Grafų Tiškevičių draugų bei giminių pamėgtasis fachverkinių vilų kompleksas

Pasivaikščiokime po Tiškevičių laikų Palangą

Liepos 6 dieną Palangoje startavo interaktyvus pažintinis turas „Tiškevičių bulvaras“, pristatantis miesto svečiams ir patiems palangiškiams 20 objektų, ne tik puošiančių kurortą nuo grafų Tiškevičių laikų ir pripažintų saugotinomis kultūros vertybėmis, bet ir tokių, kurie iki mūsų dienų neišliko. Šis projektas – lyg įžanga į rugsėjo viduryje organizuojamus Europos paveldo dienų renginius, kurių tema „Grafų Tiškevičių epochos ženklai Palangoje“.

Aristokratiškosios
grietinėlės pamėgtasis
Trečioji Tiškevičių bulvaro stotelė – įstabaus grožio keturių vilų ir paviljono kompleksas J. Basanavičiaus g. 26, 28, 30, 32 ir 34, nuo antrosios stotelės – Palangos bažnyčios – įsikūręs kitame Ronžės krante, kiek tolėliau link jūros.
„Kitame Ronžės upės krante prieš Jus atsiveria grafo Felikso motinos Sofijos rūpesčiu atsiradęs nuostabių fachverkinių vilų kompleksas, – pristato keliaujantiesiems interaktyviuoju turu „mobilus“ gidas. – Šiandien kompleksas vertinamas kaip vienas seniausių Palangoje, ir mena laikus, kai grafų Tiškevičių šeimos kvietimu į Palangą sugužėdavo aristokratiškoji to meto „grietinėlė“ – grafų draugai bei giminės. Galimybė savo akimis išvysti tokius garbius svečius į Palangą pritraukdavo minias smalsių vasarotojų iš visos Lietuvos. Poilsiautojų aukštuomenė naudojosi visais kurorto malonumais: dalyvavo išvykose, organizuojamose šventėse, kūrė komitetus kovai su nuoboduliu, taip formuodami antimelancholinę visuomenę“.
Kompleksas susideda iš penkių statinių, išsidėsčiusių vakarinėje teritorijos dalyje tarp Ronžės upės ir J. Basanavičiaus g. Didžiausia yra vila, vadinama „Gražina“, kurios vardas dažnai naudojamas visam kompleksui pavadinti, kitos trys yra mažesnės ir labai arti viena kitos, o paviljonas yra į rytus nuo mažųjų vilų. Komplekso pastatų išdėstymo planinė struktūra sudaro pusiau uždarą kiemą, kurio viduryje esama dekoratyvinio fontanėlio su metaline ažūrine kompozicija.
Į Kultūros vertybių registrą šis valstybės saugomas objektas įtrauktas 1992-aisiais metais. Privačiose rankose esantis kompleksas puikiai ir su meile prižiūrimas – tiesa, pats vilos „Gražina“ pastatas kiek užgožtas verandų, – jo būklė vertinama kaip gera.

Seniausi – vila „Gražina“ ir paviljonas
Seniausias komplekso pastatas – XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje statyta 17,9 m ilgio, 10,98 m pločio ir 7,15 m aukščio medinės fachverkinės konstrukcijos su raudonų plytų mūro užpildu, dvišlaičiu, medinės konstrukcijos skarda dengtu stogu vila „Gražina“, esanti J. Basanavičiaus g. 28.
Pati vila – horizontalaus tūrio, stačiakampio plano, vieno aukščio su mansarda. Kiemo pusėje įrengta atvira veranda ir terasa. Po visu pastatu ir kiemo terasa esama rūsio.
Visi pastato fasadai gausiai dekoruoti, simetrinės kompozicijos. Sienos fachverkinės konstrukcijos suskaidytos stačiakampiais ir įžambinėmis. Jas atkuriant 2002-aisiais metais panaudoti autentiški mediniai elementai ir raudonų plytų mūro fragmentai. Fasadai ir jų dekoras atkurti pagal architektūrinius apmatavimus, išlikusius pavyzdžius bei analogus.
Vilos statytojas – grafas A. Tiškevičius, po to pardavęs pastatą savo motinai S. Tiškevičienei. 1929 m. vila priklausė M. Bučienei, 1934 m. – kunigui J. Maksvičiui. 1940-aisiais vila nacionalizuota, o 1945-1975 m. čia buvo gyvenamieji butai.
Tuo pačiu metu statytas ir tiems patiems savininkams priklausė J. Basanavičiaus g. 26 esantis  taisyklingo aštuonkampio formos vienos patalpos paviljonas. Pastato fasadai griežti, simetrinės kompozicijos. Aštuonkampis statinys buvo dengtas kukliu skardos stogu su dekoratyviniu bokšteliu, susidedančiu iš kelių skirtingos formos tūrių. Bokštelio smailė puošta dekoratyviniais švieslangiais, o aštuonkampė dalis stačiakampiais smulkaus skaidymo langeliais. Paviljono durys – filinginės su smulkaus skaidymo įstiklinta dalimi. Virš durų – dekoratyvus sandrikas (Sandrikas [pranc. cendreux – pelenuotas] – architektūros elementas: karnizo arba frontonėlio pavidalo kyšulys virš lango ar durų su spyna). Vakarų ir rytų sienose yra smulkaus skaidymo dviejų tarpsnių langai. Paviljono sienos medinėmis konstrukcijomis suskaidytos stačiakampiais. Sienų viršutinės dalies virš langų konstruktyvus skaidymas dekoratyvesnis – su įžambinėmis.

