Palangos viešojo maitinimo įstaigų „reitingavimas puodeliais“ neišgąsdino

Antradienį į tradicinį „Palangos tilto“ kavarytį susirinkę Palangos krašto kavinių ir viešbučių savininkai, Savivaldybės administracijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai kartu su skaitytojais diskutavo temomis, aprėpiančiomis platų klausimų ratą: nuo vadinamojo viešųjų įstaigų „reitingavimo puodeliais“ iki to, ko šiandien reikia verslui mūsų kurorte.

„Puodeliai“ – ne „žąsys“

„Kas toji „reitingavimo puodeliais“ sistema – ar tik nebus Maisto ir veterinarijos tarnyba sukūrusi alternatyvą Užkalnio „reitingavimui žąsimis“, – skambant smagiam susirinkusiųjų į „Palangos tilto“ redakciją juokui šypsodamasis teiravosi Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Bronius Martinkus, apeliuodamas į žurnalisto A. Užkalnio straipsnius, kuriuos jis rašo apsilankęs kavinėse bei restoranuose ir pagal tai, kaip pamaloninami jo akys bei gomurys, vertinantis maitinimo įstaigas „žąsimis“ – nuo vienos iki penkių (aukščiausias įvertinimas).

Pasak Palangos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausiosios specialistės-maisto produktų inspektorės Birutės Simutienės, „puodeliai“ ir „Užkalnio žąsys“ nieko bendro neturi. Nebent skaičių 5 – toks maksimalus balų skaičius gali būti suteiktas viešojo maitinimo įstaigai po VMVT patikrinimo. Už kiekvieną įvertinimo balą įmonei įteikiamas lipdukas – puodelis. Tuos lipdukus patikrinta kavinė ar restoranas privalo pakabinti klientams matomoje vietoje, be to, kaip buvo įvertintos maitinimo įstaigos galima sužinoti VMVT interneto puslapyje.

„Jau nuo lapkričio 1-osios Lietuvos – ir Palangos – viešojo maitinimo įstaigos buvo pradėtos vertinti balais, – priminė B. Simutienė, paminėjusi, jog diskusijose dėl šios vertinimo sistemos dalyvavo ir Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos atstovai, viešbučių ir restoranų tinklo „Palangos tauras“ savininkai Edmundas ir Rūta Sakalauskai. – Taip siekiama padėti vartotojams lengviau apsispręsti, į kurią kavinę, restoraną ar barą užsukti – kuo aukštesnis įvertinimas, tuo ten saugesnė aplinka, kokybiškesnis maistas“.

Naujovė – tik balai

Kaip sakė B. Simutienė, įmonės naujojo reitingavimo nenusigando, nes tokie VMVT patikrinimai buvo vykdomi kasmet ir nuo anksčiau vykdytųjų planuotų tikrinimų skiriasi tik tuo, kad rašomi balai. Iki šios dienos tokie balai surašyti ir lipdukai išdalinti vienuolikai Palangos viešojo maitinimo įmonių.

B. Simutienė priminė, jog viešojo maitinimo įstaigos skirstomos į tris kategorijas. Padidintos rizikos grupei priklausančios įmonės (Palangoje tokių yra trys: viena maisto gamybos įmonė, jau nebeveikiančio viešbučio „Žilvinas“ restoranas ir vasarą dirbanti kavinė „Senasis židinys“) tikrinamos dukart per metus, vidutinės rizikos – kartą per metus, o mažos rizikos – kartą per tris metus. Pastarajai grupei priklauso viešbutis ir restoranas „Kerpė“.

Praėjusių metų pradžios duomenimis, Palangoje buvo 336 viešojo maitinimo įstaigos, iš jų 150 veikiančios visus metus, o 186 – tik vasaros sezoną.

Priminusi, jog patikrinimų ir reitingavimo tikslas – įvertinti, kaip maitinimo įstaigos paiso higienos reikalavimų bei leisti jų lankytojams tai sužinoti, B. Simutienė paminėjo, jog įvertinimas patiems geriausiems – 100 taškų.

