Ekspertas: ar atpažintumėte šias telefoninių sukčių apgaules?

Telefoninių sukčių pinklės nuolat keičiasi ir tobulėja, tad sulaukę netikėto skambučio pasimesti gali net ir budriausi. Ekspertai atkreipia dėmesį į svarbiausias taisykles, kurios kritiniu metu padės išlikti budriems ir vėjais nepaleisti didžiulių pinigų sumų.

Linas Marcinkevičius, „Tele2“ kredito ir rizikos kontrolės vadovas, dalinasi patarimais, kaip nepakliūti į telefonines apgaules.

1. Skambutis iš jums žinomos organizacijos

Gana dažnai paskambinę telefonu sukčiai prisistato esantys iš vienos jums gerai žinomų, patikimų valstybinių institucijų ar įmonių. Tai gali būti Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), „Sodra“, Registrų centras ar bankas, kuriuo naudojatės. 

Tai vienas iš būdų sukelti patikimumo įspūdį ir pretekstą pareikalauti jūsų asmeninių duomenų prieigai prie svarbių paskyrų: banko sąskaitos, elektroninio pašto ir panašiai.

Vienas naujausių triukų – prisistatę banko darbuotojais, apsišaukėliai informuoja apie jūsų sąskaitoje vykstantį pavedimą įtartinam asmeniui. Žinoma, būtinai pareikalauja kuo skubiau padiktuoti prisijungimus prie jūsų banko paskyros.

Ką daryti? Aukščiausią budrumo pavarą įjungti vertėtų tada, kai pokalbio metu išgirstate prašymą pasidalinti privačia informacija. Skambinantysis gali paprašyti visų jūsų asmens kodo skaitmenų, vartotojo vardo arba slaptažodžio prisijungimui prie elektroninio pašto ar banko paskyros. 

Atminkite, jog tokios informacijos oficialios įstaigos telefonu neprašo. Todėl svarbiausia tokį pokalbį kuo greičiau užbaigti. 

Patariama iš karto susisiekti su pokalbio metu įvardinta organizacija oficialiais, jos interneto svetainėje nurodytais kontaktais. Pasiteiraukite, ar jos darbuotojai iš tiesų gali skambinti klausimais, kuriuos išgirdote pokalbio metu. Neabejojame – būsite patikinti, kad pastaroji tokios praktikos netaiko. 

Apsišaukėlio telefono numerį patariama iš karto užblokuoti. 

„iPhone“ arba „Android“ išmaniuosiuose tai padarysite skambučių istorijoje paspaudę apskritimu apibrėžtą raidę „i“, esančią šalia nepageidaujamo numerio. Tada „iPhone“ įrenginyje pasirinkite „Block this caller“ (liet. Blokuoti skambintoją), o „Android“ – papildomai paspauskite trijų taškelių ikoną su prierašu „More“ (liet. Daugiau) ir pasirinkite – „Block contact“ (liet. Blokuoti kontaktą).

2. Praleistas skambutis iš užsienio

Operatoriaus „Tele2“ specialistai kiekvieną mėnesį sulaukia keliasdešimt klientų užklausų dėl įtartinų skambučių iš tolimų užsienio šalių.

Įprastai viskas vyksta taip – sukčiai trumpai skambteli atsitiktiniams numeriams iš tolimos šalies su brangiu tarifu, tikėdamiesi, kad žmogus perskambins. Tarp ryšio operatorių paprastai yra mokamas sujungimo mokestis. 

Taigi, tokie sukčiai pasipelno iš sumos, kurią perskambinusio žmogaus ryšio operatorius sumoka už sujungimą. Tokių pokalbių kaina yra skaičiuojama už pokalbio minutę, kuri gali siekti ir porą eurų.

Ką daryti? Nuo tokių pinklių apsisaugosite, jei neatsiliepsite ir neperskambinsite į neaiškius numerius. Ypatingai, jei tai yra kokia nors tolima, egzotinė valstybė. 

Šalį, iš kurios skambinama, galite pasitikrinti tiesiog suvedę telefono numerį „Google“ paieškos laukelyje. Jei įsitikinote arba įtariate, kad tai apgaulė, o pažįstamų iš tos šalies neturite, tokį numerį užblokuokite.

