Kodėl kalbininkams tiko bordiūras, o parkingas – ne?

Kalbininkai palaimino anksčiau netinkamais laikytus žodžius: anūkas, bintas, bordiūras, domkratas, klynas, malka ir daugybę kitų, o štai parkingo – ne. Kodėl ir kas sprendžia, kokiems žodžiams būti ar nebūti.

Kaip taisyklingai vadinti?
Naujame 2013 m. „Kalbos patarimų“ knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ leidime pakeistas kai kurių viešojoje kalboje paplitusių skolinių vertinimas. Tačiau tokių plačiai vartojamų žodžių kaip parkavimas, parkingas, marketingas, o juolab socialinių tinklų išpopuliarintų laikinti, šierinti ar laginti leistinų vartoti sąraše nėra.
Ar afterparty, reiškiantį vakarėlio pratęsimą, vis dar siūloma keisti į žodžius povakaris, pratęstuvės, ar tinka ir populiarėjančios dūzgės. Ar kavos virimo meistrą baristą būtina vadinti lietuvišku žodžiu kavavirys?
Kaip  komentavo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos bendrojo skyriaus vedėja Aurelija Dvylytė, leksikos, kaip ir kitų kalbos sluoksnių, normos peržiūrimos atsižvelgiant į taisyklingumo, sistemiškumo kriterijus bei vartosenos polinkius.
„Kaip atkreipė dėmesį statybos specialistai, žodžio bordiūras reikšmę terminologai buvo teigiamai įvertinę jau anksčiau – jis kaip teigtinas įrašytas į Statybos terminų žodyną. O dėl parkingo, jo žyma, kaip tikriausiai pastebėjote, taip pat pašvelninta. Jis dabar yra ne neteigtinas, o vengtinas. Taigi, žingsnis žengtas ir jeigu parkingas nesitrauks iš vartosenos, po kiek laiko bus vėl peržiūrėtas“, – sakė specialistė.

Dūzgės, povakaris ar pratęstuvės?
Kalbėdama apie žodžius, kurie į kalbą atkeliavo populiarėjant socialiniams tinklams, A. Dvylytė pabrėžė, jog kompiuterinių tinklų pavadinimams lietuviški pakaitalai nekuriami.
„Kai vienas ar kitas socialinis tinklas išpopuliarėja, jo pavadinimą laisvojoje kalboje vartojame kaip simbolinį žodį: naudojamės feisbuku, klausiame, ar parašei į feisbuką. Nors oficialioje kalboje sakome: „Esu užsiregistravęs socialiniame tinkle „Facebook“, – skirtingus stilius lygino A. Dvylytė.
Pasilinksminimų kultūros žodžius preparty, afterparty, dūzges ir kitus specialistė vadino per daug naujais, kad būtų aišku, kokiame stiliuje jie įsitvirtins. „Todėl jie netraukiami į skolinių sąrašą. Į jį patenka jau vartosenoje nusistovėję žodžiai“, – paaiškino A. Dvylytė.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovės teigimu, dūzgės nepateko į rekomenduotinų svetimžodžių atitikmenų sąrašą kaip afterparty atitikmuo, tačiau jis yra tik rekomendacinio pobūdžio ir visiškai nereiškia, kad negalima šio žodžio vartoti.
Kalbininkams siūlyti dūzgių konkurentai – povakaris, pratęstuvės.
„Dūzgės yra taisyklingas, lietuviškas žodis. Kai žodyno pakomisė jį svarstė, buvo tik pradėtas vartoti. Dėl jo gavome ir neigiamų piliečių atsiliepimų, tačiau pati visuomenė nuspręs, ar jai reikia šio žodžio, ar jis smagus“, – sakė A. Dvylytė.
Dėl baristos – rekomenduojamų žodžių sąraše teikiami ir lietuviški šio žodžio variantai kavavirys, kavavirė ir adaptuotos žodžio formos – baristas, baristė ir, kaip pabrėžė pašnekovė, žmonės patys renkasi, kurį vartoti.

