Artimiausi giminaičiai susiriejo dėl šeimos kapo padalijimo

Dvi palangiškės nepasidalija savo šeimos kapaviete. Viena ginčo pusė kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, prašydama, kad šeimos kapavietė būtų padalinta į dvi dalis. Atsakančioji pusė su tuo nesutinka. Nei žodiškai, nei raštiškai nepavykus susitarti, abi ginčo pusės varsto teismų duris ir pagalbos prašo žurnalistų. Kol teismų karuselė „sukasi“, redakcija konflikto dalyvių pavardžių neskelbia.

Prašė kapą padalinti į dvi dalis
Šiuo metu Klaipėdoje gyvenanti bylos ieškovė R. S. (redakcijai pavardė žinoma) šių metų pavasarį kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją siekdama, kad kapavietė, kurioje 1992 metais palaidotas jos tėvas A. V. (redakcijai pavardė žinoma), būtų padalinta į dvi dalis. Padalinimo klausimas iškilo esant nesutarimams, kaip prižiūrėti šį šeimyninį kapą, kieno vardu jį tvirtinti.
Kadangi velionio sesuo J. J. (redakcijai pavardė žinoma), anot palaidotojo A. V. dukters R. S., kapo neprižiūri, o 2013 metais toje pačioje kapavietėje palaidojo dar ir paskutinįjį savo brolį S. V., tad dėl tokio moters sprendimo nebelieka vietos ten žadėjusiai ateityje laidotis A. V. žmonai, R. S. mamai S. V. Kapavietės padalijimas į dvi dalis su nustatytais atskirais prižiūrėtojais palengvintų situaciją: būtų nustatyti atskiri kapų prižiūrėtojai ir įrašyti į prižiūrėtojų knygą, kapuose turėtų teisę laidoti artimuosius be kitų sutikimo, tačiau dabartinė kapo šeimininkė J. J. to daryti nesutinka ir yra teismui pateikusi skundą.

Įstatymai palankūs kapų prižiūrėtojui
Pagal reglamentuotą Lietuvos Respublikos Žmonių palaikų laidojimo įstatymą, formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribos gali būti pakeistos tik leidus kapų prižiūrėtojui, jeigu toks pakeitimas yra galimas.
Palangos kapines prižiūrinčio UAB ,,Palangos komunalinis ūkis“ atsakingas asmuo teisybės ieškančiai R. S., moters teigimu, neva ne kartą sakė, jog kapo padalijimas galimas, tik reikia gauti Palangos miesto savivaldybės sprendimą ir žurnale patvirtinto konkrečios kapavietės prižiūrėtojo leidimą.
Tačiau savivaldybė moteriai pasiūlė kreiptis į teismą ir giminių ginčą narplioti teisiniu būdu. Būtent tokiu siūlymu piktinasi R. S.
Jos manymu, kapų prižiūrėtojas – UAB „Palangos komunalinis ūkis“, todėl J. J. niekuo dėta. Teismui R. S. skundžiasi savivaldybės abejingumu, kuri, anot jos, turėtų spręsti klausimus, nepriskirtus taisyklių prižiūrėtojo punktams.

Tikėjosi miesto savivaldybės pagalbos
Moteris teigia, kad pateikusi visus reikiamus dokumentus, kuriuose yra net 2014 metais parengtas kapo padalijimo projektas ir išsamus pasiūlymas, tad, jos manymu, Palangos savivaldybės administracija turėjo išspręsti susidariusią situaciją.
Moteris su artimaisiais tikėjosi būti pakviesta, išklausyta ir vylėsi, jog savivaldybė priims objektyvų ir išsamų, kaip ir priklauso kompetentingai institucijai, sprendimą. „Ši institucija turi tarnauti žmonėms, sprendžiant iškilusius klausimus, priskirtus savivaldybės kompetencijai, tačiau man buvo atsakyta, kad šią situaciją nagrinėtų teismas. Tokiu būdu savivaldybė nesivadovavo įstatymais, nesprendė klausimo iš esmės ir priėmė lengviausią, nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą – kreiptis į teismą ginčo išsprendimui. Ši institucija nepateisino mano teisėtų lūkesčių“, – tokį nusivylimą Palangos miesto savivaldybe teismo procese dėsto R. S.

Savivaldybė leidimo neišdavė
Byla pradėta šių metų balandžio mėnesį, kuomet R. S. Palangos miesto savivaldybei pateikė siūlymą dėl šeimyninio kapo padalijimo.
Anot J. J., praėjus 23 metams nuo vyro mirties, jo žmona S. V. su dukra R. S., nepasitarusios su artimaisiais, nusprendė savavališkai dalinti kapavietę į dvi dalis. Tokį giminaičių sprendimą palangiškė protestavo ir teismui pateikė pažymą, išduotą UAB „Palangos komunalinis ūkis“, kurioje aiškiai žymima, kad pagal laidojimo leidimo informaciją, nuo paskutinio laidojimo 2013 metais kapavietę prižiūri J. J. Tad vadovaujantis šios pažymos duomenimis, regis, viskas kaip ir turėtų būti aišku – be J. J. jokios kapavietės ribos negali būti keičiamos.
Mosuodama šia pažyma, leidimo pasidalinti kapą neišdavė ir miesto savivaldybė. Institucija vadovaujasi vienu iš Kapinių tvarkymo taisyklių punktų, kuriame aiškiai sakoma: „Jei asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) ar kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą“.
Vadovaujantis šių taisyklių punktu, be J. J. žinios galėtų būti kapavietė keičiama tik moters mirties atveju arba jai pačiai sutikus ir pareiškus, kad ji pati nebeturinti galimybės prižiūrėti kapavietės. Po artimųjų susitarimo būtina pranešti naują prižiūrėtoją kapinių prižiūrėtojui, kad duomenys būtų užfiksuoti žurnale.

Ginčas dėl kapo prižiūrėtojo, o ne dalybų
Kadangi už leidimus laidojimui, naujų kapų formavimą ar kitokius kapavietės keitimus atsakingas UAB „Palangos komunalinis ūkis“, šiai įmonei atstovaujantis advokatas Petras Žekys teigia, jog šioje situacijoje moterys apskritai kreipėsi ne į tą teismą: „Čia ginčas kilęs dėl kapo prižiūrėtojo, o ne kapo dalybų, kurį moterys ir kiti giminaičiai turėtų spręsti patys. Arba jei jau nepavyksta susitarti gražiuoju, siūlyčiau kreiptis į bendrųjų kompetencijų teismą“.
Ne itin noriai situaciją komentavęs advokatas „Palangos tiltui“ pasakė tik tiek, kad kapavietės dalybos nelabai galimos dėl kapo dydžio, kuris neatitinka reikalavimų: „Kol nėra įteisinto kapo prižiūrėtojo, tol ir dalybos negalimos. Nei savivaldybė, nei UAB „Palangos komunalinis ūkis“ negali išduoti leidimo kapo dalijimui, kol nėra sutarta dėl prižiūrėtojo ir jis neužfiksuotas žurnale. Be to, kapo išmatavimai neatitinka reikalavimų“.

Rūpinasi ar nesirūpina kapu?
Pagal teismo medžiagą, nuo pat 1974 metų bendrą kapavietę, kuomet amžino poilsio atgulė pirmasis brolis, tvarko ir prižiūri J. J. Apie tai, teigiama teismui pateiktuose dokumentuose, gali paliudyti ne tik giminaičiai, bet ir aplinkinių kapų lankytojai. Kuomet 2013 metais kapo prižiūrėtoja norėjo palaidoti paskutinįjį brolį S. V., ieškovės R. S. mama tai užprotestavo siekdama, kad į kapavietę niekas nebūtų laidojamas, kol kapas nebus padalintas ir neturės atskirų prižiūrėtojų.
R. S. teigia, kad dabartinė kapo prižiūrėtoja dažnai būna užsienyje ir kapu net nesirūpinanti, o paklausus apie mamos laidojimą šalia vyro, J. Jašinkienė neva jai atkirto, kad niekas jos nuomonės neklaus, nes ji esą visiškai svetimas žmogus, ne giminaitė.
J. J. vienu metu neva buvo kalbėjusi ir jau lyg ir sutikusi, kad kapas būtų dalijamas į dvi dalis. Buvo parengtas ir projektas, tačiau kuomet turėjo prasidėti darbai, J. J., ieškovės teigimu, ėmė vengti atsakomybės už pasakytus žodžius ir sutinkanti kapą dalinti tik su viena sąlyga, kad keitimo darbų išlaidas apmokėtų R. S.

Nori atsiprašymo
Vėl įsiplieskė dar vienas ginčas – siūlyta kapavietę dalinti bendromis jėgomis, ar bent prisidedant bendra pagalba darbais, tačiau R. S. teigimu, J. J. kategoriškai su tuo nesutikusi. Vėl kilo aistros, kas kaltas, o kas teisus.
J. J. atsiliepime į skundą prašo, kad R. S. ir jos mama S. V. atsiprašytų už šmeižtą ir nepagarbą mirusiems, tačiau pastarosios dvi moterys tokį teiginį reikalauja įrodyti net raštiškai ar kitokia faktų pateikimo forma, kurioje būtų įrodyta apie minimą šmeižtą ir nepagarbą. Akivaizdu, kad iki ginčui išspręsti reikalingo sutarimo dar yra toli.