Darbiniais ir kitokiais prisiminimais dalijosi buvę vandentiekininkai

Metų pabaiga tampa puikia proga susitikti bičiuliams, artimiesiems, o ir buvusiems kolegoms. Taip padarė ir buvę Palangos vandentiekininkai, sumanę suorganizuoti bendrą vakaronę. Tokį susitikimą jie surengė pirmą kartą, bet galbūt susitikti kasmet taps jų tradicija, kadangi, kaip patys pripažino, ne dažnai vienas kitą pamato.

Susirinko branduolys
O šį susitikimą inicijavo buvęs vandentiekio tarnybos vadovas Vytautas Ramonas. Jis atskleidė, jog pasiūlius buvo mažiau nepritariančių nei pritariančių, tad abejonių, jog susitikimo reikia, nekilo. Vakaronė organizuota kavinėje „Malūnas“, kur susitikimo dalyvius itin maloniai priėmė kavinės šeimininkė Svetlana.
„Vandentiekio istorija tęsiasi jau 109 metus, kitąmet bus jubiliejus. O mūsų tas „kruizinis laivas“, kaip aš pavadinsiu, pradėjo plaukti tikriausiai nuo 1963 metų, ėmus vadovauti Vitaliui Litvaičiui. To laivo komanda, branduolys praktiškai ir esame. Žinoma, ne visi: kas galėjo, tie atėjo. Atvyko ir šio laivo kapitonai, paskutiniai vadovai, tad bus kuo pasidalinti visiems“, – visiems susirinkus kreipėsi V. Ramonas.
Į susitikimą susirinko buvę vandentiekininkai: laborantės Regina Žiulienė, Janina Vambutienė bei Galina Gedvilienė, finansininkas Antanas Galdikas, abonentinės tarnybos viršininkės Aldona Martinkutė bei Virginija Želvienė, abonentinės tarnybos meistrė Paulina Kantauskaitė, buvę vadovai Vitalius Bernardas Litvaitis bei Pranas Madzajus, laboratorijos viršininkė Laimutė Mikalkėnienė, vyr. inžinierius, pavaduotojas Antanas Žutautas, vyr. finansininko pavaduotoja Genovaitė Žutautienė, vandentiekio tarnybos meistras Rimvydas Bertulis, transporto įrenginių eksploatacijos meistras Jonas Jonkus, vyr. mechanikas Kazimieras Kubilius.
Labiau žinomas kaip kurorto fotomenininkas, tačiau ir buvęs vandentiekininkas A. Sendrauskas pripažino, kad būta kalbų apie tai, jog kaip būtų gerai įkurti buvusių vandentiekininkų klubą, tačiau tai kalbomis tik ir apsiribojo. Bet po kiek laiko kolegė kreipėsi tokiu pat klausimu, jis jau ir buvo pasiruošęs kitais metais imtis šios veiklos, bet, štai, sulaukė kvietimo dalyvauti bendroje vakaronėje. „Nu nieko sau, pagalvojau, genialios mintys sklando ore, mes tik pagalvojome, o štai Vytautas ėmė ir padarė“, – padėkojo už iniciatyvą Adas.

