Buvę vandentiekininkai tęsia tradiciją susitikti metams baigiantis

Buvę, išėję užtarnauto poilsio kurorto vandentiekininkai antrus metus susitiko pabūti kartu prieššventiniu laikotarpiu. Ir prisiminti smagius nuotykius, pasipasakoti apie pastarųjų dienų įvykius, o ir paliūdėti jau dėl išėjusių bičiulių, – tokio tikslo vedinas antrus metus vakarojimą organizuoja ilgametis Vandentiekio priežiūros ir statybos skyriaus vedėjas Vytautas Ramonas.

Pagerbiant išėjusį bičiulį
Pernai užgimusi tradicija, tikimasi, išliks dar ne vienerius metus. Juolab, kad buvę kurorto vandentiekio įmonės darbuotojai tokiam susitikimui neprieštarauja ir mielai dalyvauja. Šiemet susitikime dalyvavo buvę vadovai Vitalius Bernardas Litvaitis ir Pranas Madzajus, direktoriaus pavaduotojas Antanas Žutautas, mėginių ėmėja Regina Žiulienė, kontrolierė Virginija Bertulienė, apskaitos įrenginių eksploatavimo meistrė Paulyna Kantauskaitė, laboratorijos vedėja Laimutė Marija Mikalkėnienė, tinklų ir įrenginių eksploatavimo meistras Rimvydas Bertulis, klientų aptarnavimo skyriaus vedėja Aldona Martinkutė, mikrobiologė Galina Gedvilienė, laborantė Janina Vambutienė, abonentinės tarnybos viršininkė Virginija Želvienė, dailininkas Vidmantas Eidukaitis ir, aišku, šventės iniciatorius V. Ramonas.
Žinoma, gyvenimas negailestingas ir retina bičiulių gretas. Pernai dar su visais smagiai vakarojęs Kazimieras Kubilius, šiemet prie bendro stalo atsisėsti nebegalėjo, atsisveikinęs su visais visam laikui.
„Susitikom pabūti kartu, prisiminti geras dienas, pabendrauti. O šiemet pradėsime netradiciškai, kadangi neliko vieno mūsų bičiulio. Pagerbkime jį“, – paprašė visų susirinkusiųjų V. Ramonas. O J. Vambutienė padeklamavo Kazimiero atminimui savo kūrybos eilėraštį.
Buvęs vandentiekio įmonės direktorius V. B. Litvaitis pasidalino, jog jo pažintis su Kazimieru užsimezgė būtent darbo vietoje. „Anuomet jis buvo jūreivis, laive atliko mechaniko pareigas. Jis pas mane atėjo ieškodamas kito darbo. Jis tuomet man pripažino, kad jis galėtų dirbti bet kuo, nes žmona prieštarauja jo darbui laive. Ten jis jau buvo daugiau kaip penkerius metus išdirbęs. Mechaniko pareigų tuomet neturėjome, pasiūliau meistro pareigas, tačiau vėliau jį paskatinau vadovauti mechaninėms dirbtuvėms. Kai įsikūrė 1973 metais teritorinė vandentiekio valdyba, tuomet jau atsirado vyriausiojo mechaniko pareigybė ir jį ten paskyrė. Kazimierą visi pažįstat, gal net daugiau už mane. Bet galiu pasakyti, patirtis parodė, jog tai buvo vienas geriausių mechanikų, neperdedant. Tai buvo pripažinusi ir mūsų vadovybė. Jis buvo tikrai atsidavęs savo darbui“, – pasakojo V. Litvaitis, prisiminęs, jog Kazimieras buvo puikus naujų idėjų generatorius.

Darbuotojai rekordininkai
Susirinkę buvę vandentiekininkai pagerbė ilgiausiai įmonėje išdirbusius žmones. Didžiausias rekordas buvo 45 metai, tačiau rekordininkė Irena Lukaitienė, užėmusi nuotakyno eksploatavimo meistrės pareigas, susitikime dalyvauti negalėjo. Negalėjo dalyvauti ir antrąją vietą užėmęs ilgametis darbuotojas Vladas Padrėza. Jis buvo avarinių ir atnaujinimo darbų šaltkalvis. Susirinkusieji kuo geriausiai atsiliepė apie ilgametį darbuotoją, kuris buvo puikus savo srities specialistas ir tebėra nuoširdus draugas. Trečias pagal darbo stažą buvo Antanas Žutautas, įmonėje dirbęs 41 metus ir užėmęs direktoriaus pavaduotojo pareigas. Antanas pripažino, jog per ilgą darbo laiką jis pažinęs visus ir jį visi puikiai pažinę. „Buvo geri laikai. Bet viskas praeina ir šiandien galime gyventi tik prisiminimais, kai dirbome, pasibardami ir pasidžiaugdami“, – sakė A. Žutautas, kuris įmonėje dirbo nuo 1976 metų iki 2017-ųjų.
V. Litvaitis (beje, kuris įmonėje dirbo 38 metus ir už ilgametį darbą bei aktyvią veiklą Vandens tiekėjų asociacija jam suteikė Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos Garbės nario vardą ir įteikė auksinį Garbės nario ženklelį) prisiminė, kaip į jo vadovaujamą įmonę įžengė Antanas, tuomet dar jaunas specialistas. „Pas mus jis atsirado pabaigęs politechnikumo institutą. Pradžioje jis dirbo vandentiekio tarnyboje. Atsiradus vyriausiojo inžinieriaus vietai, šias pareigas perimti sutiko Antanas. Nuo to laiko jis kitur ir nebėjo dirbti. Siūliau jam ir direktoriaus vietą, bet nesutiko“, – šypsojosi prisiminęs buvęs direktorius. Tai, kad A. Žutautas buvo puikus darbuotojus ir liko puikus žmogus, patvirtino ir susirinkusieji.
Išėjus V. Litvaičiui jo pareigas perėmė apie 20 metų įmonėje dirbęs ir jai vėliau ėmęs vadovauti Pranas Madzajus. Tad jis pajuokavo, kad, vadinasi, dėka Antano jis ir gavęs šias pareigas, kadangi jų šis atsisakęs. „Šiemet man sukako penkmetis, kai nebedirbu „Palangos vandenyse“ ir žiūriu šį vakarą į jūsų veidus ir stebiuosi, kad praktiškai niekas nepasikeitė. Kokius prisimenu darbo laiku, tokie visi ir išliko – jaunatviški ir veržlūs“, – atkreipė dėmesį P. Madzajus.
Visiems susirinkusiems buvo perduoti UAB „Palangos vandenys“ dabartinio direktoriaus Virgilijaus Beržanskio sveikinimai nuo esamų darbuotojų buvusiems. Sveikinimą perskaitė buvusi profsąjungos pirmininkė L. Mikalkėnienė.

Daugiau kaip šimtmetis
Beje, kurorto vandentiekio istorija skaičiuojama nuo 1908 metų, kai grafas Feliksas Tiškevičius apsisprendė įsirengti artezinį gręžinį. Vadinasi, šiemet sukanka 110 metų, kai kurorte veikia vandentiekis. Kaip rašoma V. B. Litvaičio ir Leono Peleckio-Kaktavičiaus prieš dešimt metų išleistoje knygoje „Šimtmečio istorija“, populiarėjant Palangai kaip kurortui, grafas centrinę miesto dalį užstatė poilsio namais ir vilomis. Tuomet ir iškilo problema, kaip statinius aprūpinti geriamuoju geros kokybės vandeniu, mat miestų, ypatingai Lenkijos, ponija nepasitikėjo visuomeninių šulinių vandens kokybe. „Poilsinių savininkas grafas klausimą nutarė spręsti radikaliai – įrengti artezinį gręžtinį šulinį. Kas patarė pasirinkti tokį aprūpinimo vandeniu būdą, kas padėjo surasti hidrogeologinę gręžėjų tarnybą, neaišku. Tačiau žinoma, kad 1908 metais grafas F. Tiškevičius pasirašė sutartį su Karaliaučiaus hidrogeologine firma E. Bieske A. G. Tais pačiais metais gręžinys ir buvo išgręžtas“, – rašoma knygoje. Tai buvo vienas pirmųjų vandentiekių Lietuvoje.
Dar daug dešimtmečių situacija vandens tiekimo istorijoje nesikeitė. Senasis gręžinys perėjo savivaldybės priklausomybėn, ir veteranas tarnavo Palangos bendruomenei iki 1960 metų. Toliau jį naudoti uždraudė sanitarinė tarnyba, nes nebuvo galimybių įrengti apsaugos zoną. Sąžiningai girdęs Palangą beveik 70 metų, gręžinys užtamponuotas 1976-aisiais.
Vandentiekio ūkio istorija – ilga ir spalvinga, daug žmonių prisidėjo prie jo istorijos kūrimo. Tad kiekvienas, kuris prisilietė prie šios veiklos, turi ką prisiminti ir kuo pasidalinti.