Liu Zengvenas: „Palangą gaubia ypatinga kultūrinė aura“

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014-07-07
Peržiūrėta
1919
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Kinijos ambasadorius Lietuvoje Liu Zengvenas su žmona sakė, jog jiems labai patinkanti Palanga. G. Šedžio nuotr.
Kinijos ambasadorius Lietuvoje Liu Zengvenas su žmona sakė, jog jiems labai patinkanti Palanga. G. Šedžio nuotr.

„Palanga – labai gražus, labai ramus miestas, kurį gaubia ypatinga kultūrinė aura. Man išties patinka jūsų kurortas ir žmonės, kurie čia gyvena“, – sakė ketvirtadienį su neoficialiu vizitu Palangoje viešėjęs Kinijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje Liu Zengvenas.

 

Aplankė kultūros erdves

Ketvirtadienį Palangoje viešėjo Kinijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje L. Zengvenas su žmona ir Kinijos ambasados Lietuvoje kultūros atašė Deng Na. Jie dalyvavo parodos „Kinija nuostabi“ atidaryme, prieš renginį turėjo galimybę pasivaikščioti po Palangos kultūros židinius bei patį kurortą. O vakare, po „Palangos vėtroje“ vykusio susitikimo su miesto jaunimo organizacijų atstovais bei bendruomene, L. Zengvenas sutiko atsakyti į „Palangos tilto“ klausimus.

Pirmojoje dienos pusėje atvažiavęs ambasadorius, kiek pailsėjęs po kelionės, susitiko su jį pakvietusios asociacijos „Fotobienalė LT“ prezidentu Adu Sendrausku bei jam organizuojant parodą talkinusiais Palangos jaunimo neformalios organizacijos „Aš esu kultūra“ atstovais ir jų bičiuliais, padėjusiais priimti garbius svečius.

Kartu su jį lydėjusiais asmenimis ambasadorius po Palangą pasivažinėjo įmonės „Kurortų pramogos“ elektromobiliu. Kelionė prasidėjo nuo Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos. Čia ambasadorius apsilankė neatsitiktinai: būtent šioje kultūros erdvėje pirmąkart prieš keliolika metų užmezgus bendradarbiavimą su Kinijos ambasada buvo surengta šios šalies tradicinių kostiumų paroda.

Pabendravę su bibliotekos direktoriumi Kęstučiu Rudžiu bei kitais bibliotekos kolektyvo nariais, svečiai apsilankė Palangos fotocentre, kur jiems buvo surengta improvizuota fotosesija.

Pravažiavę pro Palangos bažnyčią, užsukę į rotuše pamažėl tampantį atgimusį Kurhauzą, svečiai apsilankė Senojoje vaistinėje, kur su susidomėjimu išklausė „Trejų devynerių“ sukūrimo istoriją ir palygino šį gėrimą su ženšenio antpilu. Delegacija viešėjo ir „Ramybės“ galerijoje, kur įdėmiai klausėsi Dalios Dronseikienės, pristačiusios čia eksponuojamus Lietuvos bei kitų šalių menininkų darbus.

Kita kultūrinė stotelė – A. Mončio namai-muziejus. Kinijos ambasadorius ir jį lydėję asmenys visą valandą grožėjosi tiek A. Mončio ekspozicija, tiek čia veikusia šiauliečių kūrėjų šiuolaikinio meno paroda. L. Zengvenas, pasirašęs muziejaus svečių knygoje, atkreipė dėmesį, jog 2010-ųjų vasarį joje buvo padėtas jo pirmtako Kinijos ambasadoriaus parašas, bei kartu su muziejaus direktore Loreta Turauskaite apsvarstė galimybę šioje erdvėje surengti jaunųjų Kinijos menininkų darbų parodą.

