Po apsilankymo Anglijoje trijų draugų apsisprendimas joje studijuoti sustiprėjo

Trys draugai ir klasiokai, Palangos senosios gimnazijos abiturientai – Linas Ramanauskas, Vaidas Mačikėnas bei Gediminas Macijauskas - paskatinti anglų mokytojos, nutarė nuvykti į Didžiąją Britaniją paragauti britiško gyvenimo. Vaikinai dar nežinojo, kad jų svetimoje šalyje laukia nesunkios anglų kalbos pamokos universitete, plepalai su namo šeimininke iki vėlyvo vakaro, o per riaušes norėjosi pagriebti  naują televizorių ir paleisti jį...

Sunkiausia – prikalbinti draugus

Derėtų pradėti nuo istorijos, kaip pastarieji vaikinai pateko į Angliją. Vienas iš trijulės – Linas Ramanauskas istoriją  dėstė taip.

„Apie kelionę sužinojome iš mūsų gerbiamos anglų mokytojos. Ji sakė, kad kiekvienais metais yra organizuojama A.Šakalienės kelionė mokiniams iš visos Lietuvos į Jungtinę Karalystę“ , - sakė vaikinas.

Informacijos apie svetimą šalį teko ieškotis patiems. Vykti buvo kviečiami visi, kurie galėjo kelionę finansiškai „įkąsti“ (kelionė kainavo  apie 3000 litų – aut. past.)

 „Kadangi nuo mažens domėjausi britų kultūra ir anglų kalba, labai norėjau nuvykti ir pažiūrėti kaip viskas atrodo iš arti. Pakalbėjau su tėvais, kurie parodė „žalią šviesią“, - pasakojo Linas.

Jam buvo svarbus ir bendraklasių pritarimas.  V. Mačikėnas, kitas drąsuolis, vykęs į svečią šalį, patikino, jog  be bendraklasio Lino padrąsinimo, vargu ar būtų ryžęsis tokiai kelionei.

 „Iš tikrųjų, vos įsėdus į autobusą, nežinojome, kas mūsų laukia. Kelionė pirmyn truko tris varginančias, bemieges, tačiau linksmas paras“, - pasakojo geros nuotaikos nestokojantys jaunuoliai.

„Kadangi vairuotojams, nuvažiavus tam tikrą kelio atkarpą, reikia pailsėti, kad būtų linksmiau keleiviams, jie sustodavo atrakcionų parkuose: Voketijoje – „Heide Parke“ ir Prancūzijoje – „Disneilende“ .

Išbandžius visus galimus laiko praleidimo būdus, vaikinai turėjo ir daug laisvo laiko, kai nežinojo, ko dar kelionėje griebtis.

„Mušant laiką kelionėje, dažnai pilvas gurgė. Neturėjome pasiėmę pakankamai maisto. Net suabejojome, ar tikrai buvo verta vykti į šią kelionę, tačiau vos persikėlus keltu į Angliją, abejonės dingo“, - teigė L. Ramanauskas.

Priminė įsivaikinimą

 Vos atvykusius moksleivius pasitiko, jų teigimu, prabangiomis mašinomis atvykę britai.

 „Visas atvykėlių paskirstymas priminė įsivaikinimo procesą. Buvo pašaukiamas būrelis mokinių ir jiems priskiriama šeima, kurioje teks gyventi visą savaitę. Trumpėjant sąrašui nekantriai laukėme, pas ką mums teks gyventi“, - prisipažino palangiškis.

Kaip jie netrukus sužinojo, jie pakliuvo pas mielą moterį, kuri gyveno viena su savo dukra.  O gyvenimo sąlygos, pačių vaikinų teigimu, buvo itin labai geros.

Vietiniai palaikė amerikiečiais

Važiuojant gyventi į Didžiają Britaniją,  mokėti kalbą atrodo privalu. Tai puikiai suprato ir „Palangos tilto“ laikraščio kalbinti jaunuoliai. Paklausti, kaip jiems sekėsi susikalbėti su čionykščiais gyventojais, nuramino: „Mūsų anglų kalbos žinios yra ganėtinai geros, tad problemų susikalbant su vietiniais neturėjome“.

L. Ramanauskas pabrėžė, jog šeima, kuri priėmė lietuvius, buvo nustebinta moksleivių kalbos įgūdžiais. Vaidas pridūrė, jog Didžiosios Britanijos gyventojai tiesiog negalėjo nepastebėti vaikinų amerikietiško akcento.

„Matyt, jį mums suformavo amerikietiški filmai, kuriuos mielai žiūrime“, - sakė Linas.

Tokios mokyklos dar nematė

Pasak pašnekovų, „Royal Holloway” universitete, viename iš didžiausių Didžiosios Britanijos koledžų, labiau priminusiame pilį, praleistas laikas buvo tiesiog nuostabus.

 „Viskas – nuo aplinkos, mokyklos koridorių bei  vidaus įrengimo - buvo itin tvarkinga ar net išpuoselėta“ , - nuostabos neslėpė vaikinai.

 Paklausus, ar mokytojai anglai smarkiai skiriasi nuo lietuvių, vaikinai kilstelėjo antakius:  „Dar klausiate? Mes nuvykę  ten norėjome mokytis! Mokslas ten kur kas interaktyvesnis bei labiau  įtraukiantis, o mokytojai stengiasi būti familiarūs bei draugiški. Jei mes sėdėdavome ant žemės, mumis pasekdavo ir patys mokytojai“, - pasakojo vaikinai.

Tiesa, moksleiviams užduotys  Anglijoje pasirodė kur kas lengvesnės nei per anglų kalbos pamokas Lietuvoje.

Gyveno kaip karaliai

Įvaizdis, jog Didžiosios Britanijos gyventojai su atvykusiais imigrantais yra rūstūs ir  pikti, pasirodė esą neteisingas.

„Tiek mokytojai, tiek šeima, tiek eiliniai žmonės su mumis elgėsi labai maloniai ir privertė pasijausti kaip namuose. Daug žmonių sako, kad britai nemėgsta ateivių iš kitų šalių, tačiau pabuvęs ten susidariau visai priešingą įvaizdį. Visi žmonės labai draugiški, atsitrenkus gatvėje į praeivį jis puola atsiprašinėti...“, - nuostabos neslėpė L.Ramanauskas.

Kelionėje bei britų namuose, pašnekovai prisipažįsta, netrūko nieko.

 „Miegojome be galo jaukiame klasikiniame namuke. Buvome aprūpinti ne tik elementariausiu maistu ir pastoge, bet galėjome naudotis ir baseinu, tramplynu, stalo tenisu, bilijardu, televizoriumi, kompiuterinių vaizdo  žaidimų konsole „X – Box“ ir daugybe  kitokių įmantrių  dalykėlių“, - pasakojo palangiškiai.

 Abu draugai sutartinai teigė, jog, net ir turėdami tokią gausybę pramogų, jomis nesinaudojo.

„Po sunkios dienos keliaujant bei mokantis paprasčiausiai nebelikdavo jėgų“, - sakė Linas ir Vaidas.

Ne per brangu?

Kelionė vienam asmeniui kainavusi labai nepigiai, matyt, sukels ne vienam abejonių dėl jos reikalingumo.

L. Ramanauskas purto galvą: „Pinigai nėra viskas. Vienas iš kelionės tikslų  buvo susipažinti su švietimo sistema Anglijoje. Jau nuo vienuoliktos klasės mąsčiau apie studijas užsienyje“ , - teigė pašnekovas. Nors paskutiniu metu studijų kainos Didžiojoje Britanijoje šoktelėjo ne juokais, tai nė kiek neišgąsdino abituriento.

 „Vis tiek nesinori išsižadėti svajonės ten studijuoti, kadangi pabuvojus didingame „Royal Holloway” univeristete nelabai norisi grįžti ir galvoti apie studijas Lietuvoje“, -  akmenuką į Lietuvos švietimo sistemos daržą paleido gimnazistas.

Vogtų televizorių neparvežė

Vasarą Londone vykusiose riaušėse dalyvavo labai daug paauglių. Jų vaikinai neregėjo, bet šeimininkė, pas kurią jie gyveno, apie jas tik ir kalbėjo.

 „Gerai, kad Anglijoje lankėmės vasaros pradžioje, o riaušės įvyko gerokai vėliau. Mums Anglija pasirodė esanti labai taiki ir įvairi šalis. Manau, kad mano apsisprendimas studijuoti toje šalyje tik sustiprėjo“, - sakė Linas.