Teismas: Kurhauzo restauraciją galima tęsti be Jackų šeimos sutikimo

Antradienį Palangos miesto apylinkės teisme teisėja Liucija Paulauskaitė paskelbė sprendimą, kuriuo pripažino Palangos miesto savivaldybei teisę be bendraturčių G.Jackos, V.Jackienės, V. Jackaitės, V.Jackaitės, G.E.Jackaitės bei Ž.Jackos sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą Palangos kurhauzo pastato mūrinės dalies kapitalinio remonto - restauravimo bei pritaikymo - darbams atlikti pagal UAB „Klaipėdos projektas“ parengtą kapitalinio remonto techninį projektą bei leido šį sprendimą vykdyti skubiai.

Darbai Kurhauze sustojo

Priminsime, jog vasario 26 d. Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Liucija Paulauskaitė iš esmės išnagrinėjo bylą, iškeltą pagal praėjusių metų gruodžio 14 d. Palangos miesto savivaldybė ieškinį dėl pripažinimo Savivaldybės teisės be bendraturčių sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą Palangos kurhauzo pastato mūrinės dalies kapitalinio remonto - restauravimo-pritaikymo - darbams atlikti.
Kaip žinia, pagal Kultūros paveldo departamento 2012-02-23 išduotą leidimą yra atliekami Savivaldybės valdomos mūrinės Kurhauzo dalies tvarkomieji paveldosaugos darbai, kuriems atlikti Valstybė ir Palangos m. savivaldybė skyrė 1 mln. 400 tūkst. Lt.
Darbus atliekantis UAB „Pamario restauratorius“ pernai gruodį kreipėsi į Savivaldybę ir nurodė, kad tam, jog būtų galima sėkmingai įvykdyti projekte numatytus pastato restauravimo darbus, reikalinga įrengti pritaikymo projekte numatytas vidaus inžinerines komunikacijas, o siekiant išvengti kultūros vertybės pastato atkurtos dalies eksploatacijos neigiamų pasekmių, siūloma kaip galima greičiau pradėti pastato pritaikymo projekte numatytus darbus.
Iki šiol atliktiems darbams bendrasavininkų sutikimo nereikėjo, nes restauravimo darbus reglamentuoja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas. Tolesni darbai patenka į Statybos įstatymo reglamentuojamą sferą, o Statybos techninio reglamento vienas iš punktų reikalauja, jog kapitalinio remonto (restauravimo-pritaikymo) darbų projekto sudėtinėje dalyje - prieduose turi būti statinio bendrasavininkių sutikimai. Savivaldybė pernai spalį kreipėsi į bendrasavininkus su raštišku prašymu dėl sutikimo, tačiau jokių atsakymų negavo. Todėl dabar prašoma teismo, kad jis priimtų sprendimą bei leistų jį vykdyti skubos tvarka.
Šį prašymą palaiko ir trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujantis Kultūros paveldo departamentas (KPD).

Prašė ieškinio netenkinti

Bylos nagrinėjime dalyvavęs vienas iš bylos atsakovų Gediminas Jacka teismo prašė ieškinio netenkinti.
Aiškindamas, kodėl nesutinka duoti leidimo atlikti restauruojamoje Savivaldybei priklausančioje mūrinėje Kurhauzo dalyje vidaus darbus, G.Jacka teigė, jog Savivaldybė neva norinti įteisinti nelegalias statybas. Esą pagal 2003-iaisiais pasirašytą taikos sutartį, kurios pagrindinius punktus bendrasavininkas su šeima ginčija kitoje byloje, buvo numatytas vienoks patalpų pasidalijimo bei galimos rekonstrukcijos variantas, tuo tarpu dabar įgyvendinamas kitas.
„Mums, kiek mes neprašėmė, nuo 2002-ųjų niekas nedavė leidimo, o Savivaldybė kažkaip gavo ir dabar vykdo neteisėtas statybas. Aš, kaip padorus žmogus, negaliu su tuo sutikti. Mes norime pabėgti iš teismų, todėl visų pirma partašau palaukti, kol bus išnagrinėta byla dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, pasidalinkim pastatą, paspauskime vieni kitiems rankas ir dirbkime“, - sakė G.Jacka.
G.Jackos minėtoji byla dėl pastato pasidalijimo, kurioje jis, būdamas vienas iš ieškovų, teismo prašo atidalinti jam dalį Savivaldybės restauruojamosios Kurhauzo dalies, bus nagrinėjama balandžio viduryje.

Leido tęsti restauraciją

Teismo nei šie, nei kiti atsakovų Jackų šeimos bei jiems atstovavusių įgaliotųjų asmenų ir advokatų argumentai neįtikino.
Jeigu kyla ginčas dėl atsisakymo duoti sutikimą, yra nagrinėjamos tokio atsisakymo priežastis. Teismo nuomone, iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad atsakovai - Kurhauzo bendrasavininkai Jackų šeima - atsisako duoti sutikimą ieškovei - Savivaldybei - dėl jų interesus pažeidžiančių sprendimų, kuriuos jie išdėstė atsiliepimuose ir teismo posėdžio metu, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dėl Savivaldybės atliktos rekonstrukcijos padarinių jų teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti iš esmės. Jackų šeimos pateiktos nuotraukos bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai patvirtina, kad yra atliekami Palangos kurhauzo mūrinės dalies remonto darbai, tačiau neįrodo, kuo pažeidžiami jų teisėti interesai. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovai neįrodė esminių jų bendrosios dalinės nuosavybės teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą jų atsisakymą duoti sutikimą ieškovei atlikti rekonstrukcijos darbus pripažinti motyvuotu. Todėl esama pagrindo Palangos miesto savivaldybei pripažinti teisę be bendraturčių sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą Palangos kurhauzo pastato mūrinės dalies kapitalinio remonto - restauravimo bei pritaikymo - darbams atlikti pagal UAB „Klaipėdos projektas“ parengtą kapitalinio remonto techninį projektą.
Savivaldybė prašė teismo leisti sprendimą vykdyti skubiai, kadangi tvarkomiesiems paveldosaugos darbams atlikti Valstybė ir Palangos miesto savivaldybė skyrė 1 mln. 400 tūkst. Lt. Tam, kad sėkmingai būtų vykdomi pastato restauravimo darbai, reikalinga įrengti pritaikymo projekte numatytus pastato vidaus darbus - įrengti šildymą, vėdinimą, elektros ir ryšių tinklus, vidaus pertvaras. Atkūrus salės interjerą, reikalinga užtikrinti normalias sąlygas pastato dalies funkcionavimui, kad drėgmė ir šaltis negadintų restauruoto kultūros vertybės pastato interjero.
Teismas nusprendė, jog nurodytos aplinkybės laikytinos ypatingomis. Laikoma, jog delsimas vykdyti sprendimą gali padaryti didelę žalą Valstybei, Palangos miesto savivaldybei bei visuomenei, todėl sprendimą galima vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka. Paskelbiant jį dalyvavusi viena iš ieškovų – Virginija Jackienė – „Palangos tiltui“ sakė, jog dar nežino, ar pasinaudos teise sprendimą apskųsti.
„Visų pirma reikia perskaityti visą sprendimą, išsinagrinėti jo motyvacinę dalį, išsiaiškinti, kuo vadovaudamasis teismas tokį sprendimą priėmė. O gal ten viskas gerai. Tik man kelia abejonių, kad leidžiama sprendimą vykdyti skubiai“, - sakė V.Jackienė.
Savivaldybei atstovavęs Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Korsakas sakė, jog buvo tikėtasi būtent tokio teismo sprendimo. O prašymas jį leisti vykdyti skubiai motyvuotas tuo, kad dabar galima iškart, nieko nelaukiant, tęsti pirmojo restauracijos etapo darbus bei skelbti konkursą antrojo etapo darbų rangovui parinkti.

Sveikintinas sprendimas

Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė šį teismo sprendimą pavadino sveikintinu. „Teisybė triumfuoja. Teismo sprendimas labai logiškas ir viską sustatantis į savo vietas. Juk tiek visuomenė, tiek Palangos miesto savivaldybė, tiek Kultūros paveldo departamentas aiškiai išreiškė nuostatą, kad Kurhauzas turi būti restauruotas ir pritaikytas visuomenės reikmėms. Todėl jokie trukdžiai neturi būti toleruojami. Labai džiaugiamės sprendimu, sveikiname jį“, - sakė KPD vadovė.
Pasak Palangos mero Šarūno Vaitkaus, šis teismo sprendimas yra labai svarbus miestui, nes atveria kelią dar pernai suplanuotiems tolesniems Kurhauzo sutvarkymo darbams.
Kurorto meras pabrėžė, jog šiais metais Palangai tapus Lietuvos kultūros sostine, Kurhauzo – vieno iš kurorto simbolių – svarba dar labiau išaugo. Planuojama dar šiais metais Savivaldybei priklausančią mūrinę pastato dalį visiškai sutvarkyti ir metų pabaigoje čia surengti didelį renginį, kurio metu bus pagerbti miesto ir šalies kultūrai nusipelnę asmenys. Šio renginio metu planuojama Kurhauzą iškilmingai perduoti miesto bendruomenei. „Esame užsibrėžę tokį tikslą ir darysime viską, kad Kurhauzo raktai visuomenei būtų atiduoti dar šiais metais“, - pabrėžė Palangos meras.