Kad būtum tvirtas (-a)...
Šventajame Rašte kalbant apie žmogų ir jo gyvenimą randame palyginimą, kad žmogus gali būti kaip tvirtas, giliai šaknis įleidęs medis arba kaip siūbuojanti nendrė. Tvirtas Biblinis žmogus, kaip tas medis – jis turi aiškų tikslą ir nepajudinamas šaknis – Dieviškąjį ir nesikeičiantį autoritetą, kuris nulemia jo požiūrį į pasaulį, į žmones, į patį save. Tokio žmogaus vertybės ir elgsena įvairiausiose gyvenimo situacijose – aiški ir pastovi, nulemta konkrečių moralinių normų ir principų. Žinoma, kad kaip ir viską, kas aplinkui, tokį žmogų negailestingai drasko tiek gyvenimo audros, negandos ir abejonės. Gal apdrasko... gal sužeidžia, bet jis išlieka ramus ir orus. Net gyvenimo saulėlydžio akimirką, net atėjus laiko pilnatvei, jis supranta, kad neišeina į niekur, į nebūtį, kad gyvenimas nebuvo veltui ir tuščias. Prie tokio žmogaus visad gera šalia. Audrų ir negandų akimirką jo ramybė ir tvirtumas priglaudžia, paguodžia ir apsaugo... Ir priešingai, Biblijoje pristatomas žmogus-siūbuojanti nendrė... Toks gyvenimas – tai gyvenimas „šiandiena“ blogąja, jei norit – nieko neduodančia tik apiplėšiančia, prasme. Tai gyvenimas kada užtenka paties savęs, kai visa gyvenimo prasmė ir siekiamybė tai kas šią akimirką madinga, kas matoma, ko norisi, ką daro visi kiti. Tas gyvenimas prasidedantis ir užsibaigiantis pačiu savimi, ir nuolatiniu, besiblaškančiu sekimu vis kitu autoritetu, vis kita nuomone, vis kita mada nuskurdina iki begalinio apatiškumo, tuštumo ir nevilties jausmo. Sunku jaustis saugiu prie tokio žmogaus. Netaps jis užuovėja nei sau, nei kitam. Pasvirs ten, kur patogiau, kur link pučia vėjas, palikdamas save ir kitus, prie jo bandančius glaustis. Štai kodėl dažnai net menkiausia neganda ir gyvenimo išbandymas su šaknimis išrauna visą gyvenimo džiaugsmą, ramybę ir net prasmę.
Gyvenimo kelyje visiems mums tenka pabūti viskuo... būnam tvirti, būna, kad ir pasiduodam. Svarbiausia, manau, nepasiduoti, nesusitaikyti, nenumalšinti to nenumalšinamo troškimo turėti aiškias gyvenimo vertybes, autoritetą, gyvenimo krypti, remtis į kažką, kas nulemtų mano elgseną, kas padėtų rasti tikrąją kryptį apsisprendimo kryžkelėje. Kas taptų kelrode žvaigžde tamsiausioje dvasios naktyje. Šiandien dalinuosi šiomis mintimis, nes mūsų parapijinėje ir miesto bendruomenėje vyko, vyksta ir vyks svarbūs įvykiai.
Birželio mėn. 15 ir 16 dienomis Palangos parapijos vaikai priėmė Pirmąją Šventąją Komuniją. Vaikai nuo rudens lankė parapijinę katechezę, dalyvaudavo sekmadienio Šv. Mišių aukoje. Prieš Pirmosios Komunijos šventę, vaikai pirmą kartą priėmė ir Atgailos Sakramentą, kurio metu buvo paliesti begalinio Dievo gailestingumo, atlaidumo ir meilės, apie kurią mokėsi ir stengėsi pažinti Ją visus metus. Vaikai buvo iškilmingai sutikti bažnyčios šventoriuje, o besiartinančius prie altoriaus juos sveikino visi parapijiečiai ir svečiai, dalyvaujantys Šv. Mišių aukoje. Po Šv. Mišių aukos vaikai padėkojo tėveliams, katechetams ir visiems parapijiečiams už gražų tikėjimo pavyzdį ir bendrą maldą per visus parapijinės katechezės metus. Šią ypatingai svarbią vaikams gyvenimo dieną, tėveliai savo vaikus palaimino melsdami ir prašydami, kad Dievas laimintų ir globotų, o angelai sargai saugotų nuo visokio blogio. Dėkojame tėveliams ir visiems tikintiesiems už nuostabią bendrą maldą ir tą nuoširdų bendradarbiavimą per visus metus, ruošiant vaikus šiai svarbiai šventei.
Birželio mėnuo buvo „karštas“ ir įtemptas taip pat mūsų miesto abiturientams, kurie laikė brandos egzaminus. Ir nors sakoma, kad „egzaminas visada šventė“, tačiau žmogiška ir natūralu, jog buvo jaudulio ir nemigos. Sunku būtų postringauti apie tai, jog svarbiausias Jiems turėtų būti viso gyvenimo pažymys, jog čia laikina ir praeina. Sunku todėl, kad šiandien Jiems ir mums tai svarbu. Abiturientams, nes tai dvylikos metų darbo ir žinių įvertinimas, o mums – nes jie būsimieji mūsų gydytojai, mokytojai, inžinieriai ir visi tie, kurie darys mūsų miestą ir šalį jaukesnę ir svetingesnę. Taigi, tikiuosi, kad liepos 19 dieną visus juos galėsime sveikinti su puikiais tiek egzaminų, tiek stojamųjų rezultatais.
Ir žinoma – poilsiautojai. Palanga jau tapo „Vasaros sostine“ tikrąja to žodžio prasme. Kokia ji svetinga priklauso nuo mūsų visų, vietinių ir svečių. Paliekant nuošalėj konkrečius dalykus, sunkumus ir nesusipratimus, norisi palinkėti tik vieno – kad kiekvienas rastų tai, ko ieško. Ir svarbiausia, kad po vienuolikos mėnesių darbo galėtume pailsėti. Kad negrįžtume labiau išvargę, labiau nusiminę, ir labiau pasimetę. Įtariu, koks varginantis dalykas turi būti pastangos tuščiai praleistą laiką ir nieko nedavusias patirtis pristatyti ir papasakoti kaip kažką linksmo ir nuostabaus.
Todėl, kad visa, kas vyksta gyvenime, su mumis ir aplink mus, nėra likimas ar lemtis. Labai daug kas priklauso nuo mūsų, mūsų apsisprendimo, pasirinkimo ir pastangų. Kartais bandome su viskuo susitvarkyti patys, kartais, pavargę, viską, nesėkmes ir nusivylimus „nurašome likimui“, „taip turėjo būti“ ar net Dievo valiai.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Klebonas Mariukas V.-Palangai Dievo dovana.. 2013-07-06 14:03 (. / IP: 86.100.60.112)
-"Medžio šaknys nereikalauja atlygio už tai,- kad sukrauna šakoms žiedus"! Telydi Aukščiausiojo palaima, Tamsta, Tave , Mariukai!... Aukšto intelekto žmogui - pilkų dienų nebūna...Taip pat skaitykite
Šiuolaikinės darbostogos – kaip nesupainioti darbo ir gyvenimo
2024 08 12 | Rubrika: Miestas
Rugpjūčio 22 d. 17 val. LNM Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus kviečia į renginį „Šiuolaikinės darbostogos – kaip nesupainioti darbo ir gyvenimo“, kuriame gydytojas psichiatras, psichoterapeutas, profesorius Eugenijus Laurinaitis pristatys ir kvies diskutuoti apie šiuolaikinių darbostogų fenomeną.
Kviečiame minėti Europos savarankiško gyvenimo dieną
2023 04 28 | Rubrika: Miestas
Gegužės 5 d. yra minima kaip Europos savarankiško gyvenimo diena. Savarankiškas gyvenimas reiškia, kad žmogaus laisvės ir orumas atsiranda tuomet, kai žmogus pats kontroliuoja savo gyvenimą, pats sprendžia, kur ir su kuo gyventi, ko siekti gyvenime, o ne kiti nusprendžia už jį.
21-erių metų Marius Žostautas, prekybos centro „Maxima“ Palangos centre kasininkas-pardavėjas, pateko į didžiausio šalies maisto prekybos tinklo sausio herojų vienuoliktuką – už paslaugumą ir dėmesį klientams. Viena palangiškė nepatingėjo apie jai patikusį „Maxima“ darbuotoją parašyti jam padėką ir nusiųsti ją „Maxima“ vadovybei į...
Kad būtum tvirtas (-a)... 1
Klebonas Marius VENSKUS, 2013 07 01 | Rubrika: Miestas
Šventajame Rašte kalbant apie žmogų ir jo gyvenimą randame palyginimą, kad žmogus gali būti kaip tvirtas, giliai šaknis įleidęs medis arba kaip siūbuojanti nendrė. Tvirtas Biblinis žmogus, kaip tas medis – jis turi aiškų tikslą ir nepajudinamas šaknis – Dieviškąjį ir nesikeičiantį autoritetą, kuris nulemia jo požiūrį į pasaulį, į...
Kiekvienas Palangai, jūrai atsidavęs žmogus – lobis, kaip karalienei – siuvėjas
Gediminas GriŠKEVIČIUS, 2013 06 03 | Rubrika: Miestas
Lietuvos kultūros sostinės Palangos – 2013 dvasinio gyvenimo užpildas yra ir mažėliau regimos kuriančių žmonių versmelės lyg upes auginantys kuklūs miškų, laukų, pievų šaltinėliai. Upės, žinia, suteikia vis naujos energingos aistros mus visus gyvenimui „uždegančiai“ Baltijos jūrai. Čia ramu priminti, jog ir visų mūsų namai – Žemė yra Laivas begalybėje....
Savivaldybėje šnopuoja kaip šernas, pavalgęs pietus, gadina orą kaip šeškas. Kas? S. Simė! 9
Linas JEGELEVIČIUS, 2012 12 17 | Rubrika: Miestas
Lipdamas savivaldybės laiptais, šnopuoja kaip šernas, pavalgęs pietus „Pas Feliksą“, gadina orą kaip šeškas, bet... apskritai – visai neblogas žmogus, nors tinkamas tik bokso kriaušei daužyti. Spėkite kas toks? Ogi Palangos vicemeras Saulius Simė. Kas dar nori „pavaryt“ ant kurorto vicemero?
„Palaimintas politikas, kuris yra patikimas kaip žmogus“ 2
2012 08 27 | Rubrika: Miestas
Tai antras palaiminimas politikams, kurį liepos 8-ąją, pagrindinę Žemaičių Kalvarijos atlaidų dieną Arkivyskupas L. Bonazi paminėjo sakydamas pamokslą. Tarnaujant sovietų armijoje, žvalgybos padalinyje, patikimumas buvo vienas iš svarbiausių vertinimo kriterijų ir vartotas tuo metu posakis – „su juo į žvalgybą galima eiti“ – gyvas yra ir šiandien. Su...
„Tokio žmogaus kaip R. Palaičio Vidaus reikalų sistemoje neturėjo būti“ 9
Linas JEGELEVIČIUS, 2012 07 09 | Rubrika: Miestas
Susitvardantis, pabrėžtinai mandagus ir galantiškas tuometinis ministras Raimundas Palaitis, išsikvietęs į savo kabinetą ministerijoje „pokalbiui“ taip pat jau buvusį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovą Vitalijų Gailių, anot pastarojo, sunkiai slėpė įtūžį – ministras į pavaldinį net nežiūrėjo: „Kodėl nusitaikėte į liberalcentristų žmones?...
„Karatė mokytojas atsakingas už patį žmogų: koks jis užaugs, kaip įsilies į visuomenę“
Alfredas PUMPULIS, 2011 04 13 | Rubrika: Kultūra
Karate meistras, Lietuvos bei šių metų Europos čempionas, „Shodan“ klubo įkūrėjas, treniruojantis jame jaunus bei perspektyvius Kyokushin karate sportininkus ne tik iš Klaipėdos, bet ir Palangos Lukas Kubilius sutiko pasikalbėti su puslapio „O man ne dzin“redaktoriumi Alfredu Pumpuliu.
Jaunasis talentas G.Kvedaras: „Esu kaip kempinė, gerianti gyvenimo patirtį“
Rasa GEDVILAITĖ, 2010 10 20 | Rubrika: Kultūra
Guvus vaikinas, dėmesį patraukiantis dėl savo meniškos sielos neslepiančios išvaizdos bei mąslių akių, kurias puošia, kaip pats paminėjo tikrai ne Hario Poterio, tačiau vardiniai Džono Lenono akiniai, pasiruošęs šviesiai ateičiai, susijusiai su jį itin dominančiomis meno išraiškomis. Tai – palangiškis moksleivis Gintas Kvedaras, savo įžvalgomis galintis nustebinti net ir daug mačiusius...