Brangiausio žemės turto puoselėtojai
O prisiminimų išties būta nemažai. Susirinkusieji tikino, kad įprastai susitikti kur vaikštant savo buvusių bendražygių nepavyksta, o norisi, visgi jie visi buvo kaip viena šeima. Ne vienas vandentiekyje dirbo kelias dešimtis metų.
Buvusi vandentiekio laboratorijos viršininkė, profsąjungos pirmininkė L. Mikalkėnienė, vandentiekyje dirbusi 38 metus, neslėpė džiaugsmo visus pamačiusi ir linkėjo visiems dažniau susitikti. Išsaiškinta, jog tais pačiais metais kaip Laimutė vandentiekyje pradėjo dirbti ir J. Vambutienė bei A. Jonkus.
O štai buvęs vandentiekio vadovas V. Litvaitis papasakojo, kokia jam buvo įteikta dovana, paliekant darbo vietą – auksaspalvis retriveris, ilgai dar priminęs jo darbo vietą. „Tai buvo mano atsisveikinimo dovana su vandens tiekimo asociacija, tarsi simbolis, relikvija. Ir šis šuo tapo man kaip sūnus, kurio niekada neturėjau, užauginome dvi dukras. Dabar jo jau nebėra, kaip sakoma, iškeliavęs į amžinos medžioklės plotus“, – dalijosi išgyvenimais V. Litvaitis, niekuomet neištirpęs minioje, visur aktyviai nuolat dalyvaujantis.
Jis papasakojo, jog pirmasis jo darbas buvo visai ne toks, kokį būtų galima įsivaizduoti. Tuomet jis dar mokėsi ir dirbo klodamas šaligatvių plyteles, jis iki šiol dar regi kai kur savo paties klotas plyteles. „Paskui 1963 metų kovo mėnesį buvęs darbų vykdytojas pasiūlė pereiti į vietos valdybos inžineriją. Pasitariau su žmona, atlyginimas nebuvo didelis, bet pradėjau dirbti. Mums priklausė visa Palanga: vandentiekis, nuotekos, dujos, pirtis, skalbykla, miesto tvarkymo darbai, projektavimas, komunalinė statyba, gatvių tinklai, pačios gatvės, vienu žodžiu, viskas. Nebuvo daug darbuotojų, bet kažkaip susitvarkėme. Paskui išsiskaidė šios sritys, sumažėjo krūvio. Tada jau atsirado ir vyriausiojo inžinieriaus etatas. Buvau baigęs šiokį tokį mokslą, tad užėmiau šias pareigas. O pats vandentiekis susikūrė 1970 metais, mūsų buvo labai nedaug, o 1972 metais įsikūrė teritorinė valdyba ir tada jau prasidėjo tikras darbas. Pradžioj darbo buvo tikrai daug“, – prisiminė buvęs vadovas, pripažinęs, kad jam brangiausias visuomet visgi išlikęs vanduo. „Mums visiems taip gyvenimas susiklostė, kad mums buvo pavesta valdyti, tvarkyti tą brangiausią žemės turtą“, – reziumavo V. Litvaitis.
Beje, V. Litvaičiui gimė idėja minėti Palangos dienas nuo kovo 30-osios iki balandžio 5-osios, jis taip pat yra išleidęs autobiografinę knygą, o už aktyvią veiklą jam Palangos savivaldybė suteikė miesto garbės piliečio vardą.

Teisingai pasirinko
Abonentinėje tarnyboje dirbusi A. Martinkutė patikino, kad darbas jai buvo tarsi Dievo dovana ir tikrai galiojo tas šūkis – vienas už visus. O buvęs finansininkas A. Galdikas pripažino, kad tikėjo, jog išėjus į pensiją bus daug laiko, bet anaiptol taip nėra. Jis ir kompiuteriu dirbti išmoko, taip pat žvejoti, veiklos esama nemažai, tik spėk suktis, tačiau vandentiekio darbovietę jis netgi matąs sapnuose.
Po V. Litvaičio kapitono pareigas perėmė jau taip pat buvęs vadovas P. Madzajus, atskleidęs, jog gyvenime jam kildavo klausimas, kokios specialybės jis norėtų, kuo norėtų dirbti ir atsakymą rasdavo, kad visgi jis labai teisingai pasirinko tapęs vandentiekiečiu.
Šis vadovas į Palangą dirbti atvyko iš Šiaulių. Tuomet, kai buvo ieškomas darbuotojas, kaip tik Palangoje atostogavo jo žmona, kuri ir pasidomėjo, ar jau užimta darbo vieta. O sužinojus, kad ne, nusprendė abu pasinaudoti galimybe. 2001 metais lapkričio 13 dieną dirbti bendrovės vadovu priimtas P. Madzajus, prieš tai jau 24 metus dirbęs vandentvarkos ūkio srityje.
Vyriausiuoju inžinieriumi dirbęs ir taip pat nemažą atsakomybę nešęs Antanas Žutautas pajuokavo, jog jis 40 metų dirbo vandentiekyje ir vienerius metus ruošėsi išeiti į pensiją. „Atidirbau 41 metus, lyg ir užtektinai. O tas mano kelias prasidėjo labai paprastai, išgirdus pasiūlymą studijuoti Kauno statybos ir santechnikos fakultete. Man buvo pasakyta, kad ten nėra konkurencijos ir labai lengva įstoti, mane tai ir sužavėjo, nors mokiausi aš neprastai. Baigus mokslus gavau paskyrimą“, – pasakojo A. Žutautas.
V. Litvaitis visiems atskleidė, jog teko pavargti, kol įkalbėjo Antaną užimti vyriausiojo inžinieriaus pareigas. „O jis užsispyrė ir viskas. Galiausiai sutarėme, o prašau, kiek metų dirbai šiose pareigose, 30 metų“, – šypsojosi Vitalius.
Kiekvienas susitikimo dalyvis turėjo ką papasakoti, pasidalino savo pirmosiomis darbo dienomis, geriausiais išlikusiais prisiminimais, kilimą karjeros laiptais, o ir tuo, kuo užsiima šiuo metu, kai pečių neslegia darbinė našta. Svarbiausia, jog sutarta matytis dažniau nei iki šiol, gal ši tradicija ir prigis.

Truputis istorijos
1953 metais kovo 2 dieną Palangos miesto Vykdomojo komiteto sprendimu įsteigiama ūkiskaitinė Palangos vandentiekio įmonė pavaldi miesto komunaliniam ūkio skyriui, ir įmonės direktoriumi paskiriamas neseniai atšventęs trisdešimtmetį Algirdas Čeporius (pirmasis Palangos vandentiekio direktorius).
Miesto Vykdomojo komiteto 1957 m. rugpjūčio 13 dienos sprendimu Nr. 179 reorganizuojamos miesto ūkio įmonės. Panaikintas komunalinio ūkio skyrius ir įsteigiama Vietinio ūkio valdyba. Ūkiskaitinė įmonė „Palangos vandentiekis“ tampa viena iš vietinio ūkio valdybos cechų. Albinui Griškevičiui pavedama laikinai eiti viršininko pareigas.
Nuo 1963 m. kovo 25 dienos Vitalius Bernardas Litvaitis vadovauja valdybos padaliniams, tame tarpe ir vandentiekio ir kanalizacijos cechui.
1965 metais Maskvos vyriausybė priėmė sprendimą grįžti prie centralizuotos ūkio valdymo formos. Vėl įsteigiamos sąjunginio ir respublikinio pavaldumo ministerijos. Vietoje buvusios Vyriausiosios gazifikacijos ir komunalinio ūkio valdybos įkurta LTSR Komunalinio ūkio ministerija.
Ministerijoje įsteigiama vandentiekio ir kanalizacijos valdyba. Valdybos viršininku paskiriamas Albinas Griškevičius (dirbęs „Palangos vandentiekyje”).
1972 metais įsteigta Palangos vandentiekio ir kanalizacijos valdyba, o 1973 metų pradžioje buvo priimtas Ministrų Tarybos nutarimas, kuriuo įsteigiamas Respublikinis gamybinis vandentiekio kanalizacijos įmonių susivienijimas bei keturiolika Teritorinių vandentiekio ir kanalizacijos valdybų.
LTSR Komunalinio ūkio ministerijos 1973 metų kovo 21 d. įsakymu Nr. 74 Kretingos ir Skuodo rajonų vandentiekio ir kanalizacijos ūkis tampa Palangos teritorinės vandentiekio ir kanalizacijos valdybos sudėtine dalimi. 1990 metais likviduojamas RGVKĮS ir Teritorinės vandentiekio ir kanalizacijos valdybos pervardijamos į Valstybines vandens tiekimo įmones (Palangos Valstybinė vandens tiekimo įmonė).