„Politika gyvai“ – apie rinkimus, būsimą Vyriausybę ir TS-LKD ateitį

 Lietuvos Prezidento ir rinkimų į Europos parlamentą (EP) išvakarėse penktadienį diskusijų „sezoną“ Palangoje atidarė diskusijų klubas „Politika gyvai“. TS-LKD Palangos skyriaus Jaunimo bendruomenės iniciatyva prie apskritojo stalo susirinkusius besidominčiuosius Lietuos politiniu gyvenimu į LR Seimo narės Agnės Bilotaitės moderuojamą diskusiją įtraukė LR Seimo nariai Emanuelis Zingeris, Arvydas Anušauskas bei politologas Laurynas Kasčiūnas.

Turint omeny, kad diskusija vyko rinkimų išvakarėse, A. Bilotaitė pakvietė diskusijos dalyvius paprognozuoti, kas, jų nuomone, ir kokiu skirtumu laimės Prezidento rinkimus bei kaip Lietuvos politinėms partijoms seksis rinkimuose į Europos Parlamentą.

Dėl Lietuvos Prezidento rinkimų visų diskusijos dalyvių nuomonė buvo vieninga: juos laimės Dalia Grybauskaitė. Skyrėsi tik spėjimai dėl to, kokia rinkėjų dalis atiduos savo balsus vienam ar kitam kandidatui.

Pasak L. Kasčiūno, iškart po pirmojo rinkimų turo jis manęs, jog antrajame ture laimėsianti D. Grybauskaitė, tačiau persvara būsianti minimali: 52/48 proc. Tačiau stebėdamas kandidatų debatus, kuriuose, jo nuomone, Z. Balčytis pasirodė labai jau vidutiniškai, balsai turėtų pasiskirstyti 55/45 proc. dabartinės prezidentės naudai.

A. Anušausko nuomone, rinkimus balsų santykiu 53/47 laimės D. Grybauskaitė. Jo vertinimu, viena iš Z. Balčyčio klaidų – tai, kad jis „sėdi ant dviejų kėdžių“ – dalyvauja tiek Prezidento, tiek EP rinkimuose, – ir jam pritrūkę ryžto pasakyti, jog rinkimai į šalies vadovo postą, net jei jis pralaimėtų, esą svarbesni. Be to, valstybei reikia nepriklausomo vadovo, galinčio kvestionuoti bei vetuoti netinkamus valdančiųjų sprendimus. Tuo tarpu Z. Balčytis, kaip parodė visa jo rinkimų kampanija, esąs neryžtingas, ir, priklausydamas tai pačiai valdančiajai daugumai, vargu ar sugebėtų priimti reikiamus svarbius strateginius sprendimus.

E. Zingerio prognozės sutapo su L. Kasčiūno. Jo įsitikinimu, negerai būtų sukurti tokią valdžios vertikalę, kai tiek Prezidentas, tiek Premjeras priklauso tai pačiai partijai.

Visi trys kalbėjusieji, prognozuodami rinkimų į EP rezultatus, buvo gan pesimistiškai nusiteikę savo pačių partijos – TS-LKD – atžvilgiu. A. Anušausko nuomone, TS-LKD rungsis dėl 1-2 vietų Europos parlamente. Kiti diskusijos dalyviai bei prie jų prisijungęs Seimo narys Paulius Saudargas manė, jog 2 vietas TS-LKD turėtų gauti.

Daugiausiai vietų EP prognozuota „ant bangos“ esančiai Socialdemokratų partijai: A. Anušausko nuomone, ji galėtų gauti 5-6 vietas, L. Kasčiūnio vertinimu 3-4, E. Zingerio bei P. Saudargo – 4 vietas.

Darbo partijai diskusijos dalyviai prognozavo dvi vietas – tik A. Anušauskas manė, jog jie gali rungtis ir dėl 3 vietų. Visi sutarė, jog 2 vietas galėtų laimėti partija Tvarka ir teisingumas. Liberalų sąjūdžiui, kaip ir LRA, prognozuota po 1 vietą.

