Nuodingasis Sosnovskio barštis pagriebia vis didesnius Šventosios plotus

Netoli Šventosios miestelio centro nebe pirmi metai veša sunkiai išnaikinamas ir žmogui pavojingas augalas – Sosnovskio barštis. Ir nebe pirmi metai šventojiškiai muša pavojaus varpais, nes nuodingoji piktžolė, apimanti vis didesnius plotus bei artėjanti ir prie gyvenamųjų namų, naikinama labai jau vangiai.

Skundžiasi net poilsiautojai

Šventojoje esančia Pušyno gatve važiuojant ar einant į rytus atsiremiama į melioracijos griovį. Pažvelgus dešiniau matyti ir individualūs, ir kiek tolėliau esantys daugiabučiai namai. Pieva tarp jų gražiai sodriai žaliuoja. Bet ne kokiais akiai maloniais, o žmogaus sveikatai ir net gyvybei pavojingais augalais – vadinamaisiais Sosnovskio barščiais, linksmai keliančiais didžiulius žiedynus ir besirengiančiais brandinti sėklas.

Pažvelgus į kitą griovio pusę, iš pradžių net nesupranti: kas per krūmynai-brūzgynai, bebandantys ūgiu pasivyti sulaukėjusius vaismedžius, ten užaugę. Tačiau nebūtina eiti – o, ko gero, ir pavojinga būtų – per tiltelį, vedantį į laukus, kurie suskirstyti sklypais, atkuriant žmonėms teisę į žemės nuosavybę. Geriau įsižiūrėjus, pamatai, kad čia – tas pats Sosnovskio barštis, tik, matyt, jau nebe pirmų metų augimo, nes išbujojęs iki dvimetrinių augalų.

Apie kasmet plintantį užkratą kalba jau ne tik šventojiškiai. Prieš porą savaičių net poilsiautojai beldėsi į Šventosios seniūno duris: negi niekas nemato, kas vyksta, o jeigu mato, kodėl nieko nedaroma?

Ši problema praėjusią savaitę priminta ir Savivaldybės administracijos vadovams, kai jie buvo atvykę į susitikimą su Šventosios seniūnijos bendruomenės taryba.

Problema sena

„Sosnovskio barštis pas mus želia ne pirmi metai, ir kasmet ši piktžolė vešėja, – pripažino Šventosios seniūnas Eugenijus Čilinskas. – Jeigu dar prieš keletą metų ji žėlė daugiau pagrioviais, dabar jau išsiplėtusi iki pat pamiškės. Mes darom, ką galim – susitarę su melioratoriais, pagrioviais ją išpjauname. Tačiau didžioji „plantacijos“ dalis yra grąžintose žemėse“.

Pasak seniūno, tas pjovimas – o pjauti Sosnovskio barštį reikia tada, kol jis dar nepradėjęs brandinti sėklų – atliekamas maždaug dukart per metus. Tačiau to esą maža.

„Naikinti Sosnovskio barštį labai sudėtinga. Jo veisimosi ciklas ilgas – penkerius metus dygsta mažiukai augalai, vėliau išaugantys iki dviejų pustrečio metro aukščio. Vieni mes problemos niekaip neišspręsime. Be to, kaip minėjau, seniūnija gali tvarkytis tik savo žemėje, didžiausia bėda privačiuose sklypuose, kurių yra ne viena dešimtis ir užima jie ne keletą hektarų O kaip sugaudyti tų sklypų savininkus – dar viena problema“, – kalbėjo seniūnas.

Nuodyti neleido

Ta pačia tema su Šventosios seniūnu buvo kalbėta prieš trejetą metų. Tada žadėta kreiptis pagalbos ir į aplinkosaugininkus, ir į komunalininkus.

Tiek tada, tiek dabar kalbintas UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Konstantinas Skierus sakė, jog jeigu augalai nebus naikinami – nors geriau tai buvo daryti dar anksčiau, – jie gali išplisti nuo Būtingės iki Vanagupės.

„Per metus, kai augalai žaliuoja, tris ar keturis kartus – tik ne mažiau – juos reikia nupurkšti specialiais herbicidais. Tuos, kurie jau sukrovė žiedynus ir išbarstė sėklas, reikia nupjauti, o į likusį kotą taip pat pripurkšti herbicidų“, – aiškino K. Skierus, pridūręs, jog pjauti Sosnovskio barščio sąžalynus, neturint specialios aprangos, galėtų tik savižudis, mat piktžolės skystis smarkiai degina.

Reikalingų išnaikinti chemikalų bendrovė turėjo ir žadėjo padėti šventojiškiams atsiginti nepageidaujamų barščių. Tačiau, kaip antradienį sakė E. Čilinskas, Savivaldybės ekologai prie kelis metus neleidę nuodyti piktžolės chemikalais. Tad ir dabar miesto žemėje nuodingieji augalai bus tik pjaunami, ir tai darys, kaip ir darydavo, specialią įrangą ir aprangą turintys melioratoriai.

Galima tik pjauti

Ūkio ir turto skyriaus vyriausioji specialistė-ekologė Reda Kairienė sakė, jog išties naudoti chemikalų ten, kur Sosnovskio barštis želia arti griovio, negalima, mat chemikalai patektų į vandenį. Esą vienintelė leidžiama kovos su piktžole forma – ją pjauti.

„Pjaunama turėtų būti dažnai, kad būtų užkirstas kelias plisti sėkloms. Mokslininkų teigimu, po keleto intensyvaus pjovimo metų augalas pats turėtų išnykti“, – aiškino R. Kairienė, pridūrusi, jog paslauga nupirkta ir artimiausiu metu miestelio žemėje barščius išpjaus. O privačiuose sklypuose problemą turi spręsti jų savininkai.

Savininkus auklės baudomis

Kaip „Palangos tiltui“ sakė Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja Danutė Mikienė, Šventojoje situacija dėl apleistų sklypų esanti, švelniai tariant, ne kokia. Labai daug žmonių, įsigiję čia žemės sklypus arba gavę žemės sklypus atkūrus nuosavybės teises, apskritai nieko juose nedaro. Skyriaus specialistai yra surašę kelias dešimtis įspėjimų žemės savininkams, kurie netvarko savo nuosavybės. Tiesa, sklypai, kuriuose želia Sosnovskio barščiai, kaip nors išskirti nėra.

„Iš pradžių neprižiūrimų arba prastai prižiūrimų žemės sklypų šeimininkams siunčiame laiškus su įspėjimais, kad jie susitvarkytų apleistus, žole ir kita augmenija užžėlusius sklypus. Jeigu per skirtą laiką pastarieji nesusitvarko, siunčiame šaukimus atvykti į VTS skyrių – tada jau kalba eina apie rimtesnes nuobaudas, pagal ATPK 161 straipsnį – nuo įspėjimo iki 2 tūkst. Lt baudos“, – sakė D. Mikienė.

Vedėjo pavaduotoja priminė ir tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija savivaldybių kiekvienais metais iki rugpjūčio 25 d. prašo pateikti nenaudojamų (apleistų) žemės sklypų savininkų sąrašą.

Jeigu savininkai nesuskubs susitvarkyti, jiems bus didinamas žemės nuomos mokestis.

Tarp barščių neranda sklypų

Pasitarimo su Šventosios bendruomene metu kalbant apie barščiais apžėlusių sklypų savininkus buvo paminėta, kad porą jų turi advokatė Aldona Stasiulaitienė.

„Aš turiu žemės, tačiau esu ją išnuomojusi žmonėms, užsiimantiems kartingų nuoma. Tad jeigu ten yra nuodingųjų augalų, tai turėtų būti jų rūpestis“, – sakė A. Stasiulaitienė.

Ji pridūrė, jog kovos su Sosnovskio barščiu tema nesanti jai svetima, mat ir ji esanti šios teritorijos gyventoja. Tačiau, pasak jos, tos kovos praktiškai nesą.

„Yra dar viena didžiulė problema, apie kurią niekas nekalba. Gavę žemės sklypus, atkūrus nuosavybės teisę, žmonės net nežino, kaip per tuos barščius iki sklypų patekti ir kur jie apskritai yra. Būna taip, kad žmogus išpjauna plotą, kur mano esant jo žemę, o paskui kaimynas dėkoja, kad jo sklypą sutvarkė. O nuodingi augalai plečiasi ne tik Šventojoje, bet ir Monciškėse“, – pastebėjo A. Stasiulaitienė, pridūrusi, kad problema jau tapo tokio masto, kad pavienių savininkų pastangos nieko negelbėsiančios.

Domisi Aplinkos ministerija

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros vedėja Ramunė Lukaševičienė sakė apie šventojiškius atakuojančius sveikatai pavojingus augalus girdėjusi. Tačiau visus duomenis apie plotus, kurie apžėlę Sosnovskio barščiais, turinti turėti Savivaldybė. Tuo tarpu vedėjai nėra žinoma, kur konkrečiai nuodingieji augalai auga.

„Į mus nebuvo kreiptasi nei dėl leidimų, nei dėl pagalbos. Nors mes ne ką ir galėtume padėti: tuo rūpintis turi seniūnija, o lėšų naikinimo darbams jos valdomoje žemėje turi skirti Savivaldybė“, – sakė R. Lukaševičienė, pridūrusi, jog šiuo metu Aplinkos ministerija renkanti iš Savivaldybių duomenis, kokie plotai yra užkrėsti. Tad gali būti, jog bus priimtas sprendimas dėl kompleksinio šio užkrato naikinimo.

Reiktų spręsti kompleksiškai

„Iškart po pasitarimo su Šventosios seniūnijos bendruomenės taryba priėmėme sprendimą dėl nuodingųjų augalų pjovimo, – sakė Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė. – Šiandien (trečiadienį – aut. past.) melioratoriai jau turėjo pradėti darbus, tačiau atidėjo kitai dienai. Perspėjome ir privačių sklypų savininkus, dalis jų sakė sutarę su melioratoriais dėl pagalbos“.

Tačiau, pasak A. Kilijonienės, ši priemonė – tik momentinė. Ir nors, patikėjus mokslininkų teorijomis, penketą metų barščiai pjauti, jų plantacijos ne nunyko, o dar labiau išsiplėtė.

„Šią problemą reikės spręsti kompleksiškai. Tarsimės su aplinkosaugininkais ir ieškosime galimybės naikinti užkratą cheminėmis medžiagomis. Bėda ta, kad nėra sukurta jokios metodikos, kaip tai reikia daryti, tačiau kitą pavasarį tikrai imsimės priemonių, kurios turėtų būti veiksmingesnės“, – sakė A. Kilijonienė.

Sosnovskio barštis yra kilęs iš Kaukazo. Į Lietuvą jis atvežtas apie 1950 m., pirmiausia Sosnovskio barščiai pradėti auginti Biologijos instituto eksperimentinėje bazėje kaip pašarinis augalas.

Sosnovskio barščio sultyse yra medžiagų, kurios fotojautrina odą ir gali sukelti 1-3 laipsnio odos nudegimą – iššoka vandeningos pūslės, jos dažnai plyšta ir sunkiai gyja arba gali atsirasti rudos ilgai išliekančios pigmentinės dėmės.

Einantiems per barščių sąžalynus reikia saugotis, kad ant odos nepatektų augalo sulčių, joms patekus, tuoj nuplauti vandeniu su muilu, prireikus kreiptis ir į medikus. Sultys paprastai sukelia uždegimą apšvietus tiesioginei saulės šviesai, todėl reikia būti atsargiems saulėtomis dienomis.