Palangiškiai – už santuoką ir lietuviškumą

Pirmosios Naujų metų dienos – ne tik žvilgsniui į ateitį, bet ir senųjų metų apžvalgai. Palangos miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje „Palangos tiltas“ kalbėjosi su skyriaus vedėja Vida Buivydiene apie praėjusius metus – vedėja jau kone tris dešimtmečius yra palangiškių gyvenimo pokyčių liudininkė.

Dirba trisdešimtmetį
Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja teigė esanti kone psichologė. Čia sprendžiami patys didžiausi gyvenimiški klausimai, dalijamasi tiek džiugiomis, tiek skaudžiomis akimirkomis. „Nors kartais čia kalbame tik apie „dokumentinius“ klausimus, dažnai pagalvoju, kad esu ir klausytoja, ir psichologė. Per tiek metų teko patirti visko – ir patarti, ir guosti, nuraminti, ir kartu pasidžiaugti. Gimimai, mirtys, santuoka, ištuoka – visą tai nepraeina be mūsų žinios. Tiesą sakant, neįsivaizduoju, kad galėčiau dirbti kitokį darbą – mėgstu jį. Keitėsi kolektyvas, kiti dalykai, o aš taip ir dirbu čia – atėjau iškart po mokslų. Buvau turbūt jauniausia vedėja“, - šyptelėjo V.Buivydienė.

Padaugėjo įrašų
Per visus 2008 m., anot vedėjos, Palangoje visko būta šiek tiek daugiau nei įprastai: gimimų, santuokų ir, deja, mirčių užregistruota kur kas daugiau nei 2007 m. Tik ištuokų skaičius liko beveik nepakitęs: šiemet užregistruoti 57 santuokos nutraukimai, pernai – 55. Pernai metais krykštavo net 187 naujagimiai (2007m. - 159), buvo įteisintos 203 santuokos (2007 m. - 164). Mirčių taip pat padaugėjo – šiemet anapilin buvo palydėti 233 asmenys. Pernai – 191.     

Rimtai vertina santuoką
Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja – socialinio gyvenimo liudininkė. V.Buivydienė teigė, jog per ilgus metus, praleistus registruojant didžiausius gyvenimo pokyčius, ji pastebi ir pokyčius. „Šiemet santuokų daugiau nei bet kada pastaruoju metu. Kadaise, dar prieš Lietuvos nepriklausomybę, tuokėsi labai jauni žmonės – per metus sutuokdavome ir kokias 8 nepilnamečių poras. Kaip Palangai – tai daug. Pastaruoju metu to apskritai nebeliko. Nepamenu tokio atvejo. Kiek anksčiau, lietuvaičiai išbandė ir naują madą – gyvenimą nesusituokus, santuokų ženkliai sumažėjo, tačiau tai neprigijo. Vis dėlto, manau, kad mes, lietuviai, esam tradiciški ir europietiškas, o gal ir šiaurietiškas gyvenimo būdas nesusituokus, lietuvaičiams nėra toks priimtinas. Dabar ateina suaugę ir rimtai apsisprendę žmonės. Manau, kad išmokstame vertinti santuoką, ji mums svarbi“, - teigė V.Buivydienė. Vidutinis besituokiančių amžius – maždaug 23 – 25 metai.

Bažnyčia – pirmoje vietoje
Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja pasakojo, jog ir bažnytinės santuokos prasmė vis labiau įsitvirtina santuokos įteisinimo procese. „Vis dažniau žmonės renkasi bažnytinę santuoką, o pas mus užsuka tik sutvarkyti formalumų. Santuoka tampa svarbesniu, reikšmingesniu ir su didesne atsakomybe žengiamu žingsniu, itin iškilmingu momentu“, - sakė V.Buivydienė.
Vedėja ne kartą yra dalyvavusi santuokos įteisinimo procese už skyriaus durų – jaunavedžiams yra suteikiama galimybę perkelti oficialų procesą į namus ar kitą vietą. „Esame vedę ceremoniją ant Birutės kalno, Gintaro muziejuje. Ne kartą – ligoninėse. Tai turbūt sunkiausia emociškai. Sergantys ar negalios kamuojami žmonės ir slogi atmosfera. Tačiau toks jau gyvenimas, visko jame būna, visokių situacijų“, - sakė V.Buivydienė.

Mišrios santuokos – iš meilės
Būta ir mišrių santuokų, tačiau pastaraisiais metais jų sumažėjo, jos tapo „įtikinamesnės“. „Didysis tokių mišrių santuokų vajus buvo maždaug nuo 2000 metų keletą metų. Už stipriai vyresnių užsieniečių nutekėjo daug jaunų lietuvaičių. Dabar mišrios santuokos kitokios – nebeatrodo, kad tekama su tam tikromis paskatomis. Ateina skirtingų pasaulių žmonės, tačiau matosi, kad jie sutaria, sieja savo gyvenimus, kuria jį kartu. Nebėra ir drastiško amžiaus skirtumo. Viskas atrodo suprantama ir normalu“, - kalbėjo V.Buivydienė. Vedėja juokavo, kad vaikinai lietuviai yra tvirtesni – nepasiduoda kitų šalių atstovių vilionėms, su kitataučiais dažniau gyvenimus susieja merginos. Ji teigė metrikacijos knygoje turinti įrašų apie lietuvaičių santuokas su italais, ispanais, britais, airiais, graikais, islamiškų tautų atstovais. 

Skyryboms kliudo... pinigai
Deja, skyrybų nemažėja. V.Buivydienė pasakojo, jog dažniau skiriasi turtingesni žmonės. „Dažnai skyrybas stabdo materialinė padėtis. Nors santuoka ir nėra sėkminga, jei moteris neturi kur išeiti gyventi po jų ar nežino, kaip pragyvens, kaip išlaikys vaikus, nesiryžta skirtis. Tie, kas turi turto, kurį galės padalyti, kurie turės galimybių gyventi atskirai, o ne viename bute pasidalinę kambarius, ryžtasi. Vis dėlto, mano manymu, didžiausia skyrybų priežastis – vyrų girtavimas. Taip buvo anksčiau, nepasikeitė ir dabar. Moterys kenčia nuo vyrų girtuoklysčių, šeimos poreikių nepaisymo, rūpesčio vaikais ir ja nebuvimo“, - kalbėjo vedėja, dažnai dar prieš pokalbį su besiskiriančia pora pamatančia, kas kaltas dėl santuokos griūties. „Nors dabar mes tik užregistruojame teismo nutartį, faktą apie skyrybas, matau, kas yra kas – kaip bendraujama, elgiamasi“, - teigė vedėja. Kita vertus, yra porų, kurios po skyrybų iš naujo atranda vienas kitą – ne kartą Civilinės metrikacijos darbuotojai registravo išsiskyrusių asmenų santuoką antrąkart.

Kūdikiams – lietuviški vardai
Gimimais Palanga gali didžiuotis – 187 kūdikiai yra nemažai. Pernai gimė daugiau berniukų, nei mergaičių ir kone visi buvo apdovanoti gražiais lietuviškais vardais. „Nors mišrių santuokų nemažai, lietuvybę stengiamasi išlaikyti – kūdikiai krikštijami lietuviškais vardais. Keletas yra „universalių“ ir net kitataučių ausiai priimtinų vardų. Jokių kurioziškų vardų – visi šiemet labai gražūs ir skambūs“, - sakė V.Buivydienė. Berniukai gavo Luko, Domanto, Aleksandro, Roberto, Gedimino, Eimanto, Dominyko, Jokūbo, Mindaugo ir panašius, mergaitėms atiteko Irmos, Justės, Gabijos, Veronikos, Šarūnės, Gabrielės, Auksės vardai. Tarp originalesnių ar retesnių, „sueuropietintų“ vardų būtų galima paminėti Adrijų, Eliją, Palomą, Paulą, Airidą, Luną, Marką Joną, Džiumaną, Emą, Amandą, Evitą, Aironą. Kelios mergaitės gavo itin lietuviškus vardus – Smiltė, Elzė, Ugnė, Rugilė.