Palangos politiniame lauke – jokio ženklo apie artėjančius savivaldos rinkimus

Iki kitų savivaldos ir merų rinkimų beliko vos geras pusmetis, o viešojoje erdvėje – visiškas štilis. Nei kandidatai į merus reiškiasi, nei politinės partijos miesto gyvenimo klausimais pasisako, nei visuomeniniai rinkimų komitetai buriasi.
Žinia, savo nuomonės ir įžvalgos viešinimas politikams kainuoja nemažai, tad, tikėtina, brangius šovinius jie taupo rinkiminės kampanijos pabaigtuvėms. Tačiau savivaldos rinkimų pradžia, kai kiekvienas kandidato į merus, ar politinės partijos viešas žodis privalo būti apmokamas, dar nepaskelbta.
Kitaip verčiant, iki rinkimų pradžios – dar pusmetis, todėl, regis, vasara miesto laikraščiuose turėtų būti itin dėkingas metas reikštis į miesto valdžią pretenduojantiems politikams. Negi redaktoriai už įdomiai ir aktualiai pateiktą nuomonę iš Palangos gyventojų reikalautų pinigų?
Pagaliau, kiekvienas nemokamai savo mintis gali viešinti socialiniuose tinkluose. Čia reikštis politikams driekiasi plačios pievos. Tik rašyk.
Tačiau be atsitiktinių ir smulkmeniškų pabaksnojimų miesto valdžiai socialiniuose tinkluose jokio Palangos aktualijas apžvelgiančio asmens iki šiol neatsirado. Išeitų, į kitos kadencijos miesto tarybą pretenduojantys palangiškiai miesto gyvenimo klausimais neturi nei savo nuomonės, nei įžvalgų ir negali pasiūlyti jokių geresnių receptų?
Tad gal niekam ir neverta varžytis dėl miesto valdžios? Ar tik prieš konservatorių ir mero Šarūno Vaitkaus dominavimą Palangos politinėje erdvėje kitos partijos iš anksto nepakėlė rankų?
Būsimose varžytuvėse dėl mero kėdės išdrįsusių mesti pirštinę Š. Vaitkui dar neatsirado. Per pastaruosius trejus metus ne tik gerai besitvarkančio miesto ūkininko įvaizdį sustiprinęs, bet ir Lietuvos metų mero titulu apsiginklavęs Palangos kurorto vadovas dar gegužę drąsiai pasiskelbė ir kitai kadencijai sieksiantis mero posto.
Ką jam priešpastatyti gali būsimi oponentai, kurie dar tūno pasislėpę krūmuose? Per abi kadencijas grubių ir įsiminusių mero klaidų ar paslydimų nebuvo. Š. Vaitkus tinkamai Palangą reprezentavo ir šalies viduje, ir tarptautiniu lygiu. Jei kas kitas ir dalyvautų mero rinkimuose, akivaizdu, kad dabartinio mero įveikti niekam nepavyks.
Ši situacija kiek primena neseniai pasibaigusius Rusijos prezidento rinkimus, kur V. Putino dominavimas buvo toks ryškus, kad intriga tebuvo, ar jis gaus 70, ar 80 procentų rinkėjų balsų. Sparčiais žingsniais link visiškos diktatūros judančią Rusiją prisiminiau neatsitiktinai. Šalyje, kur vieninteliam lyderiui iš politinio lauko šalinami stiprūs ir pavojų galintys kelti oponentai, vis labiau tolstama nuo demokratijos.
Demokratinėje Vakarų pasaulio šalyje, kokia yra ir Lietuva, toks konkurentų murkdymas yra neįmanomas. Rusijos prezidento rinkimų situaciją Palanga primena tik tuo, kad ir čia esant stipriam lyderiui, padoraus politinio oponento taip ir neatsirado. Tiesiog tokios charizmatiškos politinės asmenybės nėra, arba toks kurorte gyvenantis žmogus nesiryžta žengti į politiką, nes nemoka kartą kitą pralaimėti.
O gal miesto politiniame gyvenime ramu todėl, kad valdžios oponentai visuomenei neturi ką pasakyti? Neturi jokių idėjų? Miesto mero vaidmeniui trūksta kompetencijos, nes nežino, kaip pigiau ir efektyviau galima būtų spręsti Palangos problemas?
Pavyzdžiui, nė vienam miesto taryboje apsireiškusios opozicijos nariui neužteko jėgų, kantrybės, o gal sugebėjimo patyrinėti, kaip leidžiami miesto savivaldybės administracijos išlaikymui skiriami asignavimai? Ar neišlaidaujama važinėjant į komandiruotes, išlaikant savivaldybės pastatus? Koks ekonominis efektas gautas visus administracijos skyrius perkėlus į vieną pastatą? Kodėl pelningai dirbančių savivaldybės įmonių ir bendrovių pelnas vis dar nepasiekia miesto biudžeto, ar šių įmonių vadovams mokami adekvatūs atlyginimai?
Pagaliau, kodėl pinigų mieste gali pritrūkti viskam, bet tik ne miesto valdžios aparato išlaikymui? Dar neteko girdėti, kad per metus sutaupyto savivaldybės atlyginimų mokos fondo dalis būtų grąžinta į biudžetą ir išleista kitoms būtinoms reikmėms.
Iš kokių lėšų atsirado 15 tūkst. eurų, kuriuos teismas priteisė kompensuoti išteisintam buvusiam miesto architektui S. Bradūnui? Apskritai, kiek per metus savivaldybė išleidžia bylinėjimuisi, kiek savivaldybei priteisiama sumokėti pinigų? Iš kokių asignavimų mokamos priteistos išlaidos? Kodėl jos regreso tvarka neišieškomos iš klaidingus sprendimus priėmusių savivaldybės darbuotojų?
Kad to nesiima tirti savivaldybės kontrolieriai – suprantama. Jų darbo vieta priklauso nuo miesto vadovų ir jų kontroliuojančios daugumos taryboje. Tačiau kas nuo tokių tyrimų varžo tarybos opoziciją? Tą pačią naujai pasiskelbusio socialdarbodemokratų partijos skyriaus vadovę Eleną Kuznecovą? Juk atidžiau patyrinėjusi savivaldybės finansines ataskaitas ir buhalterinius dokumentus buvusi kontrolierė ir mokesčių inspekcijos specialistė viską suprastų.
Tačiau tam reiktų skirti nemažai neapmokamo asmeninio laiko ir pastangų. O šitaip dirbti norinčių ir galinčių politikų Palangoje nėra. Todėl Š. Vaitkus neturi ir dar daug metų neturės rimto konkurento, galinčio jam mesti pirštinę mero rinkimuose.
Artėjančiuose rinkimuose pajėgių konkurentų kol kas nematyti ir mero vadovaujamiems miesto konservatoriams.
Iš liberalų likusi šlapia vieta, socialdemokratai Palangoje kažin ar iš viso bekvėpuoja, o naujųjų – senųjų socialdarbodemokratų sėkmė priklausys nuo to, kokie veidai pasirodys jų gretose.