Diskusijos dalyviai pabandė paprognozuoti, kokie pokyčiai po rinkimų laukia Vyriausybės. Kaip žinia, Prezidento inauguracija numatyta liepos 12 dieną. Tad, pasak diskutavusiųjų, laukia labai įdomi politiniu atžvilgiu liepa ir ne mažiau įdomus birželis. Tiek garbūs svečiai, tiek palangiškiai diskusijos dalyviai manė, jog jeigu Prezidentė būtų buvusi perrinkta pirmajame ture, ji būtų galėjusi ryžtingiau reikšti nuomonę dėl Vyriausybės sudėties – o ši turėtų keistis dar ir todėl, kad į EP gali patekti ne vienas ministras.

„Įdomu, jeigu mūsų buvimo valdančiojoje daugumoje metu ministrai būtų kandidatavę į EP, ar žiniasklaida taip pat būtų tyliai „suvirškinusi“ šį faktą?“ – replikavo TS-LKD Seimo nariai.

Diskutavusieji manė, jog nepaisant to, kad Energetikos ministras dirba išties pagirtinai, jo naujojoje Vyriausybėje gali ir nebebūti, nes, atsižvelgiant į Lietuvos politinio gyvenimo aktualijas, greičiausiai jį delegavusi LRA gali būti išprašyta iš valdančiosios daugumos. O pakviesta į ją gali būti liberalsąjūdiečiai, kurie iki šiol vis prisiglausdavo prie valdančiųjų. Pastaroji frakcija „patogi“ dar ir todėl, kad ir jie gali pretenduoti tik į vieną ministro portfelį.

Iškelta mintis ir dėl to, ar nesiūlys Prezidentė kurti koalicinę Vyriausybę ir kaip tokiu atveju reikėtų elgtis TS-LKD: sutikti ar atsisakyti? Vieningos nuomonės neprieita.

Skaudžiausias gi klausimas, kuriuo diskutuota Palangoje – kokia gi ateitis laukia pačios TS-LKD? Nepaisant to, kad į partiją priimta daugiausiai naujų narių palyginti su kitomis politinėmis Lietuvos partijomis, pasak E. Zingerio, ir ji pati, ir jos rinkėjų ratas traukiasi it Šagrenės oda.

„Man keista, kad dabartinių geopolitinių įvykių šviesoje nesulaukiame daugiau mus palaikančiųjų. Juk ne kas kitas, o konservatoriai nuolat kartodavo apie Rusijos grėsmę ir sakydavo, kad demokratijos šioje valstybėje nebus. Dabar gi Ukrainos įvykiai parodė, kad mes buvome teisūs. Nepaisant to, vis tiek likome nemieli“, – kalbėjo E. Zingeris.

Diskutavusieji sutarė, kad TS-LKD reikia mokytis kalbėti ne jų rinkėjų daugumai sudarančiam vidutiniajam Lietuvos gyventojų sluoksniui, kurie daugiausiai gyvena miestuose ir, anot sociologų, priskiriami skaitantiems knygas ir aktyviai naršantiems po internetą. Būtina rasti bendrą kalbą su daugiausiai socialdemokratus remiančia „antrąją Lietuva“, kurią sociologai priskiria „televizoriaus žiūrėtojams“. Patraukli TS-LKD esanti ir jaunimui, dėl kurio „rungiasi“ su liberalais – tačiau jaunimas nėra linkęs eiti į rinkimus. O senoji Sąjūdžio karta, politiniai kaliniai ir tremtiniai, visada palaikę TS-LKD išmirštanti.

„Ko gero, didžiausia problema – kad mes nemokame tinkamai pateikti savo tikslų ir darbų. Tuo tarpu kitos politinės partijos tai daro geriau. Net premjeras A. Butkevičius, kuris savo kalbose pats sau prieštarauja, vis tiek yra arti reitingų viršūnių“, – pastebėjo diskutavusieji, dar kartą akcentavę, jog būtina keisti komunikacijos formas bei turinį.