Taip pat svarbu apie nepageidaujamus ir įtartinus skambučius pranešti savo mobiliojo ryšio operatoriui. Tokia informacija reikalinga prevenciniais tikslais.

3. Nuo prizų iki nelaimių

Kitas ypač sėkmingas telefoninių sukčių triukas – loterijos prizai, artimojo nelaimė arba kompiuterio gedimai.

„Laimėjote loterijoje! Tačiau privalote per ribotą laiką susimokėti, kad galėtumėte atsiimti prizą“. „Jūsų artimasis pateko į bėdą, todėl būtina kuo skubiau į nurodytą sąskaitą pervesti pinigus“. 

Kartais galite išgirsti ir apie savo kompiuterio gedimus. „Jūsų kompiuteryje yra kenksmingas virusas. Netrukus jis ištrins visus duomenis, todėl turite skubiai atlikti pinigų pavedimą, kad kuo greičiau jį pašalintume“. 

Ką daryti? Pirmiausia, pažadėkite sau tokių užklausų neatlikti paskubomis. Pokalbį iš karto nutraukite. Kartais tai palengvina pažadas skambinančiajam netrukus perskambinti. 

Padėję ragelį paklauskite savęs, kaip galėjote laimėti loterijoje, kurioje net nedalyvavote? Jeigu jūsų artimąjį ištiko bėda, pirmiausia pabandykite su juo susisiekti. 

Tais atvejais, kai tikinama apie jūsų kompiuteryje esantį virusą, pagalvokite, kaip skambinantysis gali matyti jūsų kompiuterio informaciją? Jeigu nesate kam nors patikėję stebėti jūsų kompiuterio būklės nuotoliniu būdu, to niekas kitas padaryti už jus negali. Išskyrus elektroninius piratus, žinoma.

Išsiaiškinę, jog tai yra melagingas skambutis, numerį užblokuokite.

4. Prekių pirkimas/pardavimas telefonu

Ši apgaulė iš tiesų yra sunkiai atpažįstama – sukčiai pasitelkia realius, internete esančius skelbimus.

Pirmuoju atveju sukčiai pasinaudoja egzistuojančiu prekės skelbimu ir jame nurodyta patrauklia kaina. Žinoma, iš karto paprašo pervesti visą pinigų sumą. 

Antruoju atveju ilgapirščiai skambina pagal jūsų skelbimą. Įvykus sandoriui atsiunčia netikrą pavedimo kopiją, o prekę atsiima per kurjerį. 

Ką daryti? Pirmuoju atveju, iš karto po pokalbio, susisiekite su pardavėju skelbime nurodytais kontaktais. Pasiteiraukite, ar jis ką tik jums skambino ir suderinote pardavimą. 

Antruoju atveju, gavę pavedimo kopiją, neskubėkite prekės išsiųsti. Sulaukite, kol į jūsų sąskaitą įkris pinigai. Jeigu laukti negalite ir apsišaukėlio buvote paprašyti prekę išsiųsti kuo skubiau, banko pavedimo kopiją išsiųskite bankui. Išsiaiškinkite, ar dokumentas tikras ir pavedimas buvo iš tiesų atliktas.

Išsiaiškinę apie apgaulę, sukčiaus numerį užblokuokite.

Apsipirkinėjimas telefonu gali būti labai patogus. Tačiau kartais, net jeigu tai ir nėra sukčių pinklės, telefoninio pokalbio metu pardavėjas gali neinformuoti apie svarbias sutarties ar prenumeratos sąlygas. 

Pavyzdžiui, pasibaigus nemokamam paslaugos išbandymo laikotarpiui, galite nepastebėti, jog už paslaugą kas mėnesį esate savaime apmokestinami. 

Bet kokio telefoninio apsipirkimo metu pirmiausia turėtumėte sulaukti ar aprašyti sutarties su visomis sąlygomis (paprastuoju ar el. paštu). Taip pat rekomenduojama susisiekti oficialiais, sutartyje minimos įmonės, kontaktais. Juos rasite oficialioje įmonės interneto svetainėje. 

Paprašykite patikrinti jums siųsto dokumento originalumą. Tik tada būsite tikri, jog sandoris yra teisėtas ir nebūsite apgauti.

Asta Buitkutė

„Tele2“ atstovė ryšiams su visuomene