Malonų įspūdį ambasadoriui paliko pasivažinėjimas Meilės alėja – jis juokavo, jog esą smagu, kad Palanga turi būtent meilės vardu pavadintą alėją, kurioje tiek daug suoliukų įsimylėjėliams pasėdėti ir kuri esanti labai graži ir tvarkinga.

Svečiai grožėjosi Jūratės ir Kastyčio skulptūra, pasivaikščiojo tiltu. Ir sakė, jog nors Kinijoje taip pat esama puikių kurortų prie jūros su panašiais kaip Palangos paplūdimiais, čia daug mažiau žmonių ir daug ramiau, nei jų šalies kurortuose.

 

Atidarė parodą

Popiet Kinijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje L. Zengvenas su žmona ir Kinijos ambasados Lietuvoje kultūros atašė D. Na Vasaros parodų paviljone kultūros erdvėje „Kablys“ atidarė savo atstovaujamos šalies fotomenininkų parodą „Kinija nuostabi“ ir maloniai bendravo su visais, norėjusiais pasikalbėti ir turėjusiais jam klausimų. O po parodos atidarymo bendravimas persikėlė į viešbučio „Palangos vėtra“ konferencijų salę. Čia svečiams prisistatė neformalus Palangos jaunimo sambūris „Aš esu kultūra“ bei jo narių bičiuliai iš Klaipėdos bei iš šv. Ignaco Lojolos kolegijos.

„Man labai malonu, kad tiek daug Palangos ir Lietuvos jaunimo domisi Kinijos kultūra bei jos istorija, – sakė ambasadorius. – Galiu pasakyti, kad man taip pat įdomi Lietuvos istorija, kurioje yra ir džiaugsmingų, ir skaudžių puslapių. Kiekvienos šalies ateitį, kuri vėliau taps istorija, kuria jaunimas, o senoji karta turi jam perduoti savo patirtį. Linkiu jums sėkmės moksluose, linkiu, kad juos baigę, rastumėte gerą darbą. Ir viliuosi, kad draugystė tarp Lietuvos ir Kinijos jaunimo bei tarp mūsų tautų tvirtės“.

Pabendravęs ir su kitais garbiais palangiškiais, atėjusiais į priėmimą „Palangos vėtroje“, išklausęs jų įspūdžių iš kelionių į Kiniją ir pasidžiaugęs A. Sendrausko užfiksuotomis kelionės į šią šalį akimirkomis, pasiklausęs Palangos pučiamųjų orkestro koncerto Birutės parko rotondoje, L. Zengvenas sutiko atsakyti į „Palangos tilto“ klausimus.

 

Visos šalys svarbios

– Gerbiamas ambasadoriau, kada Kinijos Liaudies Respublika (KLR) ir Lietuvos Respublika (LR) užmezgė diplomatinius santykius?

– Diplomatiniai santykiai buvo užmegzti praėjus beveik metams su puse po to, kai jūsų valstybė atkūrė nepriklausomybę – 1991-ųjų rugsėjo 4 dieną. Tad šiemet švęsime 23-iąsias mūsų valstybių bendravimo ir bendradarbiavimo metines.

– Lietuva, palyginti su Jūsų atstovaujama šalimi, yra labai maža. Kuo gi ji yra įdomi KLR?

– Mūsų politika tokia: visos šalys, nepriklausomai nuo jų dydžio, yra vienodai lygiateisės, vienodai įdomios ir vienodai svarbios. Pagrindinis tikslas – užmegzti diplomatinius santykius tarp mūsų šalių, vystyti bendradarbiavimą įvairiausiose srityse ir, kas ypač svarbu, stiprinti draugystę tarp dviejų mūsų tautų. Aš džiaugiuosi, kad užmezgus diplomatinius santykius tarp Lietuvos ir Kinijos bendradarbiavimas tiek kultūros, tiek ekonomikos, tiek kitose srityse vyksta puikiai ir sėkmingai plečiasi.

– Kokios pagrindinės KLR ir LR bendravimo ir bendradarbiavimo sritys?

– Diplomatiniai santykiai tarp mūsų šalių užsimezgė palyginti nelabai seniai, todėl prioritetai – ekonominių ir politinių ryšių įtvirtinimas ir plėtra, nes tarpusavio supratimas politiniame lygmenyje yra labai svarbus.

– Kiek metų Jūs pats jau dirbate Lietuvoje? Kuo Jums asmeniškai ji patraukli ir kokius skirtumus tarp mūsų ekonomikos, kultūros ir tiesiog žmonių gyvenimo Jūs matote?

– Aš Lietuvoje dar neseniai – du su puse metų. Man didelį įspūdį daro tai, kaip dinamiškai vystosi Lietuvos ekonomika, taip pat tai, kiek daug dėmesio Lietuva skiria valstybės savarankiškumui, laisvei, šalies ir jos žmonių gerovei kelti. Kalbant apie skirtumus tarp mūsų šalių – turbūt labiausiai skiriasi ekonominė ir politinė struktūra. Žinoma, ir kultūra, ir tradicijos, ir istorija taip pat skirtingos, bet tai netrukdo mūsų tautoms bendrauti, netgi, sakyčiau, skatina kuo geriau vieniems kitus pažinti. O dėl skirtumų tarp kitų šalių ir Lietuvos, galiu pasakyti tiek: aš atvykau į jūsų šalį iš Rumunijos, kur dirbau daugelį metų. Kai tik atvykau, pastebėjau, kad lietuviškoji kultūra ir tradicijos, netgi žmonių tarpusavio bendravimas skiriasi nuo to, ką mačiau Rumunijoje. Matyt, lietuvių charakteris artimesnis šiaurietiškam tipui, jie santūresni.

 

Palangą gaubia ypatinga aura

– Kuo svarbus kultūrinis bendradarbiavimas tarp Kinijos ir Lietuvos ir konkrečiai – Palangos?

– Bendradarbiavimas kultūros srityje, kultūrinis bendravimas – tai bendravimas iš sielos į sielą, iš širdies į širdį. „Fotobienalės LT“ ir  Ado Sendrausko dėka tarp Palangos ir Kinijos – labai stiprūs ryšiai, o ypač su Kinijos fotografų asociacija. Jei pamenate, 2012 m. Plungėje vyko fotobienalė, kurią rengė „Fotobienalė LT“ ir kurioje viešėjo delegacija iš mūsų šalies, pernai buvau atvykęs į Palangoje „Fotobienalės LT“ surengto tarptautinio fotomenininkų seminaro, kuriame taip pat dalyvavo fotografai iš Kinijos, metu pristatytą mūsų parodą. Tikiu, kad šie ir panašūs ryšiai ateity tik stiprės – tokie renginiai padeda mūsų tautoms geriau pažinti ir suprasti viena kitą. Nes juk turime ko vieni iš kitų pasimokyti, turime ką vieni kitiems parodyti, ir būtent kultūriniai mainai parodo mūsų tautų dvasinius lobius, padeda suvokti vieni kitų vertybes.

– Klaipėda ir Čingdao 2004 m. pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Kaip klostosi santykiai tarp šių miestų? Gal ir Palangai patartumėte rasti miestą-draugą Kinijoje?

– Jūsų minimu Klaipėdos ir Čingdao atveju bendradarbiavimo sutartį pasirašė du miestai, turintys panašumų – visų pirma jie abu uostamiesčiai. Tad bendrauja ne tik miestai, bet ir uostai. Kiek man žinoma, Čingdao meras yra pakvietęs atvykti su vizitu Klaipėdos merą, tačiau dar nežinome, kada tokia kelionė konkrečiai įvyks. Kalbant apie Palangą – tikiuosi, kad ateityje ji ras savo miestą-partnerį Kinijoje, kuris irgi būtų panašus į jūsų kurortą. Viskas priklauso nuo abiejų pusių norų, o mes tokį pageidavimą tikrai palaikytume.

– Palangoje Jūs jau ne pirmą kartą. Kokie Jūsų įspūdžiai apie mūsų miestą, kas Jums įsiminė ankstesnių apsilankymų metu ir kokius įspūdžius išsivešite po šio apsilankymo?

– Man asmeniškai Palanga – labai gražus miestas. Nežiūrint to, kad jis yra turistinis miestas, kurortas, čia ramu, be to, Palangą gaubia ypatinga kultūrinė aura. Beje, Kinijos turizmo agentūros rekomenduoja aplankyti 10 Lietuvos miestų, ir vienas jų – būtent Palanga. Aš su žmona čia lankiausi jau keturis kartus, o šiemet prieš mažiau nei mėnesį buvome atvykę ir su sūnumi bei jo žmona. Sūnaus šeimai taip pat labai patiko Palanga, tad rekomenduoju į ją atvykti ir savo artimiesiems, ir bičiuliams.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejų pasiekė išskirtinė dovana iš Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Los Andžele (JAV) – originali Jono Šliūpo knyga „Lietuvių tauta senovėje ir šiandien“ antras tomas.


Valstybės diena – ypatinga šventė, primenanti didingą mūsų tautos istoriją, tradicijas ir vertybes, taip pat – drąsius protėvius, sukūrusius pagrindus mūsų nepriklausomai valstybei. Kartu tai yra ir mūsų rytdienos kūrimo šventė, raginanti drąsiai žvelgti į ateitį bei kurti tokią Lietuvą, kurioje kiekvienas jaustųsi saugus, gerbiamas ir vertinamas.


Miesto turgus yra gyva krašto istorijos dalis, liudijanti ne tik prekybos, bet ir kultūrinio gyvenimo raidą mieste, atspindinti laikmečio madas, skonius. 


Antrojoje dokumentinio serialo „Tikslo link. Olimpas“ serijoje „Sugrįžimas“ – pasiruošimo sezonui pabaiga, Jono Vainausko prisiminimai apie nesėkmingiausią karjeros etapą Liepojoje ir dėmesys komandos masažuotojui Juozui Petkevičiui, legendiniam Juozukui. 


Susiplanavote atostogas pajūryje, tačiau nelauktai užpuolė kalnai darbų? Bevaikščiodami Basanavičiaus alėja Palangoje sutikote potencialų klientą, kuriam norėtume pristatyti savo paslaugą, tačiau prie savęs neturite kompiuterio?


Palangos meras Šarūnas Vaitkus pirmadienį, rugsėjo 6 d., savo Facebook paskyroje visiems padėkojo už puikų Palangos vasaros sezoną. 


Mielieji, Valstybės diena šiais metais, kaip niekad, yra ypatinga ir reikšminga


Gerą S. Povilaičio įamžinimo įdėją gaubia keistas rūkas

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2015 10 22 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Jau trečią savaitę Lietuva gyvena be Stasio Povilaičio. Nors, tiesą pasakius, tokio masto menininkai, kaip Stasys Povilaitis, Vytautas Kernagis, Donatas Banionis, Justinas Marcinkevičius niekada nemiršta. Jie lieka amžinai gyvi savo dainomis, mums palikta poezija, kino filmais. Mes nematome ir dabar kur nors Vilniuje savo kambarėliuose ar slaugos namuose tyliai tūnančių, ligų ir...


„Palanga – labai gražus, labai ramus miestas, kurį gaubia ypatinga kultūrinė aura. Man išties patinka jūsų kurortas ir žmonės, kurie čia gyvena“, – sakė ketvirtadienį su neoficialiu vizitu Palangoje viešėjęs Kinijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje Liu Zengvenas.


Tik nuo šiandien iki Kalėdų, gruodžio 24-os dienos, „Palangos tilto“ prenumerata 2011-iems metams, atsiimant laikraštį redakcijoje, tik 39 Lt!


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius