Komunalininkus apspito naudą užuodusios širšės

Nespėjo STT apstumdytas Konstantinas Skierus sugrįžti į Palan kėdę, kaip šią kurorto įmonę vėl užgriuvo regioninės žiniasklaidos dėmesys. „Po lapais – eurų krūvos“ – trimituoja vienas uostamiesčio dienraštis. „Palangos valdininko byla grįžo į teismą“ – kitą dieną į K. Skierų įsikimba kitas regiono laikraštis.gos komunalinio ūkio vadovo
Dėl pastarosios, Klaipėdos apygardos prokuratūros skundą teismui perrašiusios publikacijos viskas aišku. Iš degtuko vežimą malkų priskaldę prokurorai pabūgo dėl savo reputacijos ir trūks plyš siekia, kad apygardos teismas panaikintų K. Skierų išteisinusį Palangos teismo sprendimą ir įklijavę bent kokią baudą po savaitės kurorto komunalininkų vadovą pripažintų kaltu.
Priešingu atveju rankoves raitysis net 6 metus teisėsaugos pareigūnų sekiotas ir šypseną keliančiomis smulkmenomis kaltintas K. Skierus bei reikalaus prokuratūros atsakomybės. Kad prokurorai tokie principingi būtų ir Palangos turguje šeimininkavusio Eimučio Židanavičiaus byloje, kuri jau yra nutraukta, o nusikaltimus pripažinęs bet nenubaustas kurorto politikas net teismo nepasiekė. Skirtingai nuo E. Židanavičiaus, komunalininkų vadovas formalius buhalterinės apskaitos pažeidimus darė bent siekdamas naudos įmonei.
Gerokai įdomesnis yra puolimas dėl prie karjerų sandėliuojamų rudeninių lapų ir miesto vejose nušienautos žolės. Publikacijoje teigiama, kad po tręšančia lapų krūva į gruntą sunkiasi pūvančių lapų skystis. Ir čia pat dėl viso pikto apsidraudžiama – tikėtina, kad sunkiasi.
Ar čia kas nors sunkiasi, ar ne, dar reiktų ištirti. Jei ir sunkiasi, tai ne daugiau, kaip miške iš po sukritusių lapų krūvų. Tiesa, Klaipėdos regione atliekas tvarkančio centro atstovų teigimu, mieste surinktos žaliosios atliekos skiriasi nuo miške nukritusių lapų, nes gatvėse sugrėbtose lapų ar nušienautos žolės krūvose yra visokių kenksmingų atliekų: nuorūkų, stiklo duženų, gyvūnų ekskrementų, šiaip šiukšlių. Todėl ant žemės atvirose erdvėse verčiamos tokios žaliosios atliekos gamtai kenkia labiau.
Kiek ten mieste surinktuose lapuose yra tų kenksmingų priemaišų ir kiek stipriau tos žaliosios atliekos iš tikro kenkia gamtai – dar derėtų ištirti. Aišku viena, jau apie dešimtmetį prie karjero kompostuojamos kurorto žaliosios atliekos labai nervina tą patį KRATC'ą, kuris siekia, kad visos Palangoje surenkamos žaliosios atliekos turi būti vežamos į regiono sąvartyną už toną sumokant po 29 eurus be PVM. Kasmet kurorte prikaupiama apie 2,5 tūkst. tonų žaliųjų atliekų. Vadinasi, jei jos visos būtų vežamos į KRATC'o sąvartyną, miesto biudžetui tai papildomai kainuotų apie 73 tūkst. eurų. Pridėjus papildomą atliekų gabenimo atstumą iki Dumpių sąvartyno, papildomos išlaidos pasiektų ir visą 90 tūkst. eurų.
KRATC'o atstovai tvirtina, kad žaliųjų atliekų tvarkymui Palangos komunalinis ūkis neturi nei tam įrengtos aikštelės, nei būtinos atitinkamos licencijos. Ir regiono atliekų tvarkymo centras yra visiškai teisus – kiekvienas turi užsiimti savo darbu. Tačiau kodėl pūdyti lapų negalėtų ir kurorto komunalininkai, kuriems atliekų tvarkymas, iš esmės, nėra visiškai jau svetimas darbo baras? Juo labiau, kad tuo komunalinis ūkis užsiima jau seniai ir kasmet miesto želdynų tręšimui iš pagaminto komposto paruošia apie 800 tonų juodžemio.
Ankstesniais metais dalis jo dar būdavo pardavinėjama aplinkiniams ūkininkams. Dabar, prasiplėtus viešųjų želdynų plotams, vos vos beužtenka patiems. Jei visos žaliosios atliekos, kaip reikalauja KRATC'as, būtų vežamos į regiono sąvartyną, iš Palangoje surinktų lapų paruoštą juodžemį miesto komunalininkams iš to paties KRATC'o tektų pirkti mokant mažiausiai po 20 eurų už toną.
Vadinasi, prie 73 tūkst. eurų vartų mokesčio ir papildomų kaštų atliekų gabenimui į sąvartyną reiktų pridėti ir 16 tūkst. eurų komunalininkų išlaidas už perkamą juodžemį miesto želdynų tręšimui. Ką tai reikštų Palangos gyventojams? O gi 10-15 proc. rinkliavos už atliekų tvarkymą padidėjimą. Iki šiol atliekas surenkantys kurorto komunalininkai sugebėjo tvarkytis taip, kad rinkliavos tarifas palangiškiams nedidėjo nuo pat jo įvedimo. Nors per tą laikotarpį KRATC'o vartų mokestis be PVM nuo 49 litų (apie 14,20 eurų) padidėjo dvigubai – iki 29 eurų.
Tai pavyko pasiekti komunalininkams sumažinus į sąvartyną vežamų atliekų kiekį. Prie to prisidėjo ir patys gyventojai, kurie aktyviai atliekas rūšiuoja, o išrūšiuotas antrines žaliavas išsiveža jas surenkančios tarnybos. Tačiau jei prisidėtų ir visų mieste sukaupiamų žaliųjų atliekų išvežimo kaštai, komunalininkai nieko jau nebeišbalansuotų ir gyventojams bei įmonėms tektų didinti rinkliavos tarifus.
Todėl kas įžiūri eurų krūvas po palangiškių lapais – aišku kaip diena.
Iš karjero kaupiamus lapus nesiskubinančiam išvežti K. Skierui aplinkosaugininkai dabar grasina per 200 eurų dydžio bauda. Už privalomo nurodymo nevykdymą įmonės vadovui numatoma pakartotinė bauda siekia jau 2 tūkst. eurų. Taip bauduojamas ilgai neišgyvensi, todėl reikalinga kažkokia išeitis.
Artimiausiu metu ketinama iš Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento gauti laikiną leidimą žaliąsias atliekas vežti į buvusio sovietų armijos dalinio teritorijos asfaltuotą aikštelę ir kuo greičiau pasirūpinti žaliųjų atliekų tvarkymo licencija.
Tam reikalingą įrengtą aikštelę savivaldybė jau turi Būtingėje esančios Palangos vandentiekio įmonės valymo įrengimų teritorijoje, kurioje kaupiamas dumblas.