Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia artėja prie antrojo šimtmečio jubiliejaus

(Pabaiga. Pradžia „Palangos tilto“ Nr. 35)

1824-aisiais statyta ir tais pačiais metais pašventinta Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia, kitąmet minėsianti 190-ąsias savo įkūrimo metines, – ilgiausią amžių skaičiuojantys Palangos savivaldybės teritorijoje esantys į Kultūros vertybių registrą įrašytieji maldos namai. Ir Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios, ir ant Šventosios upės kranto stovinčios „Stella Maris“ koplyčios, ir net 1869-aisiais ant Birutės kalno pastatytosios mūrinės Šv. Jurgio koplytėlės pastatų amžius tiek nesiekia.

Registre – penkti metai
Priminsime, jog istorikė, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė-ekspertė Janina Valančiūtė istorinėje pažymoje apie Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčią rašo, jog jos pamatai pradėti kloti 1822 m., bažnyčia pastatyta ir pašventinta 1824 m.
Pastatas pastatytas ir iki šiol priklauso Būtingės evangelikų liuteronų parapijai. 1824 m. statyta bažnyčia yra Būtingės istorinės struktūros fragmentas, ypač ryškiu kontrastu medinių sodybų žvejų kaimelio apstatymo kontekste buvęs iki XX a. vidurio.
Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia vertinga istoriniu požiūriu kaip vienos seniausių Lietuvoje evangelikų liuteronų parapijų XIX a. pradžios statinys, atspindintis šios konfesijos XIX a.-XX a. pradžios mūrinių maldos namų statybos, architektūros ir vidaus įrangos tradicijas.
Į Kultūros vertybių registrą Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia, kaip svarbus sakralinis, retas architektūrinis bei istorinis ir pasižymintis kraštovaizdžio vertingosiomis savybėmis objektas įrašytas 2009-ųjų sausį. Be paties prie antrojo šimtmečio ribos artėjančio pastato, į registrą įtraukti jame esantys vargonai – jų prospektas ir pats instrumentas. Beje, pastarosios vertybės į registrą įtrauktos anksčiau, nei bažnyčios pastatas – 2002-aisiais metais.

Vargonai – vieni iš
nedaugelio išlikusiųjų
Kultūros vertybės – Būtingės bažnyčios vargonų instrumento bei prospekto – dosjė Kultūros paveldo centre (toliau – KPC) parengta 2001-aisiais metais. Ekspertizę atliko ekspertai Rimantas Gučas ir Regimanta Stankevičienė, o aprašą rengė KPC muzikos instrumentų istorikas, vargonininkas bei vargonų tyrinėtojas Girėnas Povilionis.
Kultūros vertybės apraše pažymėta, jog vargonų kompleksą sudaro instrumentas bei prospektas, esantys Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčioje, muzikos choro centre, virš priebažnyčio. 2001-aisiais komplekso būklė buvo patenkinama.
Kalbant apie istorinius duomenis, dera pažymėti, jog ekspertai vargonų autoriaus, dirbtuvės arba gamyklos nenustatė. Spėjama, jog jų pagaminimo šalis yra Rytų Prūsija, o pagamintas instrumentas bei prospektas buvo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Tai leidžia teigti stilistiniai, techniniai bei konstrukciniai ypatumai. Profesionaliu kūriniu įvardinta kultūros vertybė buvo remontuota 1999 metais.
Apraše pažymima, jog vargonų prospektas stovi viename lygyje su parapetu. Prospektą sudaro žemas cokolis ir daug aukštesnė bei į priekį išsikišusi pagrindinė dalis, kuri yra vieno tarpsnio ir trijų langų. Kiekviename lange stovi po septynis vargonų metalo vamzdžius: kraštiniuose languose registro Principal 8‘, centriniame – registro Octave 4‘ vamzdžiai.
Cokolinės dalies vargonų spintos rėmo ertmės uždengtos įrėmintais sprūdiniais skydais, viršutinės dalies langus užbaigia pusapskričių arkų lankai, o visą prospekto viršų apjuosia platus karnizas.
Apraše minimos medžiagos, iš kurių pagaminti vargonai: medis – pušis arba eglė, – prospektiniai vamzdžiai pagaminti iš alavo-švino skardos, nudažyti šviesiai pilkais aliejiniais dažais bei padengti bronzos pudra.
Vargonų instrumento griežykla įmontuota vargonų spintos pietiniame šone. Klaviatūra uždengiama atlenkiamu dangčiu, vidus dažytas juodais dažais; yra vienas manualas ir šeši registrai, kurių rankenos išdėstytos horizontalioje eilėje virš natų pulto. Registrų traukės keturbriaunės, rankenos profiliuotai tekintos, dažytos juodai, galuose yra porcelianiniai įdėklai su gotiško šrifto registrų pavadinimo užrašais. Klaviatūra viena, joje – 54 klavišai. Tonų klavišų antdėkliai balto galvijų kaulo, pustonių – juodmedžio. 2001-aisiais trūko registro Mixtur rankenos porcelianinio įdėklo.
Kalbant apie vargonų mechaniką, pažymėtina, jog klaviatūros ir registrų traktūra mechaninė. Yra viena sklendinė oro skirstymo dėžė, kurios viršutinė dalis su narveliais – ąžuolinė, o apatinė – pušinė. Instrumentas turi vienerias lygiagrečias dumples su dvejais maišo formos oro semtuvais. Visa traktūra, mechanizmai ir dumplės yra išlikę autentiški ir aprašo sudarymo metu veikė gerai.
Visi metaliniai vamzdyno vamzdžiai yra vargonų metalo, intonuoti su dantukais. Ant oro dėžių vamzdžiai sustatyti į tris piramides. 2001-aisiais konstatuota, jog vamzdyno būklė gera, tačiau trūksta keleto registro Superoctave 2 vamzdelių bei registro Mixtur bosinės dalies ir daugumos diskontinės dalies vamzdelių.
Po atliktos ekspertizės padaryta išvada, jog vargonai yra profesionaliai bei kokybiškai padaryti. Instrumentas visiškai išsaugojo savo autentišką būklę bei yra vienas iš nedaugelio XIX-XX a. mechaninių vargonų, išlikusių Klaipėdos krašto evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Latviai suteiktų
valstybinės reikšmės
statusą
2007-ųjų gegužę vargonų restauratorius Viesturs Ilsums atliko Būtingės liuteronų bažnyčios vargonų techninės ir akustinės būklės vertinimą. Jo pateiktoje išvadoje rašoma, jog: „Apžiūros metu vargonai iš dalies yra grojimo būklės“. Atskirų klavišų negalima nuspausti, nes sugedęs oro reguliavimo droselis prie motoro. Bet to, sąlygiškai neseniai sukurta oro tiekimo sistema nei estetiškai, nei funkcionaliai nėra visapusiškai pritaikyta šiems vargonams ir priimtina tik kaip laikinas sprendimas.
Pats motoras yra palėpėje. Tai, pasak restauratoriaus, nėra idealus sprendimas, nes oras į vargonus patenka iš vietos, kur klimatinės sąlygos skiriasi nuo patalpos. Galim spėti, jog vieta motorui pasirinkta dėl motoro keliamo triukšmo.
Perstatyti vargonų pedalai, kad redukuotų bendrą instrumento aukštį, nes lubos yra gana žemos. Pažymėta, jog atskiri vargonų vamzdeliai derinimo metu sugadinti, kai kurie mediniai vamzdeliai pasvirę.
Elektros instaliacija yra gana kritiška.
Nors klasicizmo stiliumi sukurtas prospektas gerai dera su bažnyčios interjero architektūra, V. Ilsums susidarė įspūdis, jog vargonai pargabenti iš kitur – galimas dalykas, kad iš Rucavos, nors ši prielaida kol kas nėra patvirtinta dokumentais.
Vargonų restauratorius iš Latvijos pabrėžė, jog Būtingės bažnyčioje esantys vargonai – didelės vertės amatininkų meno darbas, kuris pagal Latvijos kriterijus visapusiškai atitiktų valstybinės reikšmės kultūros paminklo statusą.

Būklė bloga
Paskutinį kartą Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčios bei joje esančių vargonų būklė buvo tikrinta 2010-ųjų sausį. Paveldosaugos specialisto Dainiaus Sobeckio pasirašytoje išvadoje teigiama, jog pačios bažnyčios būklė gera, vargonų prospekto būklė patenkinama, vargonų instrumento būklė bloga, tad pačių vargonų būklė esanti taip pat bloga.
Beje, kalbant apie vargonų paminklosaugą apskritai, derėtų pacituoti 2006-aisiais Rimanto Gučo rašytą straipsnį „Vargonų paminklosauga nepriklausomoje Lietuvoje“. Tada jis teigė, jog „vargonų paveldo apsauga iki šiol nėra efektyvi, nes Kultūros paveldo departamento sistemoje faktiškai nėra kompetentingų vargonų paminklosaugininkų. Paminklosaugoje tebevyrauja tam tikras „architektocentrizmas”, dažnai apsiribojama vargonų fasado vertinimais ir apsauga. Tebelaikoma, kad vargonų meniškai vertingas, architektūriškai su interjeru susijęs fasadas yra pagrindinis paminklosaugininkų dėmesio objektas. Laikoma, kad instrumentas yra tarsi antrinis dalykas, kuris gali būti, bet be kurio galima ir apsieiti. Būta pastangų atsakomybės už instrumento apsaugą atsikratyti, įrodinėta, kad vargonų instrumentas apskritai yra ne paminklosaugininkų, o muzikantų reikalas. Tuo tarpu vargonų paminklosaugos principai iš esmės niekuo nesiskiria nuo bet kurio kito paveldo, dailės ar net archeologijos, paminklotvarkos principų“.
Straipsnyje taip pat akcentuojama, jog vargonai yra nedalomas vienetas, muzikos instrumentas, kurio viena, matomoji pusė, vargonų fasadas – prospektas – yra vertinga ir kaip dailės kūrinys. Vargonai yra gana sudėtingas dirbinys, kuriame į vieną nedalomą vienetą sujungti kelių meno rūšių elementai, jie, ne gana to, dar turi ir funkcionuoti. Todėl, nors tiek prospektas, tiek ir bet kuri kita vargonų dalis, pavyzdžiui, klaviatūra, dumplės, ar vienas registras ir net vamzdis gali turėti ir savarankišką vertę ir būti išskirtiniu paminklosaugos objektu, tačiau bet kuris vargonų restauravimo klausimas gali būti sprendžiamas tik kompleksiškai.

„Palangos tiltas” vykdo Spaudos, Radijo ir Televizijos rėmimo fondo projektą „Palangos kultūros paveldo vertybės.