Kitų metų Šventosios prioritetai pradėti dėlioti jau dabar

 Ketvirtadienį Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Svajūnas Bradūnas bei Ekonominės plėtros skyriaus specialistai Šventosios seniūnijos bendruomenės iniciatyva susitiko su šventojiškiais ir aptarė svarbius miesteliui ateities strateginius planus.

 Bendruomenė vieninga

Prieš pereinant prie ateities planų aptarimo, Šventosios seniūnijos bendruomenės pirmininkas Domininkas Jurevičius pabrėžė, jog laikas jau nustoti kalbėti, neva Šventosios gyventojai „susipriešinę“, neva čia esama dviejų bendruomenių.

„Šventojoje yra ne dvi bendruomenės, o viena – neseniai kartu su seniūnija išrinkta nauja bendruomenės taryba, mūsų pačių iniciatyva jau buvo inicijuotas ir pirmasis susirinkimas. Tad dar kartą norime pabrėžti: mes vieningi, ir mes pasirengę kartu su jumis kartu dirbti“, – kalbėjo D. Jurevičius.

Tuo pačiu Šventosios bendruomenės tarybos nariai patikino nenorintys būti „rakštimis“, tačiau jiems vis dar trūksta informacijos svarbiais miestelio plėtrai ir jo ateičiai klausimais.

Prieš ateidami į susitikimą Savivaldybės administracijoje, šventojiškiai raštu pateikė labiausiai juos dominančius klausimus.

Du centrai – kol kas tik popieriuje

„Palangos miesto strateginiame plėtros plane iki 2020 metų yra deklaruojama, kad Palangos mieste išskiriami du centrai: Palanga ir Šventoji, tačiau kitos plano nuostatos šį teiginį neigia. Pavyzdžiui, tarp svarbiausių investicinių projektų, kuriuos išskyrė Palangos savivaldybės administracija, nėra nei vieno, kuris būtų numatytas Šventajai“, – teigiama rašte.

Todėl Šventosios bendruomenė reikalaujanti parengti Šventosios miestelio plėtros programą, kuri atitiktų Strateginio plėtros plano nuostatas. Bendruomenės įsitikinimu, šioje programoje turėtų būti išskirti Šventosios plėtros prioritetai, numatytas ilgalaikis lėšų poreikis.

„Būtina kuo skubiau tvarkyti centrinę miesto aikštę, kultūros centrą „Eldija“, Šventosios gatvę iki Liepojos plento, Vilties taką – čia būtinas saugus praėjimas iki jūros neįgaliesiems. Taip pat būtina atstatyti ir pritaikyti turizmui Alkos kalną, tapusį vienu iš Šventosios kultūrinių objektų“, – priminė Savivaldybės administracijos direktorei A. Kilijonienei bei kitiems susitikime dalyvavusiems specialistams šventojiškiai.

Jų įsitikinimu, ir kiti projektai, kuriuos taip pat būtina įgyvendinti, padidintų rekreacinį Šventosios patrauklumą. Tarp tokių minimi Šventosios upės specialusis planas, autobusų stotelė pamiškėje prieš neseniai pastatytą degalinę, „Gintaro kelio“ objektų renovacija, automobilių stovėjimo aikštelių, dviračių takų schemos.

 Trūksta informacijos

„Mes tikrai džiaugiamės gražėjančia Palanga, tačiau Šventojoje, išskyrus prasidėsiančią Jūros g. rekonstrukciją, nėra parengta nei vieno projekto, kuris galėtų „veikti“. Jeigu staiga biudžete atsirastų pinigų Šventajai – ką darytumėte? O gal mes tiesiog nežinome apie parengtus projektus? Kita vertus, norėtume, kad jei kažkas planuojama daryti, būtų tariamasi su bendruomene, kad neatsitiktų taip, kaip su staiga atsiradusia vaikų žaidimo aikštele, kurios vieta kelia didelių abejonių“, – kalbėjo Šventosios bendruomenės nariai.

Pasak A. Kilijonienės, vieta minėtajai aikštelei pasirinkta atsižvelgiant į tai, kur Palangos miesto savivaldybė turi laisvos žemės – mokyklos gi teritorijoje, kaip pageidavo šventojiškiai, tokios aikštelės įrengti negalima. O laisvų teritorijų, kaip patikino miesto vyriausiasis architektas S. Bradūnas, Šventojoje labai mažai: kol nesibaigė žemės reforma, absoliuti dauguma laisvų teritorijų patenka į jos „zoną“, kitur gi – valstybinis miškas. Savivaldybė disponuoja žeme prie turgaus, Kultūros centro „užnugaryje“ bei sklypu, kuriame ir kyla aikštelė – jį panaudos teise valdo poliklinika.

Pasitarimo metu išsiaiškinta, jog ne tik teoriškai, bet ir praktiškai būtų galima pabaigus diskusijų keliančią aikštelę šalia įrengti treniruoklius suaugusiems bei apskritai sutvarkyti čia plytintį sodą, įkūrus jame miesto parkelį.

Viešojo svarstymo procedūros

Dar viena pastaba, kurią išsakė šventojiškiai – dėl tos pačios Jūros gatvės. Jų teigimu, rekonstrukcijos projektas bendruomenei nebuvo pristatytas, skirtingai nei uosto plėtros projektas. Tuo tarpu S. Bradūnas teigė, jog buvo skelbta projekto viešojo svarstymo procedūra, tačiau į šį skelbimą niekas neatsišaukęs.

„Išties keista – jeigu skelbiama kokio nors privataus sklypo detaliojo plano svarstymo procedūra, tai susirenka visų aplinkinių sklypų gyventojai. O kai spaudoje paskelbiame svarbaus objekto viešąjį svarstymą, ateina tik projekto rengėjai ir mūsų skyriaus specialistai“, – bendra visai Palangai tendencija pasidalijo vyriausiasis architektas.

Šventosios bendruomenės tarybos nariai prašė rasti galimybę informuoti juos apie būsimus svarstymus: jų teigimu, iki šiol jeigu seniūniją tokie skelbimai ir pasiekdavo, tai bendruomenės – ne.

Susitikimo metu kalbėta ir apie laikinuosius statinius bei jų išvaizdą: negi nesą galimybės jiems nurodyti tam tikrus architektūrinius reikalavimus? S. Bradūnas patikino, jog yra rengiama laikinųjų statinių specialiojo plano koncepcija, kuri bus svarstoma su visuomene, ir paragino šventojiškius įsijungti į koncepcijos svarstymą bei teikti savo pasiūlymus.

 Susitikimai gali tapti nuolatiniais

Kalbėta ir apie šventojiškius papiktinusį „Kuršių“ stotelės nugriovimą. Pasak A. Kilijonienės, tai reikėję padaryti, nes pavėsinė buvusi avarinės būklės. Ji patikino, kad maršruto „Kuršių takas“ niekas nepanaikinęs – tai yra tarptautinė trasa, kurią rengiamasi deramai sutvarkyti.

Kalbant apie parengtus projektus ir galimas investicijas, A. Kilijonienė paminėjo, jog į prioritetinių projektų sąrašą įtraukti ir Alkos kalno sutvarkymo, ir miesto centrinės aikštės, ir Kultūros centro bei Marinistikos centro projektai, tačiau iki šiol jiems finansavimo skirta nebuvo. Beje, Kultūros centro projektas esąs kiek „pasenęs“, be to, jį realizuoti būtų labai jau brangu, tad vertėtų jį peržiūrėti. Susitikimo metu dėl miesto centrinės aikštės projekto sutarta kreiptis į Klaipėdos universitetą bei VGTU – jų studentai yra parengę ne vieną darbą šia tema.

„Dabar pats laikas išsiaiškinti pagrindinius poreikius, sutarti dėl prioritetų, kad galėtume svarbiausius Palangos ir Šventosios projektus teikti 2014-2020 metų finansavimo programoms“, – pastebėjo A. Kilijonienė.

Kalbėta susitikimo metu ir apie tai, kaip šventojiškiams derėtų pasirengti būsimai uosto plėtrai – kol kas su tuo susiję darbai vyksta pagal grafiką, ir kitąmet gali prasidėti statyba. Užsiminta ir apie tai, kad rengiamas dar vienas specialusis planas, kuris apims ir Šventosios upės prieigas. Prakalbus apie tai, šventojiškiai atkreipė dėmesį, kad kai kurios poilsio namelius turinčios bendrovės yra užtvėrusios praėjimus palei upę, o tai daryti draudžiama. Sutarta, kad Šventosios bendruomenė glaudžiau bendradarbiaus su Viešosios tvarkos skyriumi: pasak A. Kilijonienės, užtektų to, kad šventojiškiai nurodytų adresus, kur piktybiškai nesitvarkoma, o jau Viešosios tvarkos skyriaus specialistai imsis visų priemonių apsileidėliams drausminti.

Valandą trukusio pokalbio pabaigoje apibendrindama tai, kas pasakyta, administracijos direktorė A. Kilijonienė dar kartą akcentavo svarbiausius šventojiškių iškeltus prioritetus, minėtus jų rašte. Ir sakė, kad susitikimai su Šventosios bendruomene tikrai gali tapti nuolatiniais: reikia tik sutarti, kas kiek laiko jie vyktų.