J. Janonio g. 28: pirmoji daugiabučių renovacijos kregždė Palangoje

Nuo gegužės pabaigos J. Janonio gatve praeinantys palangiškiai stebi neįprastą sujudimą prie daugiabučio J. Janonio g. 28. Darbininkai, prižiūrimi namą administruojančio „Palangos butų ūkio“ specialistų, aplipdę dalį pastato fasado pastoliais bei apgaubę juos statybiniu tinklu, byrančias raudonų plytų sienas dengia polistireniniu putplasčiu bei specialiu tinku: prasidėjo pirmojo Palangoje dvidešimties butų gyvenamojo namo renovacija pagal programą JESSICA. UAB „Palangos butų ūkis“ džiaugiasi, kad renovacijai pirmasis daugiabutis kurorte buvo pasirinktas būtent jų įmonės administruojamas.

Planuoja baigti rudens pradžioje
Trečiadienį prie renovuojamojo daugiabučio sutiktas konkursą rangovams parinkti laimėjusios klaipėdiečių bendrovės „Pamario statyba“ direktorius Vytautas Ūselis, paklaustas, kada pradėti darbai ir kada planuojama juos baigti, sakė, jog statybininkai aktyviai darbuotis pradėjo gegužės 27 dieną. Darbai turėtų būti baigti iki spalio pirmosios, tačiau, pasak V. Ūselio, tikimasi juos baigti iki rugsėjo pirmosios – kad paskui būtų galima neskubant per mėnesį laiko atlikti visus formalumus ir pasirašyti pastato statybos užbaigimo aktą.
.Kaip sakė daugiabutį administruojančios bendrovės „Palangos butų ūkis“ techninio padalinio vadovas Irmantas Knieža, „Pamario statyba“ laimėjo konkursą rangovui parinkti nurungusi aštuonis pretendentus: be šios klaipėdiečių bendrovės, konkurse dalyvavo statybos darbus atliekančios įmonės „Ranga“, „Panevėžio statybos trestas“, „BNRG“, „Lankstinys“, „Vlastona“, „Mirigita“, „Palangos statyba“, „Miestas“ ir „Parama“. Parengus investicinį bei techninį daugiabučio renovacijos projektus, buvo paskaičiuota, jog atnaujinti pastatą kainuos 534 tūkst. Lt. Dalyvavusieji konkurse siūlėsi darbus atlikti už sumas, varijuojančias nuo 424 tūkst. 12 Lt iki 646 tūkst. 884 Lt. Mažiausią kainą - 424 tūkst. 12 Lt - pasiūlė „Pamario statyba“.

Nuo pamatų iki stogo
„Šiuo metu jau šiltiname fasadą polistireniniu putplasčiu, rengiamės pamatus šiltinti ekstrudiniu polistireniniu putplasčiu, - vardijo jau atliekamus ir būsimus darbus „Pamario statybos“ direktorius. – Stogas bus šiltinamas 25 cm storio specialia izoliacinė medžiaga - 20 cm polistireninis putplastis ir 4 cm akmens vatos - bei dengiamas dviejų sluoksnių prilydoma danga. Mūsų subrangovai pakeis langus tiems gyventojams, kurie to nebuvo padarę, pagal vieningą projektą bus įstiklinti balkonai“.
I. Knieža pridūrė, jog toliau bus keičiami visi rūsyje esantys magistraliniai vamzdynai – vandentiekio, kanalizacijos, nuotekų bei šildymo vamzdžiai. Apšiltinta bus ir perdanga tarp rūsio ir pirmojo aukšto. Bus pakeisti laiptinių langai bei durys – jos bus metalinės, tvarkoma nuogrinda.
„Sudėtingiausia yra atlikti stogo ir ypač fasado renovacijos darbus, - paklaustas, kokie darbai sunkiausi, sakė V. Ūselis. – Jie labiausiai priklauso nuo oro sąlygų, be to, renovuojant fasadą reikia daugiausiai pagalbinių priemonių. Tai – ir pastoliai, ir specialus apsauginis tinklas, saugantis ne tiek nuo lietaus, kiek nuo saulės: padengus fasadą polistireniniu putplasčiu, reikia jį tinkuoti, o tinkas turi džiūti mažiausiai tris paras, negaudamas tiesioginių saulės spindulių, kad džiūvimo procesas nebūtų per greitas, kad tinkas spėtų įsigerti į polistireninį putplastį“.

Smėlio spalvos fasadai
Beje, jeigu jau prakalbome apie polistireninį putplastį, negalėjome nepaklausti: ar tiesa – žmonės Palangoje apie tai kalba ir net merui per ataskaitą toks klausimas buvo užduotas, – kad padengus namo fasadą šia medžiaga jis „nebekvėpuoja“, o ir pati medžiaga neva
nuodinga?
„Visos medžiagos yra sertifikuotos, be polistireninio putplasčio, klijai polistireniniui putplasčiui klijuoti, dekoratyvinis tinkas ir kitos sudedamosios medžiagos yra naudojamos vieno gamintojo – „Sakret“, pagal patvirtintą vieningą sistemą. Tinkuoto fasado technologiją, kurią mes čia naudojame, jau 30 metų plačiai naudojama Vokietijos daugiabučių statyboje bei renovacijoje. Nuodingų medžiagų niekas nei leistų gaminti, nei statyboje naudoti. O dėl „kvėpavimo“ – jeigu namas kvėpuos tiesiogine prasme, tai viską ir „iškvėpuos“. Paskutiniu metu gyvenamųjų namų statyboje įsigali terminas „pasyvus namas“ – vadinamasis vėjo praeinamumas turi būti minimalus, kitaip tariant, vėjo į namą neturi patekti – tam yra ventiliacija“, - aiškino V. Ūselis ir I. Knieža, pridūrę, kad pats polistireninis putplastis yra sudarytas iš 2 proc. atitinkamos – nenuodingos! - medžiagos ir 98 proc. oro.
O kokia gi spalva sušvis renovuoto daugiabučio fasadas?
„Spalvas rinko ir derino Architektūros ir urbanistikos skyrius, - sakė „Palangos butų ūkio“ techninio padalinio vadovas I. Knieža. – O kokios jos - bus galima pamatyti ateinančią savaitę, nes savaitgalį jau bus baigtas vakarinis į J. Janonio g. žvelgiantis fasadas“.
Daugiabučio renovacijos techninį projektą derinęs tuometinis Palangos vyriausiasis architektas Svajūnas Bradūnas yra minėjęs, jog namo fasadui parinkti smėlio spalvos atspalviai: „Pas mus, Palangoje, šalta, tad reikia rinktis kuo daugiau šiltų spalvų ir vengti šaltų“.

Ėjo pusantrų metų
Kiek laiko praėjo nuo tos dienos, kai gyventojai balsų dauguma pasiryžo renovuoti daugiabutį iki to laiko, kol prie namo pradėjo dygti pastoliai?
„Jeigu vardintume datas, tai daugiabučio J. Janonio g. 28 gyventojų susirinkimas, kuriame nuspręsta rengti renovacijos investicinį projektą, įvyko 2011 m. lapkričio 3 d., - pradėjo vardinti I. Knieža. – Investicinis projektas pabaigtas 2012-ųjų vasarį, techninis projektas – po metų: 2013 m. vasario 20 d. Konkursas rangos darbams įvyko šių metų kovo 18 dieną, darbai prasidėjo gegužės pabaigoje“.
Pasak „Palangos butų ūkio“ techninio padalinio vadovo, iš daugiabutį administruojančios bendrovės pusės nebuvo uždelsta nei minutės, tačiau kol ketinimai virsta darbais praeina daug laiko todėl, kad labai jau sunkiai sukasi biurokratinis mechanizmas: pavyzdžiui, skelbiami viešųjų pirkimų konkursai – po jų rezultatų paskelbimo reikia laukti 15 dienų: o gal pralošusieji norės skųstis? Daug laiko atima derinimai su Butų ir urbanistinės plėtros agentūra, kredito sutarties su banku pasirašymas taip pat reikalauja laiko. Tiesa, buvo ir dar vienas konkursas projekto techninei priežiūrai, kuriame dalyvavo 6 pretendentai. Laimėjusieji – „Žemaitijos pramogos“ – kontroliuos atliekamus darbus: kaip laikomasi projekto, Statybos techninio reglamento reikalavimų, tikrins darbų kokybę.
I. Knieža pabrėžė, jog Nekilnojamojo turto agentūrų duomenimis, renovuoto nekilnojamojo turto kaina vidutiniškai pabrangsta apie 1 tūkst. Lt už 1 kv. m. O šilumos suvartojimas iš pagrindų atnaujintuose namuose tiesiog privalo sumažėti – ir šio privalomo reikalavimo laikomasi rengiant techninius renovacijos projektus – ne mažiau 40 proc.

Sunkiausia – pati pradžia
„Kas buvo sunkiausia einant link renovacijos? Pati pradžia, kai reikėjo visus įtikinti, - nusišypsojo apie daugiabučio atnaujinimo darbus paklaustas gyventojų įgaliojimus turintis Albertas Sugintas. – Pirmasis susirinkimas vyko 2011 m. rugsėjį daugiabučio kieme, tada didžioji dalis kaimynų net į kalbas nesileido. Antrame susirinkime jau buvo daugiau norinčių namą renovuoti, trečiam – jau 60 proc. Tiesa, dar labai sunku buvo sugaudyti tuos, kurie turi čia nusipirkę butus, bet patys negyvena: laiko būstą tuščią arba nuomoja. Jiems namo reikalai – visai neįdomūs, o tie, kurie gyvena, matė: sienos nutrupėjusios, stogas – kiauras“.
Dera pabrėžti, jog šis daugiabutis pagal šilumos suvartojimą nebuvo pats „brangiausias“ Palangoje: už 2 kambarių beveik 49 kv. m ploto butą A. Sugintas sakė šalčiausiais mėnesiais nėra mokėjęs daugiau 380 Lt.
Pasak daugiabučio gyventojų atstovo, kantrybės rengiant popierius tikrai reikėję ir gyventojams, ir namą administruojančios bendrovės atstovams – juk pirmoji renovacijos kregždė Palangoje. Ir kiek neramu: kol buvo rengiama dokumentacija ir kalbėta su banko atstovais, kurie, beje, buvo atvykę susitikti su gyventojais, Vyriausybėje būta planų, kad ES lėšomis gyventojams gali būti kompensuojama iki 50 proc. renovacijos išlaidų. „Kažin ką V. Mazuronis pasakys“, - pajuokavo palangiškis.
„Dabar, jeigu atitiksime tam tikrus koeficientus, turėtume gauti 15 proc. ir dar 15 proc. kompensacijas, be to, susigrąžinsime pinigus už projekto rengimą. Kadangi darbai bus priimami etapais, yra galimybė, jog vienam ar kitam etape pavyks sutaupyti pinigų. Mano butui bankas skyrė 5 tūkst. 96 eurų kreditą renovacijai. Turint omeny kompensacijas, kaina tikrai nėra „neįmanoma“. Tad viliamės, kad darbai bus atlikti gerai, baigti laiku, ir rudenį turėsime kuo džiaugtis, ir džiaugtis daug metų“, - sakė A. Sugintas.

Dvi programos: kuri
geresnė?
Kaip jau minėta, daugiabučio J. Janonio g. 28 gyventojai namą renovuoja ne pagal vadinamąją valstybinę programą, pagal kurią šiuo metu numatyta Palangoje renovuoti 16 daugiabučių, o pasinaudojo ES struktūrinių fondų remiama vadinamąja programa daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) pagal JESSICA iniciatyvą.
„Palangos tiltas“ susisiekė su Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentu Juozu Antanaičiu ir pasiteiravo: kokie yra šių dviejų programų privalumai ir trūkumai ir kuri iš jų turi daugiau perspektyvos būti sėkmingai įgyvendinta?
„Viena vertus, abi programos beveik vienodos, nes keliami tie patys reikalavimai, tikslai, tokie pat ir finansavimo šaltiniai, - sakė J. Antanaitis. - JESSICA daugiau, galima sakyti, bendrauja su tais daugiabučiais, kuriuose yra arba bendrijos, arba gerai organizuota pati gyventojų bendruomenė. Dažniausiai jie nelaukia, kol namas bus nugyventas tiek, kad už šilumą reikėtų mokėti didžiulius pinigus. Valstybės gi remiamoji programa visų pirma orientuota į tuos namus, kur šilumos energijos suvartojama daugiausiai. Beje, iškart noriu pasakyti: kiek ir iš kokių tribūnų bebūtų kalbama, kad šilumininkai bus „prispausti“, šildymo kainos keisis mažai: juk jeigu vienas namas moka 600 Lt, o kitas – 60 Lt už tokio pat ploto būstą, kalti ne šilumininkai – jie pro langą įlindę šilumos neišleidžia, o namas, kurį reikia modernizuoti“.

Pasirinktas teisingas
kelias
Pasak J. Antanaičio, tų daugiabučių gyventojai, kurie nusprendė tvarkytis namą su JESSICA pagalba, visų pirma išlošia todėl, kad jie patys priima sprendimus ir deda parašus. Gi ten, kur modernizacija vyks „iš po pagalio“, atsiras trečias asmuo – tarpininkas, valstybės, kitaip tariant Savivaldybės paskirtasis administratorius, kuris bus įpareigotas rūpintis gyventojais. Iš pirmo žvilgsnio variantas atrodo lyg „saugesnis“, tačiau kol vyks renovacija, šis tarpininkas, gaudamas 35 ct už 1 kv. m modernizuojamo namo ploto, administruos investicinio projekto priežiūrą. Bet pasibaigus renovacijai, liks „kupra“ – kreditas, ir reikės prižiūrėti, kaip vykdomi kreditiniai įsipareigojimai. Gali laikui bėgant išlįsti smulkių defektų – kas eis į teismą? Valstybė šių klausimų neišsprendė. Tuo tarpu įsijungus į JESSICA tokių klausimų kilti neturėtų: visi jie yra išspręsti sutartyse.
„Aš, kaip Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas, galiu pasakyti: matau, kad vadinamasis valstybines renovacijos modelis nėra iki galo išspręstas ir jau pradeda strigti biurokratijos pinklėse bei kabinetų stalčiuose. Tikrai linkiu visiems, kol yra galimybė, čiupti „už ragų“ JESSICA: tai tikrai geresnis, greitesnis ir pigesnis daugiabučių renovacijos būdas, ypač tiems gyventojams, kurie yra organizuoti ir turi gerus administratorius. Tad Palanga pirmą žingsnį žengė teisinga kryptimi“, - sakė J. Antanaitis.