Gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas per vasarą atsisveikino su šešiais gelbėtojais

Pajūris ištuštėjo tarsi pamojus burtų lazdele, o paplūdimio gelbėtojai nuo praėjusio šeštadienio baigė aktyvųjį paplūdimio stebėjimą – iš 60 gelbėtojų po rugpjūčio 31 dienos paplūdimyje teliko tik 7, o nuo rugsėjo 15-osios gelbėtojų jame neliks. „Palangos tiltas“ kalbėjosi su Palangos paplūdimio gelbėtojų vadu Jonu Pirožniku.
–Kalbame prieš gelbėtojų sezono pabaigą. Kiek gelbėtojų liko Palangos gelbėjimo postuose po rugpjūčio 31-osios?
–Teliko pietinis gelbėtojų postas kitoje pusėje Palangos tilto ir čia, Centrinėje gelbėjimo stotyje Palangoje ir Šventojoje.
–Ar uždarote postus tik dėl to, kad pasibaigė Palangos kurorto vasaros sezonas? Ar kartu išnaudojote ir visus šiam sezonui gelbėtojams skirtus pinigus? Juk rugsėjis paprastai privilioja nemažai žmonių prie pajūrio...
–Mūsų sutartyje su Savivaldybe aiškiai yra išdėstyta kiekviena eilutė - mes gelbėjimo paslaugą teikiame nuo gegužės 15 dienos iki rugsėjo 15 dienos. Kaip patyręs gelbėtojas, aš matau poreikį tokiai paslaugai ir po rugsėjo 15-osios. Ypač šiais metais, nes prognozuojamas gražus rugsėjis, ir toks poreikis buvo pernai, kuomet taip pat lepino gražus rugsėjis. Bet tokio poreikio nebuvo prieš du metus, kuomet rugsėjis nebuvo šiltas.
–Paskutinėmis aktyvaus gelbėtojų sezono dienomis Šventojoje paskendo moteris. Ar buvo galima nelaimei užbėgti už akių?
–Labai sunku svarstyti, kad būtų, jeigu būtų. Kiekvienu atveju, ir šiuo taip pat, gelbėtojas priima sprendimą pagal konkrečią situaciją. Tą įvykį mūsų gelbėtojas Šventojoje pastebėjo laiku ir ėmėsi visų reikalingų veiksmų. Tragedija įvyko prie Šventosios molo. Primenu, kad paskutinėmis rugpjūčio dienomis žmogus jūroje mirė ir Palangoje – jam sustojo širdis. Skaudu, bet, deja, mirtis vietos nesirenka. Ir šiuo atveju reagavome laiku – panaudojome defibriliatorių gaivindami žmogų, kol laukėme medikų. Radome gydytoją ant kranto, kuris taip pat padėjo žmogų gaivinti. Deja, tai nepavyko. Nuo gegužės 15-osios dienos iki mūsų pokalbio ( su J. Pirožniku kalbėjomės rugpjūčio 28- ąją- L.J.) buvo užregistruoti 36 skendimai. Jūsų minėta moteris - vienintelis tragiškas šio sezono atvejis, kai mirties priežastis buvo skendimas. Panašus skaičius buvo ir pernai. Apie 80 procentų visų išgelbėtojų buvo apsvaigę nuo alkoholio. Per visą aktyvųjį sezoną buvo surašyta apie 40 administracinių teisės pažeidimo protokolų - mažiau nei ankstesniais metais. Sakyčiau, kad geriančiųjų paplūdimyje, ar ateinančių prie jo jau išgėrusių, pastaraisiais metais mažėja. Tačiau to negaliu pasakyti apie daugumą slavų turistų, rusus, baltarusius ar ukrainiečius, kuriems, deja jūra neretai atrodo iki kelių..
–Jūs nuolat daug dėmesio skiriate paplūdimio gelbėtojų parengimui, jų fizinei formai. Ar sezono metu pastebėjote, kas yra gelbėtojų parengime taisytina?
–Tobulėjimui ribų nėra. Tą patį galiu pasakyti ir apie gelbėtojų pasirengimą. Kad įsitikinčiau, kaip gerai yra parengti gelbėtojai, pats dariau eksperimentus šią vasarą naktį. Paprašiau poilsiautojų paskambinti gelbėtojų telefonu 1509 ir pranešti, kad nuo tilto nušoko žmogus. Keliskart tai padariau šią vasarą, esu atlikęs ir kitokių gelbėtojų patikros būdų...Gelbėtojų reagavimas, turiu omeny, per kiek laiko jie atvyko prie tilto, mane tenkino.
–Per kiek laiko jie atvyko?
–Abejais atvejais per dvi minutes. Turint omeny, kad vandens motociklą dar reikia išsistumti iš garažo, tai - labai geras rezultatas. Žinia, žmogaus smegenys be deguonies gali funkcionuoti iki 5 minučių..
