Karštymečiu meniu „vinis“ – karšta sriuba ar garuojantis kepsnys, ne šaltibarščiai

Po pasikaitinimo paplūdimyje ar pasivaikščiojimo juo, išalkę patraukia ieškoti kavinių ir restoranų. Kiekvienas restoranas ar kavinė siūlo daugybę patiekalų, tačiau galinčių padėti greičiau atsigaivinti po kaitros – visai nedaug. Ir tie patys – niekaip neišskirti meniu.

Šiltos sultys negaivina
Beveik sausakimšoje kavinėje „Rūta“ siūloma blynelių, taip pat ir bulvyčių „fri“ su daržovėmis arba dešrelėmis. Meniu buvo ir šaltibarščių, kurie šioje kavinėje tekainuoja penkis litus, o cepelinai – dešimt litų.
Salotų  kainos varijavo nuo šešių iki devynių litų. Gėrimų pasirinkimas – taip pat skurdokas. Beveik vienoda kaina – du litai – tradiciniams vaisvandeniams, gazuotam arba ne mineraliniam vandeniui, kavai ir sultims negundė.
Užsisakiau sulčių, bet jos buvo beveik šiltos – niekas nepasakytų, kad tokios atgaivina.
Restoranas „Meilutė“ pietų metu buvo beveik tuščias, o padavėjai nuobodžiavo. Jei kas nors užsukdavo, rodės tik tam, kad atsiribotų nuo šurmulio J. Basanavičiaus gatvėje.
Bet šios kavinės meniu – gausesnis nei „Rūtoje“. Tačiau salotų kaina čia didesnė – maždaug nuo dvylikos iki keturiolikos litų, tačiau ir jų pasirinkimas kur kas platesnis.
Šaltibarščių kaina – tik šeši litai už dubenėlį. Tiek kainavo ir sočios bei šaltos sriubos, kurių dažnas neatsisakys karštą dieną. Pietautojai gali rinktis čia tarp keturių ledų desertų rūšių – viena skirta vaikams palepinti. Kaina jų – apie septynis aštuonis litus už porciją.

Atsigerti kavos – į
„Cafe bandukė“
Tie, kurie nori ką nors užkąsti, ar atsigerti gardžios kavos, arbatos ar kokteilio, turėtų užsukti į „Cafe bandukė“.
Pastebėjau: čia gan platus karštų ir šaltų kavų pasirinkimas – nuo juodos kavos iki latte, daugybė įvairiausių sirupų ir kavų rūšių derinių. Jų kainos neviršija devynių litų.
Arbatos mėgėjams siūloma šalta arbata, kainuojanti tik penkis litus, o norintiems naujų skonio pojūčių – ledų kokteiliai, kurie kainuoja beveik šešis litus.
Keletas tokių pasiūlymų užrašyti gerai matomoje lentoje prie įėjimo. Čia taip pat siūlomos bandelės, pyragai ir pyragaičiai, tortai, sumuštiniai ir panašūs užkandžiai. Patraukliai „Cafe bandukė“, rodos, klientų netrūksta.

Jaunimo vieta?
Kavinėje „Vila Gražina“, regis, mieliausiai renkasi jaunimas.
Keli staliukai lauke, tačiau dauguma – vėsiame viduje. Norint nesočiai papusryčiauti, galima užsisakyti jogurtą už tris litus, taipogi vaisių salotų su tuo pačiu jogurtu ar sirupu. Desertą išsirinkti sunkoka, kadangi meniu jų pakankamai – nuo paprastų ledų iki firminio pyrago.
Norintiems rimčiau užkąsti – daržovių arba su mėsa, žuvimi salotos, kurių kaina svyruoja nuo dešimties iki devyniolikos litų, taip pat septynis litus kainuojantys šaltibarščiai ar cepelinai – net už aštuoniolika litų.
Restorane „Molinis ąsotis“ buvo daug lankytojų. Vieni sočiai pietavo, kiti – gurkšnojo kavą. Kai kurie svečiai, pastebėjau, gardžiavosi šaltibarščiais už devynis litus.
Nenorintiems pripilti į skrandžius sotaus skysčio, rekomenduojamos daržovių salotos, kainuojančios nuo dvylikos iki keturiolikos litų, o jei jų neužtenka, visuomet galima rinktis sotesnes, pavyzdžiui, su vištiena, tačiau jų ir kaina didesnė – apytiksliai nuo aštuoniolikos iki dvidešimt dvejų litų. Pilna porcija cepelinų „Moliniame ąsotyje“ kainuoja šešiolika, o pusė – devynis litus.

Džiugino padavėjų
šypsenos
Paskutinė aplankyta kavinė „Safari“ jau iš tolo džiugino padavėjų šypsenomis, o jau joje – ir maloniu bendravimu. Nors daug gaivių patiekalų valgiaraštis ir nepasiūlo, tačiau salotų megėjams čia – tikras rojus. Apie šešiolika salotų rūšių, kiekvienam pagal skonį ir piniginę, kadangi kainos prasideda nuo penkių litų ir baigiasi ties dvidešimt.
Tiesa, jei norisi kažko sočiau, galima rasti kelių rūšių sriubų, tarp jų ir šaltibarščius už vidutinę kainą – aštuonis litus. Alaus mėgėjams – daugybė rūšių.
Į Palangą užsukę poilsiautojai ir patys vietiniai gyventojai gali leisti sau būti išrankiems kavinių, barų ir restoranų atžvilgiu, kadangi šiame mieste jų tikrai netrūksta. Nors išvardintas tik šešetas, tačiau suskaičiuoti buvo galima dar daugiau, tik spėk visus apeiti ir išragauti jų tiekiamą maistą. Armėniškos, rusiškos virtuvės ir įprastų restoranų darbuotojai, pastebėjau, dažnai jau prie įėjimų laukia praeivių ir visus kviečia užeiti. Kur išlenkti bokalą alaus, ar pavalgyti – gan nelengva išsirinkti, bet pastebėjau, kad visus metus veikiančios kavinės ir restoranai pilnesni būna ir vasarą.