Vertinimas vyksta pagal 37 klausimus, kurių kiekvienas vertas skirtingos taškų sumos. Bendra jų suma – 100 taškų. Patikrinimo metu radus nusižengimų higienos taisyklėms, bus atimamas tam tikras skaičius taškų.

Pagal surinktus taškus bus sudaromas maitinimo įmonių reitingas: 100-91 – įmonės higienos būklė labai gera, 90-81 – gera, 80-71 – patenkinama. Jei įmonė surinks 70-61 ar mažiau nei 60 taškų, bus įvertinta kaip „bloga“, į kurią eiti nerekomenduojama.

Viskas objektyvu

„Kiek galima tikėti tokių vertinimų objektyvumu?“ – teiravosi pietauti į viešas maitinimo įstaigas einantieji. „Labai objektyvu – nors VMVT inspektoriai dažnai pas mus pietauja, kiek prašiau, nei vieno „puodelio“ nepelnytai sakė neduosiantys“, – juokavo kavinės „Luiza“ šeimininkė Irena Staponienė, pridūrusi, jog jai geriausi reitingai – jeigu lėkštės po pietų lieka tuščios.

„Visi mes stengiamės, kad viskas atitiktų higienos normas, o reikalavimai yra aiškūs“, – savo ruožtu pastebėjo viešbučio ir restorano „Palangos Juzė“ direktorė Valentina Radikienė. Jai pritarė ir penkiais puodeliais įvertinto viešbučio ir restorano „Gamanta“ savininkas Alvydas Meškys, pridūręs, jog, kaip minėjo inspektorė, nieko naujo tikrinimo sistemoje nesą – tik patys „puodukai“, o jau kiekvieno šeimininko garbės reikalas esąs kuo aukštesnį įvertinimą gauti.

„Reitinguotojų“ dar nesulaukusio pramogų komplekso HBH direktorė Dalia Aušrienė teiravosi: o kokia galimybė reitingus „pasikelti“?

Pasak B. Simutienės, jeigu įmonės jau tikrintos, į jas anksčiau plane numatyto laiko grįžtama nebent tuo atveju, jei įmonių savininkai, nepatenkinti reitingavimo rezultatais bei norintys gauti kuo daugiau „puodukų“ patys, pašalinę nustatytus trūkumus, pasikviestų tikrintojus. Tokį prašymą galima pateikti VMVT per 14 dienų nuo tikrinimo. Jeigu trūkumams pašalinti reikia daugiau laiko, tikrintojai galės antrą kartą atvykti ne anksčiau kaip po pusmečio. Gavę prašymą raštu, inspektoriai tikrinti įmonės atvyktų per 20 dienų.

Prakalbus apie maisto kokybę ir patiekalų sudėtį bei kaloringumą – verta ar neverta valgiaraščiuose tai nurodyti, – B. Simutienė sakė, jog šiemet atliekant patikrinimus bus daug dėmesio skiriama ir patiekalų kokybei. O dėl sudėties ir kaloringumo inspektorė pritarė D. Aušrienei: nurodyti kalorijų skaičių – pačių įmonių savininkų sprendimas, patiekalų gi sudėtis ir taip dažniausiai minima, be to, apie ją teirautis geriausia lankytojus aptarnaujančių padavėjų.

Ko dar reiktų Palangai?

Reitingai reitingais, tačiau ko viešuoju maitinimu besirūpinančiųjų nuomone, dar reikėtų Palangai, kad ši pritrauktų daugiau svečių ir valgytojų? Pasak kalbėjusiųjų, visų pirma reiktų to, kas padėtų mažinti sezoniškumą, pradedant kad ir didesniu renginių ne sezono metu, tokių, kaip „Palangos stinta“, skaičiumi.