–Esate žinomas kaip griežtas vadovas. Su kiek gelbėtojų teko atsisveikinti šią vasarą, nes jie pažeidė drausmę ir jūsų nustatytą tvarką?
–Su šešiais. Man pasirodė, kad jie, kaip sakau, ne čia pataikė. Man nereikia gelbėtojų, kurie maigo mobilų telefoną – juos draudžiu turėti darbe. Gelbėtojo telefonas darbe – racija. Ir, žinoma, geras gelbėtojas turi sugebėti atlikti prevencinį darbą, stebėti žmones, lokalizuoti galimus pavojus ir taip toliau.
–Jūsų darbo vietoje matau video kameras bene dešimtyje paplūdimio vietų. Ar turite galimybę nuotoliniu būdu stebėti kiekvieną gelbėtojų postą?
–Neturiu galimybės stebėti nuotoliniu būdu visų gelbėjimo postų. Pirmiausia norėčiau, kad centrinėje gelbėjimo stotyje galėtumėme įdarbinti žmogų, pavyzdžiui, su judėjimo negalia, kuris stebėtų kameras – matytų, kad vyksta visame paplūdimio ruože. Tai Europoje jau daroma ne vienerius metus.
–Šiais metais buvote įdarbinę ir modernų droną (skraidyklę). Ar įsitikinote jo nauda?
– Taip, įsitikinau. Kelis kartus teko jį siųsti prie toli, už leidžiamos zonos nuplaukusių poilsiautojų ir įspėti juo sugrįžti prie kranto. Beje, jis tai darė ir lietuvių, ir rusų, ir anglų kalbomis. Apmaudu, bet vienu atveju vienas lietuvis poilsiautojas drono įspėjimui nepakluso - jam sugrąžinti į krantą teko siųsti vandens motociklą.
–Kaip dažnai vasarą jūs pats aplankydavote visus postus?
–Tai priklausydavo nuo konkrečios dienos. Jeigu būdavo iškelta raudona vėliava, jeigu būdavo didelis bangavimas, būdavau labai aktyvus – inspektuodavau daugumą postų pats. Kita vertus, tokios būtinybės man ir nėra – turėjome gelbėtoją, koordinuojantį visuose gelbėjimo postuose dirbančių gelbėtojų veiksmus. Iš jo kas pusę valandos gaudavau aktualią informaciją: kiek poilsiautojų maudosi, kiek ant kranto, ar yra poilsiautojai atsivedę šunį, ar nevartoja paplūdimyje alkoholio ir taip toliau. Jeigu gelbėtojams sprendžiant tokias ir kitas situacijas, kildavo problemų, pats sėsdavau ant motociklo ir važiuodavau jų spręsti. Tokiais atvejais arba patys įstatymo rėmuose tokį poilsiautoją iš paplūdimio pašalindavome, arba tekdavo tam kviestis policijos pareigūnus. Beje, aš esu policijos rėmėjas.
–Jums šią vasarą teko nukentėti nuo įžūlaus paplūdimio lankytojo – buvo sudaužytas jūsų mobilus telefonas...
–Taip, buvo toks atvejis. Tokių akiplėšiškų atvejų pernai buvo daugiau. Jau ketvirtus metus gelbėtojai darbe naudojo vaizdo registratorius, tai yra vaizdo kameras, kurios labai padeda konfliktiniais atvejais.
–Ar jūra šiemet buvo ramesnė nei pernai?
–Jūra ir poilsiautojų skaičiai šiemet ir pernai buvo panašūs.
–Tarp jūsų buvusių gelbėtojų yra ir labai šiandien žinomų žmonių...
–Matyt, jūs kalbate apie itin talentingą Lietuvos plaukiką Daną Rapšį?
–Taip.
–Jis – buvęs mūsų gelbėtojas, prieš keturis metus jis dirbo mūsų poste Šventojoje. Turime ir kitų talentingų sportininkų, kurie anksčiau pas mus dirbo gelbėtojais. Juokais Daną kviečiau prisijungti prie mūsų komandos ir šiemet. Jis, žinoma, juokėsi. Danas buvo labai geras gelbėtojas ir yra labai geras žmogus. Malonu, kad jis mane aplankė.
–Paplūdimyje, matyt, atsitinka ir kuriozinių situacijų, ar ne?
– Kaip ir visur...Beveik kiekvieną dieną ieškojome pasimetusiems vaikams tėvų. Kiti man atnešdavo į stotį raštelius, kad pats žmogus paplūdimyje yra atsakingas už save ir savo veiksmus, žodžiu, bet koks gelbėtojo įsikišimas jam jau – didžiausias jo teisių pažeidimas. Kiti tiesiog stabdo motociklą: „O ko čia važinėjate? Kas čia jūs tokie?“ Visko paplūdimyje būna. Ir taip – kiekvienais metais.