Kurčnebylių vertėjai – ir psichologai, ir socialiniai darbuotojai, ir konsultantai

Ar kurčnebyliai – pilnaverčiai visuomenės nariai? Į šį klausimą atsakyti gali tik tiesiogiai su šiais žmonėmis susiduriantys jų „gelbėtojai“ visose situacijose – gestų kalbos vertėjai, ir žinoma, jie patys. Kovoti dėl savo talentų pripažinimo, siekti išsilavinimo jiems – kur kas sunkesnis uždavinys nei galima įsivaizduoti. Apie iškylančias kliūtis kurčnebyliams sutiko papasakoti Palangoje ir Kretingoje gestų kalbos vertėju dirbantis Vytautas Jurgis Lukšas ir Skuode tokias pačias pareigas atliekanti Irena Šmaižienė.

15 proc. – su klausos sutrikimais

„Juk jie tokie patys žmonės, moka džiaugtis savais ir kitų pasiekimais, jie – nepakeičiami darbininkai, taip kruopščiai ir atsakingai atlieka patikėtus darbus, jog sunku jiems rasti pamainą“, - patikino abu gestų kalbos vertėjai, puikiai pažinodami visus savo globotinius. Palangoje V.J.Lukšas padeda 15 kurčiųjų, kurie visuomet į jį kreipiasi, jei prireikia pagalbos susikalbant su įvairių instancijų atstovais.

„15 proc. visų žmonių turi klausos sutrikimų, reikalaujančių aprūpinimo klausos aparatais, iš jų 0,4-0,7 proc. turi didelio laipsnio klausos pažeidimus, 0,8 proc. yra kurti“, - duomenis pateikė V.J.Lukšas. Palangoje kurtieji pagalbą atranda reabilitacijos centre „Baltija“. Čia aklųjų ir silpnaregių reabilitacija vykdoma nuo 1997 m., nuo 1998 m. įsikūrė ir klausos negalią turinčių ligonių reabilitacijos centras. „Dažnai su šia negalia žmonės net iš gydytojų išgirsta, jog jiems neverta vykti į jokius reabilitacijos centrus, pasak jų, juk vis tiek naujų ausų neįdės, tačiau tai – netiesa, jie sustiprėja visapusiškai, be to, gauna naudingos informacijos“, - teigė gestų kalbos vertėjas.

Tokie patys, kaip visi

Nors, kaip patikino abu vertėjai, dabar kurtieji kur kas laisvesni, jie drąsiau žengia į pasaulį, tačiau vis dar išlieka baimė. „Anksčiau apskritai žmonės bijodavo rodytis visuomenėje, nes būdavo smerkiami. Važiavom į ekskursiją su klausos negalią turinčiais žmonėmis, jie nenorėjo išsiduoti, jog negirdi, tad paprašė bendrauti be gestų, skaitė iš lūpų. Kiti žmonės nesupranta, tuoj ima apkalbinėti, šnabždėtis už nugarų, tačiau juk šie žmonės tokie patys, kaip ir visi“, - papasakojo V.J.Lukšas apie situacijas, kuriose tenka atsidurti klausos negalią turintiems žmonėms. Kaip papasakojo I.Šmaižienė, pati užauginusi du klausos negalią turinčius vaikus, su diskriminacija išties susiduriama, tenkama dėl pripažinimo ypatingai pakovoti. „Mano vaikai, kol buvo mažesni mokykloje visko sulaukdavo, ir pasityčiojimų, ir skriaudimų, tačiau galiausiai, laikui bėgant niekas net nebepastebėdavo jokio skirtumo. Jie labai gerai mokėsi, tad bendraklasiai netgi prašydavo pagalbos“, - pasidalino savo išgyvenimais skuodiškė.

Svarbu – tik suteikti galimybę

Išties, kaip moteris papasakojo, klausos negalią turintys gyventojai susiduria su įvairiom kliūtim, tačiau itin sunku įveikti tokias, kurias sukuria pati valstybė. I.Šmaižienės patyrimu, klausos negalią turintieji gauna kompensaciją klausos aparatams, tačiau norint gauti, tenka labai ilgai laukti, o pametus, siūlomas kur kas prastesnis. „Negalima nepaminėti, jog kurtieji ir universitetuose mokosi, reiškiasi ir mene, ir literatūroje, vairuoja kaip visi automobilius, yra labai gabių žmonių. Jie taip pat kuria šeimas, susilaukia vaikų, žinoma, didžiausią džiaugsmą patiria, kuomet sužino, jog vaikelis sveikas“, - patikino ir V.J.Lukšas, pabrėžęs, jog jie – tikrai sugeba būti visaverčiais visuomenės nariais, jei tik jiems suteikiama tokia galimybė.

Įdarbinimo klausimas kurtiesiems, ypač dabartiniu sunkiu metu, dažnai būna neišsprendžiamas. „Darbo biržose tenka išgirsti ir tokių atsakymų, jog net ir sveikiesiems laisvų darbo vietų nėra, tai kaip atsiras neįgaliesiems. Kaip paminėjo Skuodo vertėja, nors ir būna pateikiama pažyma dėl sutrumpintos darbo dienos, į tai taip pat retas darbdavys atsižvelgia, dirba dar ir viršvalandžius. O, kaip jau minėta, darbštumu kurtieji išties pasižymi.

Vertėjai – viskas viename

„Jie labai domisi ir spauda, tuo, kas vyksta mieste. Atidžiai perskaito visus laikraščius, papasakoja naujienas ir man, po to diskutuojam, visi drauge išgyvenam“, - teigė palangiškis, padedantis savo gebėjimu kalbėti gestų kalba. Pasak jo, jiems prireikia pagalbos įvairiose vietose, pavyzdžiui, ligoninėse, socialiniuose skyriuose, bankuose, netgi teismuose. Visur kartu su klausos negalią turinčiu žmogumi keliauja ir gestų kalbos vertėjas. Natūralu, jog šalia esantis toks žmogus suteikia pasitikėjimą ir netenka blaškytis tarp tų, kurie nesupranta, kas nutikę. „Pavyzdžiui, juk daug žmonių lankosi pas psichologus, tai yra asmeninis pokalbis tarp gydytojo ir paciento, tačiau kurtieji turi lankytis kartu su vertėju, nes kitaip nesusikalbės, pokalbis nebetampa jau toks privatus, įsiterpia trečias asmuo, nors vertėjai visuomet išlaiko visų savo globotinių istorijas paslaptyje. Todėl ir kabinete kalbamės tik dviese, net jei atvyksta su draugu“, - atskleidė santykius vertėjas. „Pats vertėjas turi būti viskuo – ir psichologu, ir socialiniu darbuotoju, konsultantu visokiais klausimais“, - apibendrino I.Šmaižienė. Abu vertėjai sutartinai tvirtino, jog nors į jų pareigas neįeina iškilusių kurtiesiems klausimų sprendimas, tačiau išvyti ieškoti pagalbos kitur jiems neleidžia širdis. „Kai padedi žmogui, tuomet pačiam taip gera pasidaro“, - atlygio kainą apibūdino viešnia.

Šventes kuria ir negalią turintys

Tai, jog ir kurtieji geba dainuoti, šokti, kurti, retą kurį šiuolaikinį žmogų benustebins, juo labiau vertėjus – jų nuolatinius palydovus. „Tikrai verta pamatyti, kokias jie rengia šventes – dainuoja, šoka. Apskritai, muzika jiems labai patinka, jie ją girdi. Garsiau leidžiama muzika skleidžia vibraciją, kurios dėka jie jaučia ritmą. Patys ir dainuoja, garsina dainas gestų kalba“, - unikalius gebėjimus apibūdino V.J.Lukšas, apgailestaudamas, jog Palangoje bendrų neįgaliųjų renginių nėra, palyginus su kaimyniniais miestais, kuriuose drauge susirinkę neįgalieji surengia tokias šventes, jog ir patys sveikiausi nesugebėtų. „Ne viskas taip blogai, kaip gali pasirodyti, nors ir yra įvairių bėdų, tačiau yra ir šviesių dienų“, - pabrėžė optimizmo neprarandantys vertėjai.