Beje, dėl pačios „Palangos stintos“ – D. Aušrienė sakė, jog palangiškiams bei Palangos svečiams išties puikiai žinomas HBH taip pat norėjo dalyvauti šioje šventėje, tačiau jiems leista nebuvo. Ši žinia nemaloniai nustebino ir B. Simutienę, kurios žiniomis šventėje dalyvauja ne vien Palangos verslininkai, ir B. Martinkų, žadėjusį teirautis, kodėl taip atsitiko. Ir pačius susirinkusius pokalbio verslininkus: pasak A. Meškio, kaip tik reikėtų plėsti šią šventę, apimant ne tik J. Basanavičiaus gatvę ir kviečiant į ją kuo daugiau dalyvių iš visos Lietuvos ir ne tik jos.

„Ko dar reikėtų Palangai? Verslo ir verslininkų idėjų, kaip būtų galima gyventi ir pragyventi ne tik vasarą. Ir, žinoma, investicijų: verslininkai turi investuoti, o Savivaldybė – sudaryti jiems sąlygas“, – kalbėjo Administracijos direktorės pavaduotojas B. Martinkus.

Jis priminė, kad Palangoje savo laiku buvo išpūstas pats didžiausiais nekilnojamojo turto burbulas: daugiausiai Lietuvoje sanatorijų ir poilsinių turėjęs kurortas virto šalies vasaros miegamuoju kvartalu, o atkurti tai, kas buvo sunaikinta, ne taip paprasta. Tiesa, jau yra kuo pasidžiaugti: bando atsikurti „Linas“, atsidarė ir sėkmingai dirba sanatorija „Gradiali“. Daug vilčių dedama į buvusių purvo gydyklų Vytauto g. 170 projektą: detalusis būsimo sveikatingumo komplekso planas jau patvirtintas, problema – iš kur paimti 150 mln. Lt projektui įgyvendinti? Šiuo metu vyksta derybos, ieškoma galimų investuotojų.

Verslininkai savo ruožtu papriekaištavo, kad Savivaldybė pati kartais ne itin „lanksti“ esanti. Kad ir dėl vasaros parodų paviljono. „Porą kartų nuomojausi ten patalpas, turiu pasakyti, kainos, švelniai tariant, didelės. Pastatas juk jums priklauso – kodėl neįleidžiate ko nors pagal panaudos sutartį?“ – teiravosi V. Radikienė. Pasak B. Martinkaus, nuomos kainos apskaičiuojamos remiantis įstatymais nustatytomis formulėmis, ir Savivaldybė jų „numušti“ negalinti, o ir dėl panaudos esama visokių „iš aukščiau“ nuleistų trukdžių bei draudimų.

O grįžtant prie to, kas galėtų bent jau artimiausiu metu į Palangą žiemą ir vasarą pritraukti daugiau žmonių – jau nekalbant apie vandens parkų bei SPA būtinybę, – artimiausiu metu didžiausios viltys dedamos į pavasarį duris atversiančią universaliąją sporto areną.

„Jau dabar jaučiamas didžiulis susidomėjimas šiuo objektu, kurį administruos Palangos sporto centras. Liepos mėnesį Palangoje stovyklaus Lietuvos krepšinio rinktinė, ir, tikimės, stovyklaus ne savaitę, kaip anksčiau. Galimybe stovyklauti pas mus prieš pasaulio čempionatą domisi krepšinio rinktinės iš Afrikos, Naujosios Zelandijos. Rugsėjo mėnesį Klaipėdoje ir Palangoje vyks krepšinio turnyras V. Garasto vardo taurei laimėti. Be to, bus sutvarkytos stadiono dangos, įrengti sektoriai, tad gali būti, jog liepos mėnesį Palangoje vyks Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas. Tad tiek sportininkų, tiek žiūrovų šiais metais mūsų mieste turėtų būti išties nemažai“, – sakė B. Martinkus, pajuokavęs, jog kadangi stacionarios kavinės arenoje nebus, „valgytojai“ pasklis po kurorto viešojo maitinimo įstaigas ir turės progą įsitikinti „reitingavimo puodeliais“ objektyvumu.