Pirmoji instancija: Kurhauzo priklausiniai nėra Jackų šeimos nuosavybė

„Pirmosios instancijos teismo sprendimas sveikintinas: galima sakyti, jog pagaliau, patenkinus prokuratūros ieškinį, atstatyta teisybė, ir Jackų šeimai išaiškinta, kad Kurhauzo priklausiniai: kiemo aikštelė ir dalys kitų statinių, kuriuos šeimos nariai dovanodavo vieni kitiems, – nėra jų nuosavybė“, – gegužės 21-osios Palangos miesto apylinkės tesimo sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams Virginijai Jackienei, Gediminui Jackai, Žilvinui Jackai, Gilėtai Eglei Jackaitei, Ventai Jackaitei, Virgedai Jackaitei, tretiesiems asmenims – Palangos miesto savivaldybei, Palangos miesto pirmojo notaro biuro notarei Alfredai Bluškienei, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo pakomentavo kurorto meras Šarūnas Vaitkus.

Prokuratūra: turtas
įgytas neteisėtai
Skaitytojams priminsime, jog šioje byloje ieškove buvusi Klaipėdos apygardos prokuratūra teismui pateikė ieškinį, kuriame būta šešių vienas iš kito išplaukiančių prašymų. Pirmasis – pripažinti negaliojančia 2001 spalio 3-iosios dovanojimo sutartį, kuria Virginija Jackienė padovanojo sutuoktiniui Gediminui Jackai 43/100 dalį administracinio pastato, adresu Vytauto g. 45/ J. Basanavičiaus g. 1, Palangos mieste ir atitinkamą dalį kiemo statinių – kiemo aikštelę dalyje dėl atitinkamos dalies kiemo statinių perdavimo bei pripažinti negaliojančiu tos pačios datos priėmimo perdavimo aktą, kuriuo V. Jackienė minėtą turtą perdavė G. Jackai ir grąžinti savivaldybės nuosavybėn.
Vėliau minėtasis turtas buvo perdovanotas V. ir G. Jackų vaikams.
Prokuratūra nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 10 d. sprendimu, 2000 m. birželio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp A. Tiškevičiaus ir V. Jackienės, pripažinta negaliojančia dalyje dėl kiemo statinių atitinkamos dalies pardavimo. Sprendimas yra įsiteisėjęs.
Per keletą metų sutartimis Jackų šeimos nariai pirkimo-pardavimo, dovanojimo ir mainų sutartimis perleido kitų statinių (kiemo aikštelės) dalis vieni kitiems.
Teismui pripažinus negaliojančia 2000 m. birželio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. Tiškevičiaus ir V. Jackienės dalyje dėl kiemo statinių pardavimo, išnyko pagrindas, kuriuo buvo įgyta V. Jackienės nuosavybė į kiemo statinių – kiemo aikštelės – dalį, todėl negaliojančiais nuo jų sudarymo momento turi būti pripažinti ir vėlesni sandoriai, sudaryti tarp atsakovų.
Pripažinus nurodytus sandorius negaliojančiais dalyje dėl 43/100 dalių Kurhauzo kiemo statinių, jie turi būti grąžinti savivaldybės nuosavybėn, nes iš asmenų įsigijusių kiemo statinių dalis neatlygintinai, nurodytas nekilnojamasis turtas gali būti išreikalautas visais atvejais neįrodinėjant įgijusio asmens nesąžiningumo, o kiemo statinių dalys, kurias yra įgiję ginčijamomis pirkimo pardavimo sutartimi bei mainų sutartimi turi būti grąžintos savivaldybei, nes atlygintinais sandoriais juos įgiję asmenys yra nesąžiningi ir valdo juos neteisėtai.
Prokuratūra nurodė, kad ieškinio dėl viešojo intereso gynimo senaties terminas yra nepraleistas, o jeigu teismas laikytų šį terminą praleistu, prašo jį atnaujinti, nes dėl šios konkrečios situacijos aplinkybių ieškinys negalėjo būti pareikštas anksčiau.

