Palangos policija bejėgė prieš kurorte siautėjančius telefoninius sukčius

Šiais metais telefoniniai sukčiai iš šešių palangiškių aukų išviliojo beveik 45 tūkstančių eurų, tačiau nė vienas apgavikas iki šiol nėra sučiuptas. Tiesą pasakius, net fotorobotai nebuvo sudaryti nė vieno nusikaltėlio.

Policija taupo laiką ir resursus?
Nenorėjęs būti įvardintas Klaipėdos apskrities policijos komisariato pareigūnas „Palangos tiltui“ sakė, kad vietos policijos komisariatai tyrimus neoficialiai skirsto į perspektyvius ir neperspektyvius. „Nusikaltimai nuo telefoninių sukčių – būtent pastarojo pobūdžio. Ji nekelia grėsmės viešajai tvarkai. Aukos – dažniausiai seni žmonės. Fotorobotų sudarymas – dakykas nepigus ir yra praktikuojamas tik rezonansinių nusikalstamų veikų atvejais,“ – sakė jis.
Kitaip tariant, policija į telefoninių sukčių įvykdytus nusikaltimus neretai žiūri pro pirštus. Vadinasi, tokių nusikaltimų tik augs, nes nusikaltėliai jaučiasi nepagaunami. Kaip informavo „Palangos tiltą“ Informatikos ir ryšių departamentas, šiemet Palangoje iškelta 24 ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo ( 6 iš jų – dėl telefoninių sukčių), pernai tokių tyrimų buvo 16.

Telefoniniai sukčiai Palangoje neršia
Priminsime kelis šiais metais telefoninių sukčių įvykdytus nusikaltimus mūsų kurorte.
Sausio 29 d. Palangos gyventoja neteko 22 100 eurų. Jai į laidinį telefoną paskambino vyriškis, kuris prisistatė Klaipėdos policijos kriminalinių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininku ir pranešė, kad moteris gavo pensiją netikrais eurais ir reikia juos paimti patikrinti. Dar tebekalbant telefonu, atėjusiam tariamam pareigūnui moteris padavė savo santaupas. Tą pačią savaitę tokiu pat būdu iš kitos palangiškės sukčiai išviliojo 700 eurų.
Rugsėjo 17 d. sukčiai skaudžiai aplink pirštą apvyniojo Palangoje gyvenančią 89-erių moterį. Finansinių nusikaltimų tyrimų pareigūnu prisistatęs telefonu vyras moteriškei pasakė, kad jos namuose laikomi pinigai yra suklastoti. Jam užsukus į senolės namus, moteris jam atidavė net 15 000 eurų.
Spalio 8 d. Palangoje į sukčių paspęstas pinkles įkliuvo 76-erių metų moteris. Moteris į Palangos pareigūnus kreipėsi pranešdama, kad jai į laidinį namų telefoną paskambino Palangos butų ūkio darbuotoju prisistatęs vyras. Jis paaiškino, kad iškilo problemų su atsiskaitymais, dėl to jis neva sujungs pareiškėją su policijos pareigūnu. Tariamas pareigūnas sakė, kad neva sulaikyti asmenys, kurie į bankomatus dėjo padirbtus pinigus, kuriuos pareiškėja esą pasiėmusi. Vėliau pas nukentėjusiąją atėjusiam vyrui moteris atidavė 1600 eurų.

Paskutinė telefoninių sukčių auka
Lygiai tokiu pat būdu spalio 30 d. sukčius veikė ir paskambinęs palangiškei Gražinai Vaišienei. Pakliuvusi į sukčių žabangas, energinga visuomeninkė dabar negali patikėti, kad taip lengvai užkibo už jų kabliuko ir prarado 1600 eurų. „Sukčiai buvo viską puikiai surežisavę. Viskas atrodė labai tikra,“ – ji sakė „Palangos tiltui.“
Spalio 8 dieną, apie 11 valandą, ji ruošesi eiti į miestą, kaip apie 10 val. 30 min. sulaukė skambučio į laidinį telefoną. Skambinusysis prisistatė kaip „Palangos butų ūkio“ atstovas, ėmė klausinėti, ar moteris apmokėjo paskutines butų ūkio sąskaitas. Jos namą tik neseniai pradėjo administruoti „Palangos komunalinis ūkis“ – iki tol jį administravo „Palangos butų ūkis.“
„Vyras valdininko balsu teiravosi, ar nesu gavusi rašto iš policijos – girdi, pinigai, kuriais apmokėjau paskutines butų ūkio sąskaitas, pasirodė esą padirbti. Vyras mane įspėjo nesinaudoti grynais pinigais, kurie, girdi, greičiausiai yra netikri. Jis teigė, kad dėl to policijoje jau pradėtas tyrimas. Aš nenorėjau įsileisti į ilgus pokalbius, nes skubėjau, tačiau jis įsakmiai paliepė palaukti – sujungė, kaip jis teigė, su tyrimą vykdančiu policijos pareigūnu. Sujungė. Jokių įtarimų nebuvo. Vyriškis manęs klausė, ar aš pensiją gaunu iš „Swedbank.“ Pasakiau, kad taip. Jis man labai įtikinamai teigė, kad policijos pareigūnai yra sulaikę tris šio banko Palangoje darbuotojus, kurie labai meistriškai padirbinėjo eurus ir juos įdėdavo į bankomatus Palangoje. Didelė tikimybė, kad jūs iš vieno tokio bankomato pasiėmėte netikrų pinigų. Nuėjusi į bet kurią parduotuvę, jūs juos prarasite,“ – tikino jis ponią Gražiną.
Jis moteriai liepė paimti popieriaus lapą ir parašyti pareiškimą Palangos miesto policijos komisariatui – nurodyti, kada, kokiomis aplinkybėmis ir kiek pinigų esu nusiėmusi. Apsimetėlis policininkas teiravosi, ar palangiškė turinti 200 ir 500 eurų nominalo kupiūrų.
„Prašoma paėmiau popieriaus lapą ir pirmasis vyras man diktavo, ką rašyti. Kai baigiau, jis paprašė manęs nepadėti telefono ragelio – laukti, kol atvažiuos policijos pareigūnas paimti pareiškimą. Dar paprašė, kad belaukdama jo, surašyčiau dar vieną tokį pareiškimą – na, kaip kopiją man. Kai apie tai dabar apie tai galvoju, tai irgi atrodo kaip nereikalingas dalykas, bet tuomet padariau, kaip prašoma – perrašiau pareiškimą, o telefono ragelį visąlaik laikiau šalia savęs...“ – pasakojo „Palangos tiltui“ žinoma palangiškė.
„Nieko įtartino juose tikrai nepajutai. Normalūs balsai. Reiklūs, bet mandagūs, santūrūs, net malonūs. Viskas man atrodė natūraliai. Be to, tikrumo įspūdį labai sustiprino tai, kad jie žinojo mano vardą ir pavardę, taip pat adresą. Žinoma, kai galvoju apie tai dabar, norisi šypsotis – juk telefonų abonentų knygoje, prieinamoje visiems, mano pavardė ir adresas yra,“ – sakė G. Vaišienė.

Apgaviką labai gerai įsidėmėjo
Ji iki šiol labai gerai atsimena pas ją atvykusį „policininką“ ir yra įsitikinusi, kad jį nesunkiai atpažintų vėl sutikusi.
„Jis vilkėjo gelsvą liemenę. Jos piešinys buvo panašus į policininkų uniformos liemenę, tačiau užrašo „policija“ nepastebėjau. Gan aukštas, net sakyčiau, kad simpatiškas, apie 180 centimetrų ūgio, gal truputį aukštesnis, šviesesnių akių bei trumpų plaukų, kurie, man pasirodė, linkę galuose garbanotis, kakta – aukštoka, apie 30-33 metų amžiaus. Jokių tatuiruočių ar išskirtinių ženklų nepastebėjau,“ – pasakojo paskutinioji telefoninių sukčių auka.
„Jis elgėsi mandagiai – manęs neragino. Paėmė pareiškimą, atidžiai perskaitė ir tada pasakė: „Dabar turiu suskaičiuoti jūsų pinigus ir viską sutikrinti.“ Apėjau visą butą ir jam atnešiautris vokus – po 500 eurų kiekviename. Vėliau dar prie šių pinigų pridėjau savo 100 eurų laikytus piniginėje,“ – prisiminė auka.
Kol ji sukiojosi kambary, sukčius su 1600 eurų paspruko...

Stebisi Palangos policijos pasyvumu
„Man keista, kodėl esant tiek daug tokio sukčiavimo atvejų ne tik Palangoje, bet ir visoje Lietuvoje, visi tyli kaip vandens į burnas prisisiurbę. Juk man policijoje tyrėjas pasakė, kad rugsėjį Palangoje iš vienos moters buvo išviliota 15 tūkstančių eurų. Kodėl apie tai buvo tik keliais sakinukais spaudoje parašyta? Kodėl niekur nebuvo ši istorija paviešinta plačiau? Kodėl nebuvo sukurtas sukčiaus fotorobotas? Jeigu aš būčiau vietos laikraštyje perskaičiusi ne dvi eilutes, o straipsnį apie tai, įsitikinusi, kad būčiau elgusi žymiai apdairiau. Man dėl to – apmaudžiausia,“ – dabar sako Gražina Vaišienė.

Policijos atstovė skėsčioja rankomis
Kaip informavo „Palangos tiltą“ Jurgita Rinkevičienė, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja, šiemet Palangoje užregistruoti šeši sukčiavimo atvejai, kuomet iš palangiškių apgaulės būdu buvo išvilioti pinigai. Iš jų 3 tyrimai buvo perduoti tirti Klaipėdos apskrities VPK specializuotiems padaliniams.
„Tokias nusikalstamas veikas padariusių asmenų nebuvo sulaikyta,“ – sakė J. Rinkevičienė.
Anot jos, telefoniniai sukčiai naudojasi mobiliojo ryšio išankstinio apmokėjimo kortelėmis, todėl nustatyti naudotojų asmenybes nėra galimybių.
„Nukentėję asmenys praneša praėjus nemažai laiko po įvykio, todėl nėra galimybių paiešką vykdyti „karštais pėdsakais“, apgautieji neįsidėmi apgavikų požymių... Daugiausia nukenčia senyvo amžiaus žmonės, kurie sunkiai atsimena ir gali tiksliai nurodyti, kaip apgavikas atrodė, kad būtų galima sudaryti fotorobotą,“ – teigė ponia Jurgita.
Anot jos, Gražina Vaišienė, nukentėjusi nuo sukčių, buvo apklausta, jos pateiktas galimo įtariamojo paveikslas pažymėtas apklausoje.
„Fotoroboto sudarymas nėra būtinas tyrimo elementas, pareigūnai pagal pareiškėjos pateiktą galimą įtariamojo aprašą sprendžia, ar pakanka duomenų ir ar tikslinga sudarinėti fotorobotą. Esant poreikiui, gali nukentėjusiajai pateikti aprašą atitinkančių, ankščiau į policijos akiratį už panašias veikas pakliuvusių, asmenų fotonuotraukas,“ – sakė J. Rinkevičienė.

Policija nusikalstamų veikų neskirsto?
Į „Palangos tilto“ šaltinio Klaipėdos apskrities policijos komisariate pastabą, kad policijos pareigūnai sukčiavimo atvejams neteikia pakankamai dėmesio, nes mano, kad tokie tyrimai – neperspektyvūs ir jie nekelia pavojaus viešajai tvarkai, J. Rinkevičienė atsakė: „Norėtumėme pabrėžti, jog policijos pareigūnai tiria visas nusikalstamas veikas, nesvarbu ar tai sukčiavimas, ar vagystė, ar kita nusikalstama veika, ir visi tyrimai yra vienodai svarbūs. Tyrimo metu yra atliekami visi būtini veiksmai siekiant nustatyti įtariamąjį.“
Ramūnas Matonis, Policijos departamento atstovas spaudai, „Palangos tiltą“ informavo, kad šalyje ištiriama daugiau nei 40 proc. visų sukčiavimų. Ar Palanga – liūdna išimtis?

Kaip apsisaugoti nuo telefoninių sukčių?
Policija įspėja gyventojus laikytis šių pagrindinių taisyklių.
Pagrindinė taisyklė – jei telefonu jums paskambino nepažįstamas asmuo ir kalba apie pinigus, ryžtingai nutraukite pokalbį!
Sulaukus įtartino telefono skambučio, svarbu neprarasti drąsos atsisakyti vykdyti prašymų, išlaikyti ramybę. Geriau kritiškai vertinti kiekvieną nepažįstamojo skambutį, nei nukentėti.
Sulaukę įtartino skambučio atsiminkite:
1. Bankai pensijų neišmoka netikrais pinigais.
2. Pareigūnai jokių pinigų patikrinimų namuose ar banko sąskaitose neatlieka ir šių veiksmų atlikimo nederina telefonu.
3. Neskubėkite vykdyti skambinusiojo prašymų, atsisakykite paklusti jo komandoms.
4. Drąsiai nutraukite įtartiną pokalbį telefonu.
5. Neperduokite pinigų ir neperveskite pinigų į nurodytas banko sąskaitas.
6. Neįsileiskite nepažįstamų žmonių į namus, ypač būdami vieni namuose.
7. Reikalaukite, kad atvykę pareigūnai parodytų tarnybinį pažymėjimą.
8. Jeigu turite galimybę, nufotografuokite atėjusį asmenį.
Pasirūpinkite savo artimaisiais. Kalbėkite su savo vaikais, tėvais, seneliais ar senyvo amžiaus vienišais kaimynais. Paaiškinkite jiems, kokių turi imtis veiksmų, kai skambina ar į duris beldžiasi nepažįstamas asmuo.
Būkite budrūs ir nepasiduokite apgaulei. Jeigu kyla nors mažiausias įtarimas, kad skambina ar prašo įsileisti sukčius, nedelsdami skambinkite į policiją bendruoju pagalbos numeriu 112.