Šeima pastatė dar tris vilas
Kitos trys tos pačios fachverkinės kurortinių pastatų architektūros vilos buvo pastatytos kiek vėliau. Architektė Rita Vėlyvienė, Kultūros paveldo centrui rengusi statinių aprašus, mini, jog tris pastatus J. Basanavičiaus g. 30, 32 ir 34 XX a. pradžioje statė grafų Tiškevičių šeimos nariai.
Didžiausia iš trijų kiek vėliau statytųjų – vila J. Basanavičiaus g. 32: pagrindinio jos pastato ilgis 12,42 m, plotis – 7,16 m, aukštis iki stogo – 3,7 m, o vakarų pusėje esančio priestato ilgis – 8,62 m ir plotis – 4,73 m. Pats pastatas – kompaktiško stačiakampio tūrio vieno aukšto su mansarda, dengtas dvišlaičiu stogu. Skersai pastato yra platus koridorius su laiptine, dalijantis pastatą į dvi lygias dalis. Mansardoje patalpų išplanavimas simetriškas – apie holą išdėstyti penki panašaus dydžio poilsio kambariai. Iš koridoriaus į abi puses yra po du vienodo dydžio kambarius. Vėliau pristatytame priestate yra pagalbinės patalpos.
Pagrindinis į rytus orientuotas vilos fasadas yra simetrinės kompozicijos su centre esančia atvira veranda ir virš jos iškeltu mezoninu, kurio trikampis frontonas dekoruotas kiaurapjūve vėjalente, profiliuotais gegnių galais. Balkonėlio tvorelė, kaip ir dekoratyvi verandos tvorelė, dekoruota tekintomis balerinomis. Laikančios stogelį medinės verandos kolonos yra tekintos, profiliuotos ir dekoratyvios. Verandos viršų prie stogelio puošia kiaurapjūvė dekoruota vėjalentė. Abipus verandos yra po vieną tritarpsnį smulkaus skaidymo langą. Langai puošti dekoratyviniais apvadais, sandrikais su spynomis, ant kurių pavaizduotos liūtų galvos. Galiniai fasadai yra simetrinės kompozicijos, analogiški. Jų dekoro elementai taip pat vienodi: kiaurapjūvė vėjalentė frontone, dekoratyvi balkono tvorelė, profiliuoti ilginių, gegnių galai, profiliuoti ir ilginių spyriai, dvitarpsniai, smulkaus skaidymo langai su apvadais ir sandrikais. Gilios pastogės pakaltos dailylentėmis. Pastato sienos medinėmis konstrukcijomis suskaidytos stačiakampiais, fasadų šoniniai stačiakampiai perkirsti įžambinėmis. Vakarų fasade esantis vėlesnės statybos priestatas ardo fasado simetriškumą ir uždengia sienų konstrukcijų piešinį.
Nedidelio stačiakampio tūrio, kompaktiško plano, vieno aukšto su mansarda vila J. Basanavičiaus g. 30 yra 9,53 m ilgio, 8,75 m pločio ir siekia 3,6 m iki stogo. Šiaurės pusėje yra priestatas per visą pastato ilgį, vakarų pusėje esama nedidelio priestatėlio. Pagrindiniame pastate pirmajame aukšte yra trys kambariai ir laiptinė, mansardoje – keturi poilsio kambariai. Vilos pietų fasadas beveik simetriškas, su centre iškeltu mezoninu, kuris užbaigtas trikampiu frontonu su dekoratyvia vėjalente, profiliuotais sijų galais, nedideliu balkonėliu su dekoratyvia tvorele, tekintomis balerinomis. Pirmame aukšte dvitarpsnius, smulkaus skaidymo langus rėmina dekoratyvūs apvadai ir sandrikai su spynomis. Siena suskirstyta medinėmis konstrukcijomis į stačiakampius, šoniniai stačiakampiai perkirsti įžambinėmis. Rytų fasadą puošia dekoratyvūs gegnių galai. Šiaurės fasade dekoro elementų nėra, priestato langai mažesnių gabaritų, smulkaus skaidymo.
Mažiausiosios – 7,12 m ilgio ir 5,05 pločio, nedidelio stačiakampio tūrio, vieno aukšto su pusrūsiu ir dengtos keturšlaičiu stogu – vilos, prie kurios vėliau pristatytas mūrinis priestatas, pirminė paskirtis buvo virtuvė su sandėliu. Pusrūsyje yra dvi patalpos. Pagrindinis įėjimas į pastatą pietų pusėje – esančiais dekoratyviais metaliniais laipteliais. Pirmame aukšte yra koridorius ir du kambariai. Pietų ir šiaurės fasadai – asimetrinės kompozicijos, jų sienos suskaidytos medinėmis konstrukcijomis vertikaliai, horizontaliai ir įžambiai. Tai suteikia sienų piešiniui dekoratyvumo. Vakarų ir rytų fasadai simetriški, jų sienos suskaidytos stačiakampiais. Langai dviejų tarpsnių, smulkaus skaidymo, su  dekoratyviais apvadais bei sandrikais su spynomis. Dekoratyvumo pastatui suteikia dviejų lygių keturšlaitis stogas su bokšteliu. Gegnių galai dekoratyvūs, profiliuoti. Pastogę apšviečia nedideli smulkaus skaidymo langeliai.