„Baltoji“ vila: grafaitė M. Tiškevičiūtė, Maironis, A. Smetona..

Pasivaikščiokime po Tiškevičių laikų Palangą

Liepos 6 dieną Palangoje startavo interaktyvus pažintinis turas „Tiškevičių bulvaras“, pristatantis miesto svečiams ir patiems palangiškiams 20 objektų, ne tik puošiančių kurortą nuo grafų Tiškevičių laikų ir pripažintų saugotinomis kultūros vertybėmis, bet ir tokių, kurie iki mūsų dienų neišliko. Šis projektas – lyg įžanga į rugsėjo viduryje organizuojamus Europos paveldo dienų renginius, kurių tema – „Grafų Tiškevičių epochos ženklai Palangoje“.

Grafaitės Marijos
Tiškevičiūtės vila
Ilga ir turtinga „Baltosios“ vilos, esančios Birutės al. 33, į Kultūros vertybių registrą regioninio objekto statusu įrašytos 2006-aisiais, istorija.
Interaktyviojo turo „Tiškevičių bulvaras“ organizatoriai keliaujantiesiems primena, jog „Baltoji“ vila pastatyta XX a. antrajame dešimtmetyje. Po grafo Juozapo mirties ją paveldėjo dukra grafaitė Marija – ypatinga moteris, įkūrusi pirmąjį lietuvišką darželį, rengusi labdaros akcijas Palangoje ir Kretingoje, spaudos draudimo metais gabenusi uždraustas knygas, garbinusi žirgų sportą bei literatūrą, mėgusi rašyti ir pati. Gali būti, kad tai grafaitę Mariją ir suvedė su poetu, kunigu J. Mačiuliu-Maironiu, kuris buvo dažnas svečias Palangoje ir grafų namuose. Istorija nutyli, kokie bendri prisiminimai siejo šiuos du žmones – rastas tik vienas laiškas, liudijantis Marijos pažintį su Maironiu, tačiau ši moteris be abejonės karaliavo poeto svajų ir jausmų pasaulyje. Būtent jai dedikuota 1904 m. poema „Z nad Biruty“ („Nuo Birutės kalno“).
Kiek daug istorijų, ir ne tik meilės, galėtų papasakoti „Baltosios“ vilos sienos, vasaromis tapdavusios namais net ir pačiam pirmajam Lietuvos Respublikos prezidentui A. Smetonai...
Beje, apie tai primena A. Smetonai skirta memorialinė lenta ant „Baltosios“ vilos sienos.
 

Prezidentas ilsėdavosi su šeima
Prezidento A. Smetonos viešnagėms „Baltojoje“ viloje daug dėmesio straipsnyje „Antanas Smetona – nuolatinis Palangos svečias“ skiria Audra Lukauskytė. Knygoje „Audra Lukauskytė. Publikacijos. Atsiminimai. Bibliografija“ perspausdintoje publikacijoje išsamiai apžvelgiami A. Smetonos ryšiai su Palanga nuo pat 1982-ųjų metų, kai būsimasis prezidentas mokėsi Palangos progimnazijoje.
1926 m. gruodžio 17 d. A. Smetona buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu, perrinktas 1931 ir 1938 m. Valstybė dar nebuvo pasirūpinusi vasaros rezidencija savo vadovams. Tad Prezidentui vasaroti Palangoje valstybės lėšomis būdavo išnuomojama ,,Baltoji” vila, priklausiusi grafaitei M. Tiškevičiūtei. ,,Baltoji” vila pastatyta iki Pirmojo pasaulinio karo. Mūrinė, itin grakščių formų, labai dinamiškos formos, išryškintu bokšteliu, pietryčių pusėje pjaustiniais puošta veranda, ji tuo metu buvo įspūdingiausias pastatas Birutės alėjoje. Vasaros metu ši vila tapdavo Lietuvos Prezidento vasaros rezidencija.
A. Smetona Palangoje poilsiaudavo keturias ar šešias savaites. Kartu vykdavo ponia S. Smetonienė, sūnus Julius, duktė Marija Valušienė (kartais su vyru pulkininku A. Valušiu). Kartu su Prezidentu atvažiuodavo ir nuolatiniai Prezidentūros tarnautojai: rūmų tarnybos karininkai, gailestingoji sesuo, du vairuotojai, virėja, dvi tarnaitės. Kiti Prezidentūros tarnautojai likdavo Kaune. Į Palangą su skubiais raštais keletą kartų per Prezidento atostogas atvykdavo kanceliarijos viršininkas kun. dr. P. Bielskus.

Ne tik poilsiaudavo
A. Smetona į Palangą vykdavo traukiniu iš Kauno iki Kretingos. Kelionė trukdavo  apie 6 valandas. Prezidentą lydėdavo Susisiekimo ministras. A. Smetonos sutikimas būdavo iškilmingas: geležinkelio stotis būdavo išpuošta vėliavomis, žalumynų pynėmis, ant kelio, einančio į Palangą, būdavo statomi vartai, taip pat puošti vainikais, gėlėmis, vėliavomis. Iki kurorto Prezidentą automobiliais palydėdavo Kretingos apskrities viršininkas, karo komendantas, policijos vadas. Pats iškilmingiausias sutikimas vykdavo įvažiavus į Palangą. Kretingos gatvėje būdavo pastatomi garbės vartai, Prezidentą su duona ir druska pasitikdavo miesto burmistras aušrininkas dr. Jonas Šliūpas, generolas V. Ramanauskas, Palangos parapijos klebonas, žydų bendruomenės rabinas, įvairių organizacijų – šaulių, skautų, jaunalietuvių – atstovai, vietos gyventojai, poilsiautojai.
Į burmistro J. Šliūpo sveikinimą Prezidentas atsakydavo kalba, pabrėždamas, kad Palanga jam brangi, nes jis čia jaunystėje mokėsi progimnazijoje. Kiekvienas kampelis jam buvo mielas ir pažįstamas. Po iškilmingo sutikimo A. Smetona pasiekdavo vasarnamį Birutės alėjoje ir po vakarienės gana greitai eidavo ilsėtis. Prezidentas A. Smetona kurorte maudydavosi jūroje, vaikščiodavo pajūriu, daug skaitė, pavakariais vykdavo į apylinkes, aplankydavo Šventąją. Poilsį nutraukdavo su pranešimais atvykę ministrai. A. Smetona griežtai laikydavosi poilsiui skirtos dienos programos. Po pusryčių, apie 10 valandą, lydimas dviejų civiliais drabužiais apsirengusių karininkų, pėsčias eidavo į vyrų paplūdimį maudytis. Atokiau Prezidentą lydėdavo du saugumo valdininkai, apsirengę vasariškai. Ant vienos aukštokos smėlio kopos Palangos miesto savivaldybė Prezidentui ir palydovams persirengti buvo pastačiusi nedidelę gražią lentinę kabiną. Apie ją kopų smėlyno plotelis buvo aptvertas neaukšta tvorele.

Pasodino ąžuolą
Pajūryje A. Smetona mėgo skaityti spaudą, pasišnekučiuoti su pažįstamais. Čia jis išbūdavo apie 3 valandas. Apie 13 valandą buvo pietaujama, po pietų – poilsis, skaitymas, pasivaikščiojimas po parką, pajūrį. Lankytojus, kurių neišvengdavo ir kurorte, Prezidentas priimdavo nuo 16.30 iki 17 valandos. Susitikdavo ir su kurorto bendruomenės atstovais: dr. J. Šliūpu, dr. L. Vaineikiu, Palangos parapijos klebonu, žydų bendruomenės rabinu ir kitais. Vakarieniaudavo su šeima apie 19 valandą, po vakarienės – pasivaikščiojimas pajūriu, ant jūros tilto, saulės palydos.
Senieji palangiškiai dar atsimena, kaip sutikdavo A. Smetoną, vaikščiojantį po Palangos parką, pajūrį. Jie didžiavosi, kad šis Lietuvos vyras jaunystėje mokėsi Palangos progimnazijoje. Pagerbdami A. Smetoną 60-mečio proga palangiškiai Birutės kalno papėdėje pasodino tautos vado ąžuolą ir šiandien tebeaugantį prie vakarinio tako.
,,Baltoji” vila dabar privati, tačiau būtų gražu, jei ir dabartiniai šeimininkai surastų galimybę pažymėti ją kaip Jo Ekscelencijos Lietuvos Prezidento A. Smetonos vasaros rezidencijos vietą. Tarpukario Lietuvoje ši vila, esanti Birutės ir J. Basanavičiaus gatvių sankirtoje, buvo išskirtinė Palangos kurorto vieta, apie kurią vasarą telkėsi svarbiausieji valstybės įvykiai, politikos, kultūros elitas“, – 1999 m. rašyto straipsnio pabaigoje pabrėžia A. Lukauskytė.

Būklė – patenkinama...
Nuo tų metų, kai iškilioji Palangos kultūros veikėja A. Lukauskytė parašė cituotąjį straipsnį, dėl „Baltosios“ vilos, kurios būklė 2009-aisiais įvertinta „patenkinamai“, pasiekta tiek, kad ji, kaip pavienis privatus objektas, įrašyta į Kultūros vertybių registrą, nurodant, kad lemiantys reikšmingumą bei svarbūs yra architektūrinis bei memorialinis vertingųjų savybių pobūdžiai.
Pačios gi saugotinos vertingosios savybės, visų pirma, pastato tūris – sudėtinis, su bokšteliu;  dvišlaitė stogo bei bokštelio – keturšlaitės piramidės – formos; stogo konstrukcija bei jo medžiagų tipas ir kiti stogo elementai, pavyzdžiui, fasoniniai gegnių galai. Saugotinas ir išplanavimas, buvęs prezidento kambarys antrajame aukšte, bokštelio laiptai, patalpos.
Prie vertingųjų savybių priskiriama fasadų architektūrinis sprendimas bei jų kompozicija; autentiškos langų ir išorinių durų angos, jų forma; fasadų architektūros tūrinės detalės – erkeris pietvakarių fasade, bokštelis, o taip pat fasadų apdaila ir puošyba: tinko tipas, tarpaukštiniai, palangių karnizai, langų apvadai, sandrikai, langų medžiagos tipas, autentiška jų forma ir suskirstymas.

„Palangos tiltas“ vykdo du Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projektus: „Palangos kultūros paveldo vertybės”.