Lagamine telpanti miesto istorija

"Palangos tilto" informacija, 2019-04-12
Peržiūrėta
1972
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palangos viešoji biblioteka šiemet ir vėl tradiciškai dalyvauja Kurorto muziejaus organizuojamame renginyje „Palanga: istorijos atspindžiai“. Praėjusiais metais biblioteka pateikė retus, senus periodinius leidinius. Šiemet – artefaktus, susijusius su Emilija Adikliene (1906–1993) ir jos kraštotyrine veikla. Vieni vertingi – kaip autentiška dokumentinė medžiaga, pavyzdžiui, kaimų istorijos, kiti įdomūs – kaip jos pačios gyvento laikmečio artefaktai.
Palangoje E. Adiklienė buvo ryški asmenybė, itin atsidavusi kraštotyros darbui: organizavo įvairias temines kraštotyros ekspedicijas po senąją Palangą ir jos apylinkes, rinko etnografinius eksponatus, rengė kraštotyrines parodas, rašė straipsnius į spaudą. XX a. 7-8 dešimtmečiais buvusi pedagogė suformavo kraštotyros darbo mieste tradiciją, vadovavo LTSR Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Palangos skyriui.
E. Adiklienės iniciatyva aprašytas Palangos pajūris iki Latvijos sienos, 1978–1982 m. išvaikščiotas ir užfiksuotas Palangos senamiestis ir centras iki Rąžės upelio. 1983–1984 m. aprašytos miesto gatvės nuo Rąžės kairiojo kranto iki buvusios Vokietijos sienos. 1985–1990 m. kraštotyrininkė aprašė Kontininkų kaimą, nuo 1990 m. pradėjo tyrinėti Vanagupės ir Užkanavės kaimus. E. Adiklienė parengė kraštotyros darbų apie Palangos gatvių istorijas, senuosius palangiškius. Per 12 metų parašytos 24 miesto gatvių istorijos. Tai žinios apie namus, gyventojus, verslus, papročius, tradicijas, mitybą. Tai reikšmingiausi kraštotyrininkės darbai, kuriuose užfiksuotas miestelio vystymasis nuo XIX a. pab. – XX a. pr.
Palangos kurorto muziejuje visą balandžio mėnesį bus eksponuojami su E. Adiklienės kraštotyrine veikla susiję pavieniai artefaktai – originalus jos lagaminas, autentiška rankraštinė kraštotyrinė medžiaga, leidžianti suprasti, kaip ji sistemindavo medžiagą bei metalinis knygos aplankas ant kurio iškaltas Palangos herbas. Knygoje – susegtas palangiškio etnografo, fiziko, profesoriaus I. Končiaus „Palangos kraštas“ (parašyta 1925 m. kartu su V. Ruokiu). Šiandien šis eksponatas vertingesnis dėl paties įrišimo būdo, o daug metų atgal – ši knyga buvo sunkiai prieinama skaitymui. Labiausiai palangiškius turėtų sudominti 1816 m. „Senosios ir Naujosios Palangos inventorizacijos“ nuorašas.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Rugsėjo 27-ąją, Seimo narys Mindaugas Skritulskas, kuris yra kandidatas į 2024-2028 Seimą Mėguvos vienmandatėje rinkimų apygardoje, Seimo Antikorupcijos komisijoje davė paaiškinimus dėl jo tariamo dalyvavimo Palangos apžvalgos rato versle. „Mindaugas aiškiai papasakojo, kaip buvo kurpiama ši rinkiminė „istorija,“ – po posėdžio įraše Facebook komentavo Palangos meras ir M. Skritulsko...


Neseniai pradėto rekonstruoti senojo Kretingos miesto parko istorija siekia beveik 100-metį. Istoriko Juliaus Kanarsko duomenimis, Kretingos dvaro Vaitiškių 21 ha sklypas miestui atiteko 1925 m. Žemės reformos komisijai jį suvalstybinus.


Liepos 25 d. 18 val., pirmą kartą po renovacijos, žiūrovams atvers duris Palangos Kurhauzo teatro salė su muzikiniu operetės spektakliu „Išsipildžiusios svajonės istorija."


 Palangos Kurhauzo salėje birželio 23 dieną, 18 valandą, liepos 25 dieną, 18 valandą, ir rugpjūčio 21 dieną, 18 valandą, bus rodomas muzikinis operetės spektaklis „Išsipildžiusios svajonės istorija“.


Lagamine telpanti miesto istorija

"Palangos tilto" informacija, 2019 04 12 | Rubrika: Miestas

Palangos viešoji biblioteka šiemet ir vėl tradiciškai dalyvauja Kurorto muziejaus organizuojamame renginyje „Palanga: istorijos atspindžiai“. Praėjusiais metais biblioteka pateikė retus, senus periodinius leidinius. Šiemet – artefaktus, susijusius su Emilija Adikliene (1906–1993) ir jos kraštotyrine veikla. 


Pirmadienį Palangos kurorto muziejuje vyko mokslinė konferencija „Palangos žydai. Išnykusi miesto bendruomenės dalis“. Konferencijoje dalyvavo būrys mokslininkų, nagrinėjusių temas apie žydus, taip pat būrys ir vietinių palangiškių, besidominčių šia tauta ir jos istorija. Konferencija rengta kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir...


„Kuršių žemė“, „Kopa“, „Medžio šviesa“, „Pajūrio žolės“, „Šventosios žvilgsnis“, „Miško ir jūros kova“, „Liuteronų bažnytukės varpas“, „Išlikimas“,– tokius ir dar daugybę kitų siužetų rugpjūčio pabaigoje vykusiame XI dailės plenere-simpoziume...


Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka kartu su partneriu – Palangos kurorto muziejumi – sėkmingai įgyvendino Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos „Bibliotekos pažangai 2“ ir Kultūros ministerijos finansuotą projektą „Palangos istorija jungia kartas“. Biblioteka projektą, orientuotą į vietos bendruomenės gyvenimo kokybės...


Palangos Birutės parko Sodininko namelyje (ties centriniu įėjimu į parką, Vytauto g. 19) duris atvėrė unikali paroda, skirta šio parko istorijai. Pasak parodos koordinatorės Aušros Latonienės, parko istorija besidominčiųjų šią vasarą lauks ne vienas renginys, o jų ciklas.


Šeštadienį, birželio 14-ąją, Palangoje paminėta Gedulo ir vilties diena. Po Šv. Mišių Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, plazdančių vėliavų vedama palangiškių, kuriems 1941-aisiais prasidėjusi tautos kančios istorija – ne vien datos ir sausi faktai, eisena pro skaudžius įvykius menančią Senąją vaistinę, kur 1944-1951 m....


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius