Leisti vaikus į būrelius – nepigu

Prasidėjus mokslo metams tiek moksleiviams, tiek jų tėveliams – ir bendrojo ugdymo mokyklose besimokantiems, ir ikimokyklinukus auginantiems – kyla klausimas: kokią veiklą pasirinkti po pamokų, kur papildomai lavintis – ar lavinti – augančiąją kartą? O paskui šį klausimą seka kitas: kiek tie papildomi užsiėmimai gali kainuoti?

Pasirinkimas yra
Palangiškiai – ir pasiekę to amžiaus, kai jau patys renkasi, kuo užsiimti laisvu nuo privalomų mokslų metu, ir tie, kurių talentų bei gabumų ugdymu dar tebesirūpina tėveliai – lyg ir neturėtų kuo skųstis. Gabūs menui vaikai gali rinktis mokamus mokslus Stasio Vainiūno meno mokykloje, sportui – nemokamus Sporto centre. Nemokami ir vadinamieji būreliai, kurių esama kiekvienoje mokykloje, darželyje bei kurorto moksleivių klube. O kai kurie užsiėmimai tam tikruose klubuose ar privačiuose būreliuose – net labai mokami.
Tačiau tiek mokami, tiek nemokami užsiėmimai vis dėlto kainuoja. Nes, tarkim, muzikantui reikia instrumento, šokėjas – ypač tas, kuris nori tobulėti vadinamojoje pramoginių šokių srityje – negalės šokti džinsuotas ir avintis tais pačiais batais, su kuriais kasdien mokyklon mina, gabus dailei vaikas neišsivers be pieštukų, teptukų, dažų ir dar daugybės šiai meno sričiai reikalingų priemonių. Bene pigiausia būtų chore dainuoti, bet save gerbiantys kolektyvai taip pat turi specialias aprangas, ir dažniausiai už jas tenka mokėti tėveliams.

Mokestis už mokslą – dar ne viskas
Palangos Stasio Vainiūno mokykloje už mokslą kas mėnesį tenka mokėti po 40 Lt. Tačiau tai – toli gražu ne visos išlaidos. Reikia juk ir instrumento, jei vaikas mokosi muzikos, ir, tarkim, teptukų, dažų, drobės ir dar daug daug ko, ką tėveliai būsimiesiems dailininkams perka specializuotose parduotuvėse.
„Instrumentus – pučiamuosius, smuikus, akordeonus bei kitus – mūsų mokykla gali išnuomoti, – pasakojo direktorės pavaduotoja ugdymui Rasa Daukšienė. – Nuoma kainuoja 10 Lt mėnesiui. Pianinu jo namuose neturintys vaikai gali nemokamai groti mokyklos klasėse šeštadieniais ir sekmadieniais“.
O kiek gi tėveliams kainuotų, jeigu jie nuspręstų muzikaliam vaikui nupirkti instrumentą? Tarkim, pianiną (apie fortepijoną net klausti baisu)? Pati mokanti grojimo šiuo instrumentu subtilybių R.Daukšienė paminėjo, jog jeigu būtų perkamas nebe naujas – pasak jos, „pavargęs“ – instrumentas, tai kainuotų apie 600 Lt. O tikras, rimtas ir naujas pianinas – iki 12 tūkst. Lt.
Kainuoja jauniesiems talentams bei jų tėveliams ir dalyvavimas įvairiuose konkursuose bei kelionės į juos. Tiesa, prie pastarųjų mokykla kartais turi galimybę prisidėti. Tačiau vadinamasis starto mokestis konkursuose – vietinės reikšmės – nuo 20 Lt, tarptautiniuose – nuo 100 Lt, - vėl tėvelių rūpestis.

Tik atrodo, kad nekainuoja 
Sporto centre kurorto augančioji karta gali rinktis bokso, krepšinio, lengvosios atletikos, tinklinio bei futbolo treniruotes. Visi užsiėmimai nemokami – taip nusprendusi yra miesto Taryba. Tačiau, kaip sako Sporto centro direktorius Romaldas Kazlauskas, tik atrodo, kad užsiėmimai nieko nekainuoja.
„Jokių rinkliavų mūsų centre nėra. Tačiau tėveliams vis dėlto tenka prisidėti prie to, kad vaikai galėtų sportuoti. Visų pirma, kainuoja pati sporto apranga, sportiniai bateliai. Kiek – čia jau kiekviena šeima sprendžia, ar nupirkti batelius už 500 litų, ar už 100“, – pradeda vardinti direktorius.
Reprezentacinę sporto komandų aprangą perka Sporto centras. Tačiau ir prie jos įsigijimo kartais tenka prisidėti sportuojančių vaikų tėvams. Tiesa, kaip sakė R.Kazlauskas, tai būna labai retai, o ir ne itin didelių sumų prašoma – apranga įsigyjama skelbiant viešąjį konkursą, tad pasirenkamas pigiausias variantas.
Papildomų išlaidų būna, kai vaikai važiuoja į varžybas, vykstančias kituose miestuose. Jeigu važiuojama vienai dienai, maistpinigių Sporto centras sportininkams nemoka, tad maistu ir pinigais jam rūpinasi tėvai. Kita vertus, net jei maistpinigiai ir mokami – 10-15 Lt, - jų vis tiek nepakanka, kad sportuojantis vaikas pasisotintų.
„Tačiau jeigu dar reikėtų mokėti ir už galimybę treniruotis, išlaidos būtų dar didesnės. Sporto klubuose treniruotės kainuoja ir po 40, ir po 60, ir po 80 Lt per mėnesį“, - sakė R.Kazlauskas.

Stengiasi viską supirkti savo jėgomis
„Ar brangu vaikus leisti į būrelius? – perklausė Palangos moksleivių klubo direktorės pavaduotoja ugdymui Vanda Juodikienė. – Tikrai ne. Mes, nors esame biudžetininkai, stengiamės visas įmanomas priemones – net molį, modeliną, terakotą, kurių reikia keramikos būrelį lankančių vaikų užsiėmimams – nupirkti iš savų lėšų. Ir teptukus, ir aliejinius dažus šiais metais vėl atnaujinsiančiam veiklą dailės būreliui, pavadintam „Kūrybinės dirbtuvės“. Rašom projektus, kurių įgyvendinimui gauname finansavimą – pavyzdžiui, „Kikilis“ pateikė projektą, gavo lėšų ir pasiūdino ansamblio dalyviams rūbelius“.
Pasak V.Juodikienės, nieko nekainuoja dainuoti, beveik nieko nekainuoja lankyti šokių būrelius. Taip, kartais tenka tėvelių paprašyti pinigėlių, tačiau tik tam, kad jie prisidėtų prie didžiąja dalimi klubo lėšomis finansuojamų išvykų. Tačiau ir pastarąsias – keliones į muziejus, kino teatrus – beveik visada apmoka pats klubas.

Papildomas ugdymas – nepigu
O kaip patys tėveliai vertina: brangu ar pigu leisti vaikui lankyti papildomus užsiėmimus būreliuose, klubuose, meno mokykloje?
Absoliuti dauguma kalbintųjų sakė, jog nors kartais ir tenka pinigėlius paskaičiuoti, visa atsipirks ateityje. Galų gale, juk ir nemokamas mokslas bendrojo lavinimo mokyklose „nemokamas“ tik teoriškai. Praktiškai kiekvienas rugsėjis gerokai patuština pinigines, iš kurių litai krenta ir visų mokslo metų metu.
Šešiametis Lukas antri metai mokysis pramoginių šokių. Kas mėnesį šis užsiėmimas – dvi repeticijos per savaitę - jo tėveliams kainuoja 40 Lt.
„Dabar bėgu pirkti jam specialių batukų šokiams. Jie specializuotoje parduotuvėje kainuoja 160 Lt, tačiau mokėsiu pigiau. Mat tuos pačius užsiėmimus lankantis berniukas savuosius išaugo – jų kojytės auga kaip ant mielių, - o koncertų šokta nedaug, tai bateliai beveik nauji“, - sutiko pabandyti paskaičiuoti išlaidas Luko mama Indrė.
Be batelių, berniukui dar reikės pirkti specialų apavą repeticijoms. Ir juodas kelnytes – taip pat ne bet kokias, o arba iš specializuotos parduotuvės, arba siūdinti. Koncertams – baltus marškinukus. Ir triko. Kiek tai kainuos – dar nežino. Ir nusišypso: gerai dar, kad ne mergaitė – jų aprangai pinigų tenka dar daugiau išleisti. O daugiausiai kainuoja laikas, nes vaikas dar tokio amžiaus, kad pats į užsiėmimus nueiti negali.
„Ketinau Luką ir į meno mokyklą leisti, bet persigalvojau. Ne dėl pinigų – pamaniau, kad gal jam krūvis per didelis bus. Kaip ten bebūtų, tikrai nesiskundžiu dėl „įkainių“ ir litų vaiko lavinimui stengiuosi negailėti. Tegul ir nepigu, bet kai matau jį šokantį, ir matau, kad jam tai patinka – džiaugiuosi“, – sako Indrė.



  Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Mes-juros vaikai".