L.B.Gaudiešienės patirtis: parama kitam – dovana sau

Daryti gerus darbus, pasirodo, labai paprasta, tik reikia turėti noro. Šio noro pastūmėti žmonės gali padovanoti stebuklą ne tik švenčių proga. Palangoje jau daug metų gyvenanti Lina Birutė Gaudiešienė puikiai žino, koks jausmas apima, kuomet ištiesiama pagalbos ranka tiems, kuriems jos išties reikia. Ji nuolat aukoja įvairius daiktus vargingiau gyvenančioms šeimoms, o didžiausiu atlygiu laiko tai, jog jos daiktai būna įvertinti ir kaip pati paminėjo, prikelti naujam gyvenimui.

Genuose slypintis gerumas

„Man tikriausiai prigimtyje yra rūpintis kitais, matyt genai, nes mano mama tokia visą gyvenimą yra, seserys taip pat. Mes tarsi jaučiam pareigą, bet ir didžiulį moralinį pasitenkinimą, todėl visą gyvenimą jaučiamas poreikis rūpintis šalia esančiais“, - savo gerumo paslaptį atskleidė L.B.Gaudiešienė. Veikli moteris teigia visą gyvenimą galvojanti apie kitus, apie aplinką, kurioje gyvena ne tik ji ir jos šeima, bet ir kiti. Neveltui ji pastebi ne tik vargstančius žmones, bet ir likimo valioje paliktus gyvūnėlius. „Aš nepažįstu žmonių, kuriems atitenka mano surinkti daiktai, tačiau aš žinau, jog jie patenka būtent tiems, kuriem jų reikia“, - su nuoširdžia šypsena kalbėjo L.B.Gaudiešienė. Kaip pasakojo moteris, už tai, jog jie pasiekia tuos žmones, prikeliančius jos daiktus naujam gyvenimui, reikia padėkoti Vaiko teisių apsaugos tarnybos kolektyvui ir jos vedėjai Emilijai Lapėnienei. „Periodiškai remiu savais daiktais, kuomet prirenku, tuomet ir skambinu vedėjai, sakydama, jog jau turiu, o atvažiavę ir pasiima“, - papasakojo moteris. Viena šeima sulaukdavo ir tiesioginės paramos iš L.B.Gaudiešienės, dabar jau šios šeimos vaikai suaugę.

Ieško galimybių

Pasak miestelėnės, esant pertekliui, būtina pasidalinti. Tačiau tai ne kiekvienas supranta. „Jei širdyje to neįdėta, neišsiugdysi“, - teigė moteris. Ji pastebėjo ir tai, jog kartais žmonėms tiesiog trūksta iniciatyvumo. „Aš atrinkinėju ir savo daiktus, taip pat artimieji padeda, ieškau galimybių. Kartą įsikalbėjom su kaimyne, tai ir ji panoro padėti“, - pasakojo moteris. Moteris visus drabužėlius pateikia nepriekaištingos būklės, nes kitaip, kaip ji teigia, negerbtų savęs. Gal todėl jie neužsiguli tarnyboje ir netrukus būna išdalinti. „Labai pasitikiu vedėja E.Lapėniene. ji net pažvelgusi į drabužius, jau žino, kam jie bus skirti, todėl žinau, jog bus panaudoti tikslingai“, - džiaugėsi L.B.Gaudiešienė.

Jog gyvenimas būtų saulėtesnis

Moters manymu, kiekvienas žmogus tikrai atrastų namie begalę daiktų, kurių jau nebenaudoja ir nėra reikalingi, tačiau galvoja, jog užsikraus sau vargą arba tiesiog nemoka organizuoti. „Kiek gi matom ir baldų padėtų prie konteinerių, jie tikrai galėtų atitekti vargingiau gyvenančioms šeimoms“, - savo nuomonę pateikė moteris. Pasak jos, padėti išties nesunku, o kiek gėrio širdyje suveši. „Kaip suvalkiečiai sako – niekuomet neatsisakyk terbos, lazdos ir grabo, taip negalima žinot, jog rytoj neprireiks tau pačiam tokios pagalbos“, - dėstė geraširdė moteris. Nors miestelėnė nebedirba, tačiau aktyvi moteris veiklos atranda. „Žmogus privalo viskam atrasti laiko, tuomet jauti, jog gyveni. Jei žmonės mažiau verktų ir skųstųsi, tuomet ir gyvenimas būtų saulėtesnis“, - optimizmo pliūpsnį suteikė L.B.Gaudiešienė, pati jo nei kiek nestokodama.

Raginimas prisidėti

Kaip pastebėjo ponia Lina, Vaiko teisių apsaugos tarnybos patalpos ne itin didelės, todėl apgailestaudama išsakė savo nuomonę, jog tai yra stabdys labdaros gavimui. Pasak jos, privalu būtų išskirti vietos labdaros sandėliavimui. Tačiau degdama entuziazmu, pati remdama prasčiau gyvenančias šeimas, L.B.Gaudiešienė paragino ir kitus prisidėti: „Artėja Kalėdos, gerumo metas, tad verta peržiūrėti patalynes, baldus, kurių nebereikia kodėl gi neatiduoti tiems žmonėms“.