Žmonių saugumui Baltijos jūroje užtikrinti – tarptautiniai gelbėtojų mokymai

Poilsiautojų saugumas paplūdimiuose – vienas iš svarbiausių tikslų, keliamų pajūrio kurorte Palangoje. Tuo tikslu, be kitų priemonių, didelis dėmesys skiriamas gelbėtojų profesionalumui ir kvalifikacijai kelti. Viena iš tokių priemonių – rugsėjo 29 d. Neringoje vykę bendri tarptautiniai mokymai, skirti tobulinti gelbėjimo operacijose dalyvaujančiųjų gebėjimus bei pasidalinti patirtimi, kaip tinkamai naudoti gelbėjimo įrangą.  

Skendimų – mažiau

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2021 metais sausio–rugsėjo mėnesiais Lietuvoje nuskendo 94 asmenys. Nors šis skaičius šiek tiek mažesnis už 2016-2020 m. devynių mėnesių vidurkį (tuo metu per minėtą laikotarpį kasmet nuskendo vidutiniškai 112 asmenų), skęstančiųjų žmonių vandens telkiniuose problema Lietuvoje yra labai aktuali. 

Vidutiniškai per metus skęsta 130 suaugusiųjų. Deja, vasarą poilsis prie vandens neretai yra lydimas alkoholio vartojimo, dėl to skęsta jauni apsvaigę suaugusieji, taip pat – neprižiūrimi vaikai. Vyrai skęsta dažniau nei moterys, o tarp vaikų tragedija dažniausiai baigiasi mažesnių, dar nemokančių plaukti, maudynės.

Gelbėtojų darbe labai svarbu laiku atpažinti skendimą. Kino filmuose rodomas skęstančiųjų elgesys neretai neatitinka tikrovės – dauguma manome, kad skęstantysis aktyviai mosuos rankomis, rišliai ir garsiai šauksis pagalbos. Tačiau realybėje pradėjęs skęsti žmogus dažniausiai supanikuoja ir tyliai nuskęsta.

Kelti kvalifikaciją

Siekiant efektyvinti gelbėjimo paslaugų teikimą, Neringoje surengtų mokymų metu buvo pristatyta kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos bei Lenkijos – patirtis ugdant gelbėjimo operacijose dalyvaujančių darbuotojų gebėjimus ir organizuojant praktines mokymų stovyklas. Akcentuota, kad gelbėjimo operacijos procesas priklauso nuo daugelio sąlygų: vandens šaltinio tipo, metų laiko, oro sąlygų, atstumo iki skęstančiojo bei gelbėjimo operacijoje dalyvaujančių darbuotojų kompetencijų. Taip pat pristatyta gelbėjimo operacijoje dalyvaujančių dalyvių apranga, po gelbėjimo operacijos atsigavusios aukos būklės vertinimas atsižvelgiant į išorinius požymius. Apžvelgti nuskendusios aukos paieškos principai, efektyvesnei paieškai atlikti naudojama novatoriška technika, prevencinės priemonės. 

Mokymų dalyviai turėjo galimybę ne tik išklausyti teorinę medžiagą, bet ir įgytas žinias patikrinti vykdant praktines individualias bei komandines užduotis. Taip pat buvo surengtos praktinės pratybos Nidos šiauriniame paplūdimyje, kur buvo inscenizuota skęstančiojo gelbėjimo operacija Baltijos jūroje.

Įgyvendinamas projektas

Mokymai surengti įgyvendinant projektą LLI-441 „Žmonių saugumą užtikrinančių paslaugų gerinimas Baltijos jūroje pakrantėje per tarpvalstybinį bendradarbiavimą tarp Vakarų Lietuvos regiono ir Kuržemės regiono Latvijoje (ONLY SAFE!)”. Projektą įgyvendina Palangos miesto savivaldybės administracija kartu su penkiais partneriais iš Lietuvos ir Latvijos – Liepojos miesto savivaldybės komunalinių paslaugų įmone, Liepojos miesto savivaldybės policija, Latvijos Respublikos valstybine policija, Neringos savivaldybės administracija ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu.

Projektas iš dalies finansuojamas 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programos lėšomis. Europos regioninės plėtros fondo bendrasis finansavimas – 449 813 Eur. Projektas įgyvendinamas nuo  2020 m. rugpjūčio 1 d. iki  2022 m. liepos 31 d.

Detalesnės informacijos apie projektą ir programą ieškokite: www.palanga.lt; www.latlit.eu; www.europa.eu arba el. paštu [email protected].

Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šios straipsnio turinį atsako Palangos miesto savivaldybės administracija. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę. 

Palangos miesto sav. inf.