Legendinė Maja Pliseckaja išplasnojo į Amžinybę, bet Palangoje ji – gyva

Praėjusį šeštadienį Vokietijoje mirusi legendinė baleto šokėja Maja Pliseckaja iki šiol gyva Palangoje – susitikimus su įžymybe gyvai mena ją gydę Palangos Reabilitacijos ligoninės daktarai. Jos padovanotos knygos, paveikslas ir nuotrauka – tarp brangių ligoninės relikvijų. M. Pliseckajos mama yra kilusi iš Lietuvos, M. Pliseckajai su vyru išimties tvarka buvo suteikta Lietuvos pilietybė. Prisimindami velionę, ligoninės reabilitologai sakė: „Net traumuota, kiekvieną judesį, net paprasčiausią, ji atliko nepaprastai gracingai.“

Po traumos Romoje ryžosi operacijai Vilniuje
Įžymybė po traumos ir ją lydėjusios operacijos Palangos Reabilitacijos ligoninėje jėgas atgavo nuo 2004-ųjų sausio 6 iki vasario 10 dienos, trumpam ji dar sugrįžo ir kovo mėnesį.
„M. Pliseckajai 2003 metų lapkričio mėnesį Vilniuje buvo atlikta artroskopinė kelio sąnario operacija dėl girnelės raiščio plyšio. Ji atvyko pas mus reabilitacijai“, – prisiminė gydytoja Audronė Staugaitienė.
Apmaudi ir nelengva trauma baleto žvaigždę ištiko Romoje, kur ji kaip ekspertė vertino jaunųjų baleto šokėjų pasirodymus.
„Po iškilmingos vakarienės, eidama slidžiu grindiniu Romos senamiestyje, ji paslydo ir suklupo“, –pasakojo Palangos Reabilitacijos ligoninės direktorius Virginijus Biskys.
Po traumos M. Pliseckaja operacijai atvyko į Vilnių – su vyru Rodionu Ščedrinu, žinomu, dar gyvu Rusijos kompozitoriumi, turėjo gražią sodybą Trakuose.
Renkantis operacijai vietą, buvo svarstoma ir Vokietija, bet, anot V. Biskio, po pokalbių su tuometiniu sveikatos ministru Juozu Oleku, įžymybė apsisprendė operuotis Vilniuje pas profesorių Narūną Porvanecką, žinomą kaip žvaigždžių gydytoją.

Palangos geradarius paminėjo knygose
Apie chirurgą ir vėliau reabilitaciją jai atlikusius gydytojus Palangoje M. Pliseckaja labai šiltai atsiliepė savo knygose „Po 13 metų“ ir „Savo gyvenimą skaitant“.
„Per mano jubiliejinį vakarą Maskvoje Vokietijos daktarai susitiko su profesoriumi N. Porvanecku. Apie ką jie Kremliaus suvažiavimo rūmų fojė, o vėliau iškilmingame bankete rūmuose ilgai šnekėjosi, nežinau. Žinau tik, kad daktaras Šilingas (žymus vokiečių ortopedas-chirurgas – aut.) pasakė R. Ščedrinui: „Rinkdamiesi chirurgą Majos keliui operuoti, jūs nesuklydote...“
Ne tik medikai, bet ir visi vakaro Maskvoje dalyviai, stebėdami, kaip Maja sukasi šokio sūkuryje, negalėjo net įsivaizduoti, kad visai neseniai M. Pliseckaja buvo patyrusi traumą.
Po operacijos įžymių sutuoktinių pora irgi svarstė, anot V. Biskio, kur vykti reabilitacijai – į Palangą ar Vokietiją, bet buvo pasirinkta Palanga.

Prilygsta vokiečiams
„Profesorius N. Porvaneckas įtikino M. Pliseckają ir jos vyrą, kad Palangos Reabilitacijos ligoninės specialistai nė kiek profesionalumu nenusileidžia vokiečių geriausiems reabilitologams“, – sakė V. Biskys.
Įžymybę Palangoje pasitiko pats direktorius ir vyriausioji reabilitologė Jūratė Jakubauskienė. Ligoninėje buvo suorganizuotas konsiliumas sudaryti M. Pliseckajos reabilitacijos programą.
„Man buvo labai didelė garbė ir atsakomybė, kad toks iškilus, žinomas ir talentingas žmogus pasirinko jėgoms atgauti mūsų ligoninę. Nuo jos pirmo įžengimo į ligoninę iki pat išvykimo – visus visur lydėjo jos nepalenkiamas optimizmas. Kineziterapija, M. Pliseckajos atveju, buvo vienas pagrindinių sėkmingos reabilitacijos veiksnių“, – prisiminė J. Jakubauskienė.
Ji žėrė komplimentus kineziterapeutei Daliai Bumblauskytei: „Dalia padarė labai daug, kad reabilitacija būtų sėkminga.“

Saugojo nuo įkyraus dėmesio
Kitoje savo knygoje „Savo gyvenimą skaitant“ M. Pliseckaja taip atsiliepė apie Palangos reabilitologus: „Paskutinį mūsų lankymosi Palangoje vakarą su vyru Rodionu surengėme iškilmingą vakarienę visiems, kurie kantriai ir kruopščiai gydė mano koją – ir gydytojams, ir seselėms...“
Kineziterapeutę Dalią Bumblauskytę pasaulinė įžymybė knygoje apibūdino kaip „mielą ir dvasingą, kuri mano keliu rūpinosi kiekvieną dieną – be jokių išeiginių...“
Su M. Pliseckaja daug bendravo ir vyriausioji slaugytoja Liuda Špučienė.
„Maja su Liuda eidavo susiėmusios už parankės, vaikščiodavo po ligoninę, išeidavo į lauką. Žinoma, visi siekė jos dėmesio – mes, ligoninės personalas, saugojome Mają nuo įkyraus dėmesio“, – prisiminė J. Jakubauskienė.
„Saugojome M. Pliseckają ir nuo žurnalistų“, – šypsojosi V. Biskys.
Baleto žvaigždė ligoninės personalui nepateikė jokių ypatingų prašymų, bet labai nerimavo, jog negalėjo prisiskambinti savo vyrui.
„Visi mes stengėmės jai padėti – visomis priemonėmis bandėme pasiekti jos vyrą, – įsiterpė A. Staugaitienė. – Maja su Rodionu buvo itin artimi.“

Paprastą judesį atlikdavo nepaprastai
Nepaisant patirtos traumos, gydytojų prisiminimu, M. Pliseckaja nuolat buvo pasitempusi, švytėjo šypsena, ir nors po traumos, stengėsi plastiškai žingsniuoti.
„Net eilinio pasivaikščiojimo metu ji žengė tarsi ant scenos. Net į eilines procedūras ateidavo pasidažiusi. Niekada nestovėjo prie veidrodžio – brūkštelėdavo per lūpas ir viskas“, – pasakojo J. Jakubauskienė.
Maja pradžioje drovėjosi pasirodyti viešumoje su ramentais, bet drovumą įveikė ir nevengė papokštauti ta tema.
Anot kineziterapeutės D. Bumblauskytės, jai teko Majos koją nuolat masažuoti, palankstyti. „Bet Majos veide niekada nemačiau nepasitenkinimo. Ji nuolat buvo pasitempusi, ir mane versdavo pasitempti. Ji priversdavo mane pasitempti savo energetika, buvimu šalia. Paprastą pratimą ji atlikdavo gracingai. Paprasti dalykai jos judesyje buvo nepaprasti“, – prisiminė Dalia.
Visą personalą M. Pliseckaja vadino vardais – ji buvo labai paprasta.
„Man teko su ja lauke vaikščiojant stebėti jos žingsnius – atlikti eisenos kontrolę. Sutikti žmonės nuolat su ja siekdavo pasisveikinti“, – prisiminė specialistė.
Palangos specialistų pastangas labai gerai įvertino ir Miuncheno specialistai.

