūčio 11-12 d. Klaipėdoje ir Šventojoje iškilmingai paminėta Jūros diena. Šventosios uoste Petras Dagys, Būtingės parapijos evangelikų-liuteronų kunigas, ir Palangos klebonas J. Šniukšta pakvietė bendroms pamaldoms katalikus ir evangelikus. Pamaldos vyko gražiai, nuotaikingai, pakiliai.
1938 m. gegužės 10 d. iš Palangos klebonijos kilęs gaisras nusiaubė pusę miestelio. Sudegė ir progimnazijos pastatas. Kurį laiką vaikai mokėsi klebono J. Šniukštos namuose Piktuižio gatvėje (Mokslo dienos, 1938, Nr. 5-6, p. 349).
1938 m. rudenį, būdamas 74 metų amžiaus, dėl blogėjančios sveikatos ir pergyvendamas dėl įvykusio gaisro padarinių, J. Šniukšta atsistatydino iš klebono bei dekano pareigų ir 11 metų (iki mirties) liko altarista. Antrasis Pasaulinis karas į dvasininko gyvenimą atnešė nepriteklius, skurdą. J. Šniukšta mirė 1949 m. rugpjūčio 14 d. ir buvo iškilmingai palaidotas Palangos bažnyčios, kurios statybos eigą jis dėmesingai sekė, šventoriuje.
Prelatas J. Šniukšta visą gyvenimą paskyrė Palangai – 42 metus buvo bažnyčios klebonas, vadovavo parapijai, rūpinosi bažnyčios statyba, gerai sutarė su bažnyčios komitetu, tikinčiaisiais. Dvasininkas kovojo už lietuvybę, buvo pasišventęs Dievui, žmonėms, savo darbui, tuo užsitarnavo tikinčiųjų pasitikėjimą, pagarbą ir atminimą. Palangoje, prie centrinio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios įėjimo, pritvirtinta bronzinė memorialinė lenta, skirta prelatui Juozapui Šniukštai.
 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palanga taip liudininke sukrečiančio, brutalaus ir protu nesuvokiamo nusikaltimo gamtai ir įstatymui vieta – nelegaliai, neturint leidimo, net nebandant imtis įstatymų numatytų veiksmų, Hipodromo gatvėje nukirsti 1153 medžiai. 


Palanga tapo sukrečiančio, brutalaus ir protu nesuvokiamo nusikaltimo gamtai ir įstatymui vieta – nelegaliai, neturint leidimo, net nebandant imtis įstatymų numatytų veiksmų, Hipodromo gatvėje nukirsti 1153 medžiai. Likę kelmai rodo, jog želdynai buvo 15 cm ir didesnio skersmens. Palangos meras Šarūnas Vaitkus kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą prašydamas įvertinti aplinkybes dėl...


Kaip pranciškonų veikla Lietuvoje neatsiejama nuo Kretingos krašto istorijos ir jos gyvenimo, taip ji neatsiejama ir nuo jos geros valios rėmėjų ir aukotojų, tarp kurių išsiskyrė prelatas Pranciškus Juras (1891–1980).


Gruodis Šventojoje prasidėjo ypatingu įvykiu – sekmadienį duris visuomenei atvėrė Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčios bokšte esanti apžvalgos aikštelė.


Kiekvieną advento sekmadienį Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų parapijos bažnyčios gale Caritas savanoriai lauks jūsų su akcijos "Gerumas mus vienija" žvakutėmis, kurių galėsite įsigyti už auką. Susitinkame sekmadienį prieš ir po 8val, 10 val. , 12 val. ir 18 val. Šv. Mišias.


Šie metai ypatingai prasidėjo 65-erių metų sukaktį sausio 15-ąją minėjusiam Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčios bendruomenės pirmininkui Edvardui Brigmanui. Tačiau tikrais stebuklų metais jis pavadino praėjusius – 2017-uosius – metus, kai buvo pradėta renovuoti Būtingės bažnyčia.


Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios bokšto remonto darbai artėja link pabaigos – apžvelgti kurortą iš daugiau nei dvidešimties metrų aukštyje įrengtos apžvalgos aikštelės bus galima jau ankstyvą rudenį.


Praėjusią savaitę Palangoje vyko kasmetinis respublikinis paveldosaugininkų seminaras, kurio metu buvo aptariamas ir Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčios restauracijos klausimas. Buvo susitarta dėl Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo departamento finansinės paramos. Remonto darbus tikimasi pradėti jau kitais metais.


Juozapas Šniukšta (1864-1949) – Palangos klebonas ir dekanas, prelatas. Šių metų sausio mėnesį minime 150-ąsias prelato J. Šniukštos gimimo, o rugpjūčio mėnesį – 65-ąsias mirties metines.


Vyksta bažnyčios restauravimo darbai

Ugnė RAUDYTĖ, 2011 04 13 | Rubrika: Miestas

Palangos Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia pasipuoš nauju stogu. „Toliau bus tęsiami stogo ir fasadų restauravimo darbai. Jau šiais metais didžioji restauravimo darbų dalis bus atlikti, o tuo labai džiaugiasi visa parapija“,- kalbėjo Palangos bažnyčios klebonas Marius Venskus.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius