Svarbiausia kalba tapo anglų, o kitos – šešėlyje?

Mokyklose karaliauja anglų ir rusų kalbos, taip į šešėlį nustumdamos vokiečių ir prancūzų. Bent jau taip galima pagalvoti, pažvelgus, jog mokiniai jau ilgą laiką nebesirenka mokytis šių kalbų kaip pirmųjų užsienio kalbų, o ir egzaminų nelaiko. Tuo tarpu anglų kalbos egzaminą norinčiųjų laikyti skaičius kasmet vis auga. Niekas neabejoja, jog anglų kalba yra tapusi svarbiausia komunikacijos kalba, tačiau ar dėl to kitos kalbos nebėra vertos dėmesio.

Anglų kalbos egzaminas negąsdina
Pagal statistinius duomenis, šiais metais vokiečių kalbos valstybinį brandos egzaminą laikė tik 35 iš beveik 400 Lietuvos gimnazijų abiturientai. Likusieji rinkosi daugiausia anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą. Palangoje vokiečių kalbos valstybinį egzaminą laikė vos vienas abiturientas, o prancūzų kalbos egzamino nei vienas nesiryžo laikyti. Tačiau anglų kalbos valstybinį egzaminą laikė beveik visi Palangos senąją gimnaziją baigę abiturientai.
Panašu, kad skaičiai kalba patys už save. Pedagogai svarsto, jog mokiniai, kokias kalbas mokytis, renkasi sąmoningai galvodami apie savo ateitį. Juk anglų kalba neabejotinai pravers, rusų kalbą, kaip antrąją užsienio kalbą, renkasi paskatinti tėvų. Visgi šia kalba galima susikalbėti su artimiausiais kaimynais.
Kai kuriuose universitetuose šią spragą bandoma taisyti: studentams siūloma mokytis kitos užsienio kalbos, net jeigu iki šiol šios kalbos nebuvo mokęsi. Pastebima, kad šiek tiek populiarėja ir kitos užsienio kalbos.
Taip pat jau kitas kalbas pastebi ir mažieji mokinukai. Pradinukai mielai renkasi šalia anglų kalbos nebūtinai pastaruoju metu išpopuliarėjusią rusų kalbą.

Daugelis moka anglų kalbą
Neseniai atlikto tyrimo duomenys parodė, kad apie pusė apklaustų gyventojų moka anglų kalbą (51,97 proc.), tik maža dalis nemoka rusų, apie penktadalis geba susikalbėti vokiečių (21,67 proc.) ir maža dalis – prancūzų (5,26 proc.).
Anglų kalba yra antroji pagal populiarumą tarp mokomų užsienio kalbų. Ją moka daugiau nei pusė gyventojų. Galima išskirti vieną didesnį arealą Vidurio Lietuvoje, kurio miestuose anglų kalbą moka pusė ar daugiau respondentų, tačiau, anot specialistų, įvardyti labai ryškius teritorinio pasiskirstymo dėsningumus būtų sunku. Nemaža dalis miestų, kuriuose tik trečdalis ar mažiau respondentų moka anglų kalbą, yra išsibarsčiusių po visą Lietuvą.
Visuose apklaustuose miestuose yra mokančių vokiečių kalbą, tačiau mokančiųjų dalis yra labai nedidelė: daugumoje miestų šią kalbą moka mažiau negu trečdalis respondentų.
Prancūzų kalbą mokančių miesto gyventojų gerokai mažiau nei mokančių kitų užsienio kalbų. Net trečdalyje tirtų Lietuvos miestų nė vienas respondentas nemokėjo prancūzų kalbos. Prancūzų kalbos mokėjimo teritorinis pasiskirstymas glaudžiai susijęs su tuo, ar ši kalba mokoma bendrojo lavinimo mokyklose.
Skirtingose respondentų amžiaus grupėse kalbų mokėjimas skiriasi – anglų kalbą daugiausia moka jaunimas, o vokiečių ir prancūzų kalbų mokėjimas labai panašus visose amžiaus grupėse, tik šiek tiek daugiau mokančių yra tarp jaunesnių. Užsienio kalbų (išskyrus rusų) mokėjimas pagal tautybę skiriasi nedaug, tačiau santykinai didesnė dalis lietuvių tautybės gyventojų moka anglų kalbą, o lenkų tautybės – vokiečių kalbą. Gyvenantys skirtingų tautybių šeimose respondentai dažniau moka rusų ir lenkų kalbas. Anglų kalbą geriau moka didmiesčių gyventojai, o vokiečių ir prancūzų kalbų mokėjimas su miestų dydžiu nėra susijęs.

Jaučia kalbos alkį?
Vokiečių kalbos kaip pirmosios mokoma tik keletoje sostinės mokyklų, regionuose taip pat nėra daug mokinių, kurie norėtų šią užsienio kalbą mokytis kaip pirmąją.
Specialistai svarsto, jog tokį kalbų mokymosi pasirinkimą lemia tėvai, kurie augę sovietmečio laikotarpiu, kuomet buvo jaučiamas anglų kalbos alkis. O rusų pasirinkti tėvai savo vaikus skatina dėl kaimynystėje esančių valstybių, su kurių gyventojai be abejonės galima susikalbėti šia kalba.
Visgi, specialistai akcentuoja, vokiečių kalbos populiarumas auga, vis daugiau mokinių vokiečių kalbą mokosi pradinėse klasėse ir ši kalba yra šalia anglų kalbos. Tėvai pageidauja, jog pradinėse mokyklose vaikai mokytųsi dviejų užsienio kalbų. Skaičiuojama, jog vokiečių kalbą šalia anglų pradinėse mokyklose mokosi apie 1500 visos šalies mokinių.
Kodėl vaikai taip mėgsta anglų kalbą, nesunku atspėti. Jos daug visur aplink – juolab, kad vaikai mėgsta kompiuterinius užsiėmimus, kuriuose taip pat esama daug anglų kalbos apraiškų.
„Anglų kalba, manyčiau, populiari jau kokį dešimtmetį. Iš pradžių buvo jaučiamas didžiulis bumas, kuris nesibaigia. Anglų kalbos poreikis atsirado pradėjus keliauti į užsienį. Jauni žmonės savo ateitį pradėjo sieti su užsieniu, kur ši kalba būtina norint jaustis patogiau. O taip šios kalbos mokėjimas padeda ir Lietuvoje kilti karjeros laiptais“, – pastebėjo Palangoje anglų kalbos mokanti mokytoja Tatjana Moždžer.
Mokytoja pastebėjo, jog mokinukams geriau sekasi angliškai kalbėti nei rašyti, o tai labai matosi egzaminų metu, kuomet tenka raštu atlikti įvairias užduotis, rašyti rašinius.
„Man ir pačiai galbūt kartais nesunku kalbėti lietuviškai, bet kai reikia parašyti, atsiranda kliūčių. Taip ir lietuvių mokinukams, kurie gali be problemų kalbėti angliškai, bet parašyti sekasi sunkiau“, – palygino mokytoja. Pašnekovė pripažino, jog išties šiuolaikiniams mokinukams daug lengviau mokytis anglų kalbos, nes juos supanti aplinka netgi moko šios kalbos – didelę įtaką daro tokią didelę žmonių gyvenimo dalį „pagrobiantys“ kompiuteriai.

Prancūzų kalba populiarėja
Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos direktorė Laimutė Benetienė pasakojo, kad jų mokykloje mokoma ir vokiečių, ir prancūzų kalbų. Jos niekada nebuvo išnykusios dėl pernelyg mažo mokinių susidomėjimo. „Pavyzdžiui, prancūzų apskritai labai mėgstama Palangoje nuo seno kalba. Ją nuolat renkasi mokytis kai kurie mokiniai. O vokiečių kalba vyksta neformalaus ugdymo užsiėmimai, kurių metu mokinukai gali tobulinti savo kalbos žinias. Anglų kalbą vaikai pradeda mokytis anksti, nuo antros klasės, ją pasirinkę kaip pirmąją užsienio kalbą, o antrosios vietą dažniau užima rusų kalba“, – pasakojo direktorė.
Ji atskleidė, jog anglų kalba kurorte visuomet buvo populiari, jos nurungti kitoms kalboms niekada nepavykdavo. „Vaikai rinkdamiesi kalbas neabejotinai svarsto, kuri jiems bus reikalingesnė, o anglų kalba yra naudinga, ja visur galima susikalbėti, tad nieko keisto, kad ją mokiniai ir mokosi. Tėvai paskatina rinktis ir rusų kalbą, visgi mus supa didelės valstybės, kuriose ir vyrauja ši kalba“, – svarstė L. Benetienė.
Štai prancūzų kalbą dėstanti mokytoja pripažino, jog tikrai nejaučianti mokinių stygiaus. Priešingai, mokinių klasėse visuomet daug, jie mielai mokosi šios skambios kalbos. „Dirbu trijose mokyklose, visose susirenka pilnos klasės. Mano manymu, prancūzų kalba populiarėja. Ją renkasi ir vienuoliktokai, kaip trečiąją kalbą, – kalbėjo prancūzų kalbos mokytoja. – Kai prancūzų kalbą studijavau pati, mūsų nebuvo daug, tačiau pastebėjau, kad dėstytojai labai menkai paruošia, jeigu ne Prancūzija, kurioje sėmiausi praktinių žinių, nelabai tvirtai jausčiausi“.

Vokiečių kalbos dienos
Siekiant atkreipti dėmesį į vokiečių kalbą Lietuvoje, Goethe institutas spalio 20 dieną organizuoja Vokiečių kalbos dienas.
Kaip teigia renginio organizatoriai, vokiečių kalba nuo senų laikų neatsiejama nuo Lietuvos švietimo, kultūros ir verslo. Pastaraisiais metais juntamas augantis susidomėjimas vokiečių kalba darželiuose, mokyklose ir suaugusiųjų mokyme. „Norėdami dar labiau pabrėžti vokiečių kalbos vaidmenį Lietuvos švietimo ir kultūros įstaigose, versle ir kitose gyvenimo srityse, pakvietėme visus, neabejingus vokiečių kalbai, prisijungti prie Vokiečių kalbos dienų iniciatyvos. Į mūsų kvietimą atsiliepė daugiau kaip 200 institucijų, užregistravusių savo renginius Vokiečių kalbos dienų proga. Darželiai, pradinės mokyklos, progimnazijos, gimnazijos, universitetai, draugijos, bibliotekos, kultūros ir verslo įstaigos bei daug kitų spalio 20 d. arba aplink šią datą rengs parodas, viktorinas, ekskursijas, linksmas pamokėles, informacinius renginius, karjeros dienas, teatro pasirodymus, diskusijas arba kitas akcijas, susijusias su vokiečių kalba. Vokiečių kalbos dienos vyks visoje Lietuvoje, nuo Skuodo iki Visagino, nuo Zarasų iki Pagėgių“, – skelbia organizatoriai.
Tikimasi, kad Vokiečių kalbos dienos taps tradiciniu kasmetiniu renginiu, per kurį visa Lietuva prabils vokiškai.