Palangoje parašė kūrinį Japonijos imperatoriui
Beveik visą laiką šalia žmonos budėjo jos vyras, žymus kompozitorius. Jis rado laiko Palangoje skirti ir kūrybai: Japonijos imperatoriaus prašymu, rašė pjesę violončelei „Tūkstantis ir viena violončelė“.
„Pats Japonijos imperatorius grojo ją, išmanė muziką, todėl Ščedrinas labai stengėsi, kad kūrinys nenuviltų jo – dirbo labai daug prie mūsų fortepijono. Parašytą kūrinį vėliau atliko Mstislavas Rostropovičius, pasaulinio garso violončelininkas. Tik kūrinys vadinosi jau „Tūkstantis trys šimtai viena violončelė“. Tai man papasakojo pats R. Ščedrinas“, – prisiminė V. Biskys.
Įžymybių apsilankymą ligoninėje mena jų padovanotos M. Pliseckajos knygos, balerinos paveikslas muziejuje ir nuotrauka palatoje, kuri ji gyveno.
Į ligoninę iki šiol važiuoja rusai reabilitacijai.
„Jie būna labai maloniai nustebinti ir nudžiuginti, kai pasakome, kad ligoninėje reabilitavosi M. Pliseckaja“, – sakė J. Jakubauskienė.
Rusai dažniausiai protezuojasi pas geriausius Lietuvos specialistus, o vėliau atvažiuoja reabilitacijai į Palangą.
Ligoninė sulaukia ir pacientų iš Izraelio, Kazachstano ir Baltarusijos.
Vykdant legendinės balerinos M. Pliseckajos, šokusios Maskvos didžiajame teatre, valią, palaikai bus kremuoti ir galiausiai išbarstyti virš Rusijos.
Didžiojo teatro direktorius Vladimiras Urinas Rusijos žiniasklaidai po Majos mirties pranešė, kad M. Pliceskaja prieš savo mirtį paliko nurodymą, kad jos palaikai būtų kremuoti, o kai mirs jos vyras – kompozitorius R. Ščedrinas – jų pelenai turės būti sumaišyti ir išbarstyti virš Rusijos.
„Tokia mūsų paskutinė valia: po mirties kremuoti mūsų kūnus, o kai ateis liūdna ilgiau iš mūsų gyvenusiojo mirties valanda, arba mūsų vienalaikės mirties atveju, mūsų pelenai turės būti sumaišyti ir išbarstyti virš Rusijos“, – sakoma testamente.
Balerinos viešos laidotuvės nebus rengiamos: įvyks tik privati ceremonija jos šeimos nariams ir draugams Vokietijoje, kur M. Pliseckaja mirė nuo infarkto.
M. Pliseckaja mirė būdama 89 metų. Pasak R. Ščedrino, gydytojai mėgino ją atgaivinti, bet jų pastangos nebuvo sėkmingos.

Viena iškiliausių XX amžiaus balerinų
M. Pliseckaja, kurios karjera Didžiajame teatre truko ilgiau negu 35 metus, laikoma viena iš iškiliausių XX amžiaus balerinų.
M. Pliseckaja gimė 1925 metais. Šokti baletą jai buvo lemta gamtos ir likimo: sakoma, kad šokti mergaitė išmoko anksčiau nei vaikščioti. Jos dėdė ir teta, Asafas ir Sulamita Messereriai, buvo Maskvos Didžiojo teatro baleto artistai. Jie nuo mažens pastebėjo unikalius dukterėčios duomenis: platų žingsnį ir šuolį, ilgas rankas, puikią plastiką.
Jie Majai atstojo tėvus – jos tėvas Michailas Pliseckis per stalinistinius valymus buvo suimtas ir vėliau sušaudytas, o motina, nebyliojo kino aktorė Rachilė Messerer, kuri buvo kilusi iš Lietuvos, buvo ištremta.
M. Pliseckaja mokyklą baigė pačiame karo įkarštyje. 1943 metais ji buvo priimta į Maskvos Didįjį teatrą.
Didžiajame teatre M. Pliseckaja kordebalete neužsibuvo nė sezono: išskirtinis jos talentas buvo pernelyg akivaizdus. Nors tuo metu trupėje šoko daug žymių balerinų, M. Pliseckajai lygių nebuvo – ji buvo ateities balerina.
„Gulbių ežeras“, kuriame nesutramdomoji M. Pliseckajos Odeta varžėsi su įspūdingąja Odilija, tapo pagrindiniu M. Pliseckajos vaidmeniu Didžiajame teatre ir jos gyvenimo pareiga: šį vaidmenį M. Pliseckaja šoko 30 metų, daugiau nei 800 kartų. Visiems pasaulio galingiesiems, atvykusiems į Sovietų sąjungą, M. Pliseckaja buvo rodoma kaip vienas iš šalies stebuklų...
Išėjusi į pensiją M. Pliseckaja tęsė pasirodymus visame pasaulyje, buvo Romos operos ir baleto teatro, Madrido baleto teatro meno vadovė.
„Duosiu jums patarimą, ateities kartos. Paklausykite manęs. Nepasiduokite, iki pat pabaigos nepasiduokite. Net ir tada kovokite, atsišaudykite, trimituokite, muškite būgnus, skambinkite, siųskite telegramas, nepasiduokite, kovokite iki paskutinės akimirkos... Antrą sykį gimti nebepavyks, kad ir kaip stengtumėmės. Tad gyvenkime savo gyvenimą!“ – kartojo jau į Amžinybę išėjusi pasaulinė baleto žvaigždė.