Ieškinys tenkintinas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prokurorė K. Rušinaitė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti visiškai.
Atsakovė V. Jackienė bei jos ir atsakovų V. Jackaitės, V. Jackaitės ir G. E. Jackaitės atstovė advokatė J. Pališaitienė ieškinį prašė atmesti, nurodė, kad kiemo statinių įgijimo metu įstatymai numatė, kad įsigyjant statinį kartu yra įsigyjami ir jo priklausiniai, todėl tenkinus ieškinį visiškai, atsakovė V. Jackienė patirtų nuostolių, kurių jai niekas neatlygintų.
Atsakovas G. Jacka, jo atstovė advokatė A. Pūkienė ir atstovas pagal įstatymą L. Ragauskis ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškinio tenkinimas prieštarautų sąžiningumo ir protingumo principams, be to, yra praleistas ieškinio senaties terminas.
Trečiojo asmens – Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas V.Korsakas su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti.
Palangos miesto apylinkės teismas nusprendė, jog prokuratūros ieškinys yra tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos prokurorė, gindama viešąjį interesą prašė pripažinti nurodytus sandorius negaliojančiais ir taikyti restituciją bei teismui nustačius, kad praleistas ieškinio senaties terminas jį atnaujinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prokuratūros teigimu, šie sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais ir taikytina restitucija.
Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 10 d. sprendimu, 2000 m. birželio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp A.Tiškevičiaus ir V. Jackienės dalyje dėl kiemo statinių atitinkamos dalies pardavimo, pripažinta negaliojančia. Pažymėtina, kad nurodytas sprendimas įsiteisėjęs ir galiojantis.
Jackų šeimos 2005-ųjų gruodį sudaryti dovanojimo ir mainų sandoriai bei 2009 m. rugpjūtį pirkimo-pardavimo sutartis yra sudaryti jau po to, kai 2004-aisiais sprendimu teismas konstatavo, kad kiemo statiniai V. Jackienei nepriklausė, nes ji negalėjo įgyti teisės į kiemo statinių atitinkamą dalį, kadangi jos neturėjo pardavėjas A. Tiškevičius.
Visi nurodyti ginčijami sandoriai sudaryti tarp artimų giminaičių. Atsižvelgiant į šią aplinkybę jiems negali būti taikoma sąžiningo įgijėjo prezumpcija.
Be to, 2009-ųjų rugpjūtį pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo aiški nuosavybės teisių į kiemo statinių dalis įgijimo kliūtis, sandoris sudarytas tarp artimų giminaičių ir už gerokai mažesnę nei rinkos kainą. Šios aplinkybės taip pat paneigia ginčo turto įsigijusiųjų sąžiningumo prezumpciją.
Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumas siejamas su žinojimu ar turėjimu žinoti apie galimas teisių įgijimo kliūtis.
Atitinkami Civilinio kodekso straipsniai bei jų dalys nustato, jog kai sandoris negalioja, viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį. Taikant restituciją, šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo.
Pažymėtina, kad ginčo sandorių šalys gali grąžinti viena kitai tai, ką yra gavusios viena iš kitos ginčijamų sandorių sudarymo metu, tad statinių – kiemo aikštelės – dalys grąžintinos valstybei, atstovaujamai Palangos miesto savivaldybės.
Įdomi detalė: 2009-ųjų rugpjūtį Ž. Jacka už 10 tūkst. Lt pardavė G. E. Jackaitei 7/100 dalis administracinio pastato, adresu Vytauto g. 45/J.Basanavičiaus g. 1, Palanga, ir 7/100 dalis kitų statinių, kai tuo tarpu parduodamo pastato vidutinė rinkos vertė – 1 mln. 503 tūkst. Lt, atitinkamai 7/100 jo dalių – rinkos vertė sandorio sudarymo metu būtų 105 tūkst. 210 Lt.

Ginčijosi dėl senaties
termino
G. Jacka teismui teigė, kad ieškinys turi būti atmestas, nes yra praleistas ieškinio senaties terminas. Prokuratūra, nesutikdama su atsakovo argumentais, prašė atsižvelgiant į bylos pobūdį ir į tai, kad byla susijusi su viešojo intereso gynimu, ieškinio senaties netaikyti arba ieškinio senaties terminą atnaujinti.
Teismo nuomone, šioje byloje bendrasis ieškinio senaties terminas galėtų būti taikomas tik 2001-ųjų spalį sudarytai dovanojimo sutarčiai, kuria atsakovė V. Jackienė padovanojo ginčo turtą atsakovui G. Jackai. Nurodyta sutartis registre užregistruota 2001 m. spalio 9 d., t.y., iki Palangos miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 10 d. sprendimo priėmimo. Todėl galima daryti išvadą, jog aplinkybės, kad kiemo statiniai negalėjo būti perleisti kartu su statiniu, Savivaldybei nebuvo ir negalėjo būti žinomos.
Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad ieškinio senaties terminas šiuo atveju turėtų būti skaičiuojamas nuo 2004-ųjų gruodžio 10-osios. Prokuratūra į teismą gindama viešą interesą su ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo kreipėsi 2012-ųjų sausį, todėl ieškinio senaties terminas šiuo atveju nelaikytinas praleistu.
Palangos miesto apylinkės teismas nusprendė Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį tenkinti visiškai, panaikinti ginčytinas dovanojimo bei pirkimo-pardavimo sutartis ir grąžinti Palangos miesto savivaldybės nuosavybėn Kurhauzo priklausinius.
Teismo sprendimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui.