Hepatito viruso nešiotojai apie savo ligą sužino ir atsitiktinai

Vakar buvo minima Pasaulinė hepatito diena, būtent šią dieną būna kreipiamas didžiausias dėmesys į šią užkrečiamąją ligą ir jos keliamus pavojus. Nustatyta, jog kas 12 pasaulio gyventojas serga lėtiniu hepatitu C arba B, tačiau, kaip paminėjo ir Šventosios bendrosios praktikos gydytojo kabinete dirbanti šeimos gydytoja Nelia Macienė, dažnai hepatito viruso nešiotojai būna išaiškinami atsitiktinai, nes ligos požymių pradžioje nesama.

Pavojingiausias hepatitas C

„Retesnis yra hepatito A virusas, kuriuo užsikrečiama per užterštą maistą ar vandenį, kur kas dažniau pasitaikantis – hepatito B ir C virusai“, - atskleidė gydytoja N.Macienė. Hepatitas B – tai lėtinė kepenų liga (trunkanti 6 mėnesius ir daugiau), sukelta hepatito B viruso. Liga paprastai prasideda nuo ūminio hepatito B ir pereina į lėtinį. Šis hepatitas turi specifinius žymenis kraujyje bei kepenyse. Liga galima užsikrėsti kontaktuojant su užsikrėtusiojo organizmo skysčiais: lytinių santykių metu, intraveniškai vartojant narkotikus, buitinio kontakto metu (įsidūrus, įsipjovus), kraujo perpylimo metu. Didelė rizika – medicinos darbuotojams.

Pavojingiausiu yra laikomas hepatitas C. Šiuo virusu užsikrėtę žmonės ilgą laiką nepastebi jokių akivaizdžių ligos požymių. Hepatitui C progresuojant pažeidžiami gyvybiškai svarbūs žmogaus organai – inkstai ir kepenys.

„Daug užsikrėtusiųjų yra iš anų laikų, kuomet nebuvo vienkartinių švirkštų, dabar kur kas saugiau ir iš medicinos darbuotojų pusės, naudojamasi visomis apsisaugojimo priemonėmis“, - pastebėjo gydytoja. Pasak N.Macienės, dabar imamasi atsargumo priemonių nuo pat kūdikystės. „Kūdikiai nuo šio viruso paskiepijami vos gimę, o ir tikrinama profilaktiškai“, - ligos užkirtimo būdais dalinosi gydytoja. Kaip papasakojo gydytoja, žinoma, daugiausiai viruso nešiotojų esama rizikos grupėse.

Neturi jokių simptomų

Sudėtingiausia – tai, jog, pavyzdžiui hepatito B ir C virusas neturi jokių simptomų. Jei liga įgyta kūdikystėje, ar yra įsisenėjusi, ligonis gali net nežinoti kada liga prasidėjo. Kai liga pasireiškia kliniškai, simptomai yra nespecifiniai, juos sunku atskirti nuo kitų ligų. Dažniausi simptomai yra bendras silpnumas, galvos skausmas, nuovargis ir nemiga, padidėjęs prakaitavimas, nervingumas. Kartais sutrinka virškinimas – kartumas burnoje, apetito stoka, pykinimas, sunkumas pilvo viršuje, dešiniojo šono skausmas. Kamuoja ir šiek tiek padidėjusi temperatūra, kartais – odos niežulys, sąnarių, raumenų skausmas. Vėliau galimi širdies, kraujagyslių, inkstų, kasos, odos ar net kraujo pažeidimai. Hepatito B liga sunkiai gydoma, galima sulaukti pasekmių – pereina į kepenų cirozę ir nepakankamumą. Iš sergančiųjų hepatito virusu visiškai pasveiksta tik apie 45 proc. gydomų ligonių.

Siekiant atkreipti žmonių dėmesį į savo sveikatą ir šios ligos nešiotojus Lietuvoje vykdomos akcijos, kurių metu galima pasitikrinti, ar žmogus nėra viruso nešiotojas. Pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet žmogus apie šią ligą sužino, pavyzdžiui, norėdamas tapti donoru. Tad skleidžiama informacija tik gelbsti.