Marketingas ir
rinkodara – tas pats?
Diskusijos dėl žodžio marketingas ir siūlomo jo pakaitalo – rinkodara yra senos.
„Kadangi tai specialus ekonomikos terminas, sprendimą turėtų priimti ir ekonomistai. Nes viena grupė specialistų ir žodynų rengėjų mano, kad marketingas ir rinkodara yra visiškai tas pats, o kiti sako, kad tai skirtingi dalykai. Kol kas žodis marketingas priskiriamas neteigtiniems. Jei specialistai sutars, kad jis vartotinas, kalbininkai tam pritars“, – sakė kalbininkė.
A. Dvylytės teigimu, žodžiai ir jų vertinimai vyksta nuolat. Svetimžodžių atitikmenų sąrašai visuomenei teikiami kas pusmetį ar dar dažniau.
„Kalbos patarimų“ knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ 2013 m. leidimas pasirodė po aštuonerių metų pertraukos. A. Dvylytės nuomone, tai kiek per ilgas tarpas, žodžių vertinimus reikėtų koreguoti kas penkerius metus.

Legalizuotos dvi spalvos ir boileris
Naujame knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ leidime minimi neprigiję kalbininkų siūlyti žodžiai, taip pat pakeistas kai kurių viešojoje kalboje paplitusių skolinių vertinimas.
Svetimybe vadintą anšlãgą, kuris pripažintas tinkamu vartoti, anksčiau buvo siūlyta keisti į añtplūdį. Anū̃ką – į dukráitę ir sūnáitį.
Nuo šiol bus galima vartoti žodį archipelãgas, kuris pripažintas tokiu pat tinkamu, kaip ir anksčiau vietoje jo siūlytas salýnas.
Taip pat jau tinka vartoti anksčiau svetimybe vadintą žodį aršùs. Nebe klaida sakyti audiokanãlas, nors anksčiau siūlytas gar̃so dãžnių kanãlas.
Gera žinia statytojams, kurie gali ramiai sakyti bagètas, o ne rė́mjuostė; bordiū̃ras, o ne šalìgatvio bortẽlis; bòileris veitoje (vandens) šildytùvas; fundameñtas vietoje pãgrindas, pãmatas ar atramà.
Taip pat nebe klaida vartoti žodį bãlius, nors anksčiau vietoje jo buvo rekomenduoti puotà, pókylis, póbūvis, pasilìnksminimas, vakarė̃lis. Tarptautinis žodis bistrò nuo šiol toks pat geras, kaip užkandìnė, ùžeiga. Eklero nebereikės vadinti oriniu pyragėliu.
Spalvų sąrašą papildė pora „naujų“ – nuo šiol galima sakyti bòrdinis, o ne tik tam̃siai raudónas, vỹšninis. Taip pat chãki vietoje rusvai žalsvà.
Legalizuotas žodis klynas, kurį anksčiau siūlyta vadinti tar̃pkoju, šãkumu, antùku, prãrėža.
Naujame 2013 m. „Kalbos patarimų“ knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ leidime minimi leistini žodžiai:
domkrãtas || anksčiau siūlytas – kėlìklis
eklèras tarpt. | – plikýtas pyragáitis
ekvãtorius tarpt. || – pusiáujas
ekvinòkcija || – lygiãdienis
fãkelas tarpt. || – dẽglas
farširúoti || – įdarýti
farvãteris || – laivãkelis
fitomeliorãcija || – žéldinamoji meliorãcija
forsúoti || – spar̃tinti; dìdinti
futliãras || – dė̃klas;
makštìs; 2. įmaũtė; 3. akinìnė
galà (koncertas) || – iškilmìngas, šveñtiškas (koncertas)
garderòbas || 1. (visà) – aprangà; drabùžiai; 2. drabužìnė
golbòlas || – aklų̃jų riedulỹs
grìlis || – keptùvas
hospitalizúoti || – (pa)guldýti į ligóninę
incèstas || – kraujómaiša
ingredieñtas – || sudedamóji dalìs