Kiekvienas Palangai, jūrai atsidavęs žmogus – lobis, kaip karalienei – siuvėjas

Lietuvos kultūros sostinės Palangos – 2013 dvasinio gyvenimo užpildas yra ir mažėliau regimos kuriančių žmonių versmelės lyg upes auginantys kuklūs miškų, laukų, pievų šaltinėliai. Upės, žinia, suteikia vis naujos energingos aistros mus visus gyvenimui „uždegančiai“ Baltijos jūrai. Čia ramu priminti, jog ir visų mūsų namai – Žemė yra Laivas begalybėje. Pasaulio vandenyne. Kosmose. Tačiau nusileiskime žemiau, arčiau, į savąjį, Palangos „Smilgų chorą“.

„Ką veiki ten, aukštai medyje, Reinoldai? Ar visai „subalandėjai“? Lipk žemyn, seniai matėmės“, – gegužės pradžioje šūktelėjau visada bičiuliškam palangiškiui Reinoldui Liaudanskui, kurį pažįstu ir gerbiu jau visus 13 metų. 2000 metais pajūrio balandžių „dirigentas“ ir žinomas aplinkui darbštus kraštovaizdžio specialistas Palangos žurnalistui parodė, kur Žemaitės gatvėje gyvena ypatingai jautrios sielos humaniškas vyras – darnios šeimos vienytojas, Lietuvos patriotas – Birželio sukilimo dalyvis, balandininkų patriarchas, 96 metų Jurgis Kuzmickas. Dar galima priminti ir tai, jog kuklusis inteligentiškas buvęs ukmergiškis ponas Jurgis yra ir kito talentingo vaikino, „Lenktynių aitvaro“ seniai Palangos takus literatūrinėje padangėje išaukštinusio poeto – eseisto, Nacionalinės premijos laureato Rolando Rastausko kaimynas.
R. Liaudanskas „purptelėjo“ iš senutės obels, kurios šakeles pjūklu genėjo, žemyn. „Smagu susitikt... Taigi, susibūrę į naują klubą naujai balandžių parodai ruošiamės sykiu su „Mosto“ dailininkais. O Jurgio Kuzmicko 96-ojo gimtadienio nepamiršom. Oho, gimęs „revoliucingais“ 1917 metais! Pernai 95 metų proga jį sveikino pats meras Šarūnas Vaitkus. Šaunus mūsų Jurgis. Visi mūsų „sparnuotieji vyrai“ šaunūs. Kol žmogaus siela „skrenda“, pakylėtai kuria, menui, gamtai neabejinga – tol ir egzistencinis pavasaris, spindulingas žvilgsnis. Sveikinom Jurgį, o čia, – nepamiršom! – ir neeilinis neeilinės Palangos ir Lietuvos asmenybės, Kraštovaizdžio klubo krikšto tėvo Zigmanto Dokšo gimtadienis... Bet ateikit su žmona į mūsų parodą“, – pakvietė Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narys R. Liaudanskas ir vėl lengvai – „purrrpt – plast“ į obelį... O aš čia pagalvojau: „Kaip gerai, kad bičiulis neturi viršsvorio. Darbščiam, gyvenimui neabejingam žmogui „lašiniai“ augti neskuba. Viskas kitaip: lengva siela – lengvos ir greitos kojos, ir senjoriška jaunystė“ – ne problemiška. Todėl pavasario proga norėtųsi pagarsinti tokio „stiliaus“ palinkėjimą: „Eik Palangos svety, eik, palangiški: tegul švyturiu pavirsta degtukas tolimame pajūrio horizonte, kur tamsuoja jau Latvijos kranto miškų „tapetai“ paukščių numylėtoje Papėje, Nidoje, Jūrmalcieme, – ten gali sutikti daug palangiškių – žvejukų, ornitologų, fotomenininkų, ten yra plenerą surengę ir „Mosto“ dailininkai“.
„Mosto“ 20-mečio metais irgi neeilinis „pagyvėjimas Palangos menų salėje“. Nenoriu girtis, bet man irgi šiemet smagu pasididžiuoti, jog 1992-1993 metais teko dalyvauti šio dabar toli už Lietuvos ribų garsaus Palangos menininkų kūrybinio susivienijimo „projektinėse diskusijose“ – su vyno taure ir be jos. Ir „Mosto“ atveju pasitvirtino visagalė tiesa: „Noras norėti gimdo norą galėti“.
Šviesaus atminimo Palangos menininkai Edvardas Žiba ir Juozas Meškys, jaučiu, labai noriai ir džiaugsmingai šiemet sykiu su kitais ruoštųsi jubiliejinei „Mosto“ parodai, rašytų savas biografines „sielų eseistikas“ dabar rengiamai gan solidžiai knygai apie „Mostą“ ir kūrybos bendraminčius.
Mes nepamiršime, pagerbsime ir juodu – tikrus jūros vaikus, tapytoją – knygos iliustratorių Edvardą Žibą ir dailininką – fotomenininką Juozą Meškį. Jie amžinam buvo, yra ir bus „Palangos kraujo grupės“ giminingieji menininkai, kurių profesionalumo ir gabumų dar ir dabar galėtų pavydėti Lietuvos didmiesčių „maurai prie meno“.
Dabar su visada „žuviškai“ ieškančiu Palangos menininku Juozu Griušiu sąžiningai dėliodami, rinkdami tekstus, iliustracijas knygai apie „Mostą“ ir mostiečius, nė kiek neabejojame pasirinktų tikslų prasmingumu ir tikslingumu, ir tikime, kad čia gyvenantys, vieningai pleneruose ir savo dirbtuvėse kuriantys Palangos „spalvų žaidėjai“, šio dievų kampo meniniai metraštininkai kaip lygūs su lygiais praturtins ir Lietuvos valstybės dailės aruodus.
O Laikas teka Palangos smėlynais ir paliečia mūsų sielas.
Gegužė, pavasaris 2013-ųjų Palangą praturtino, tebeturtina ir kitais prasmingais, šviesiais dvasinio atsinaujinimo akcentais. Netikėtai maloniais. 2013-ųjų, Sveikatingumo metų proga, LR Sveikatos apsaugos ministerijos ir Nacionalinės karikatūristų asociacijos „Humor sapiens“ iniciatyva surengta XXXVII Lietuvos karikatūrų paroda, išleistas solidus katalogas. Ne juokais smagu. Mūsų Palangą reprezentuoja žinomas mąstančių, „sokratiškų“ piešinių menininkas Vidmantas Eidukaitis.