Joninių miestelis Šventojoje užbūrė šventės dalyvius

Visą ilgąjį savaitgalį šurmuliavusi Joninių šventė pripildė Šventosios miestelį magiška nuotaika ir geromis dalyvių emocijomis.

Visuose šventės etapuose prisidėjo vietos bendruomenė

Jau daugelį metų pagrindinė Joninių šventės kultūrinė programa išpildoma Šventojoje. Šiemet prie organizacinių darbų aktyviai prisidėjo Šventosios gyventojai ir Palangos kultūros ir jaunimo centro (toliau PKJC) bendruomenės nariai. „Labai smagu matyti, kad žmonės taip noriai įsilieja į švenčių pasiruošimą, dirba išvien. Spręsdami iškilusias problemas jie kartu ieško sprendimų, atranda vieni kitus iš naujo – taip buriama stipri bendruomenė, kurioje gera gyventi kiekvienam“ – atkreipia dėmesį PKJC direktorė Vita Petrauskienė. O pasiruošimo būta nemažai. 

Ne vieną PKJC vizualizaciją renginiams įgyvendinęs žemės meno kūrėjas Gvidas Šedys kūrybinių idėjų nestokojo ir Užburiančiam Joninių miesteliui. „Joninėms norėjosi aiškių, ryškių gamtos motyvų, kažko ne statiško, “ - apie pagrindinę vakarinės dalies skulptūros „Ąžuolo lapai“ gimimą pasakojo menininkas. Apžiūrėjęs būsimos skulptūros stovėjimo vietą (Šventosios upės žiotys), pastebėjo kopose, šalia naujai sukalto tako, gulinčias senąsias lentas. „Kodėl jų nepanaudojus dar kartą?“ – apie tvarias dekoracijas kalbėjo ir puikiu radiniu džiaugėsi G.Šedys. Susisiekėme su Palangos komunaliniu ūkiu ir pasiteiravome, ar galima šias lentas panaudoti šventės puošybai. Gavus sutikimą, prasidėjo kūryba. Lentų skulptūrai reikėjo nemažai, kaip ir rankų joms visoms sunešti. Čia į pagalbą pasisiūlė šiuo metu Šventosios uoste dirbantys „Plungės Lagūnos“ darbuotojai. O išpjautus ir į „žiedą“ sukaltus ąžuolo lapų ornamentus ant stovo padėjo uždėti ne tik menininko pagalbininkai, bet ir būrys vaikštinėjančių poilsiautojų. G.Šedys be dėmesio nepaliko ir „Žvejo dukrų“. Šventės dalyviai galėjo pasidaryti puikią nuotrauką su šventiniu rėmeliu. Šio rėmelio atvežimu į vietą pasirūpino vietos verslininkas, paplūdimio kavinių savininkas Arūnas Riepšas.

Nuo renginių atpratusių šventojiškių ir miestelio svečių pojūčius atgaivino būtent šiai šventei sukaltas Basų kojų takas. Aktyvus Palangos ir Šventosios jaunimas keletą dienų prieš renginį iš įvairių Šventosios vietų rinko kankorėžius, lapus, akmenis, pagalius ir kitas refleksoterapijai skirtas gamtines tekstūras ir surentė net  40 metrų pojūčių taką. Moterų vokalinis ansamblio „Guboja“ narės nuo 6 val. ryto skynė gėles ir įvairias žoleles vainikų pynimams, būrimams ir kitiems Joninių užsiėmimams. O šventės išvakarėse visa PKJC vadybinė komanda puošė Šventosios tiltus, pynė vainikėlius „Žvejo dukroms“ ir dėliojo paskutinius šventės „štrichus“ iki vėlyvo vakaro. 

Šokiai, dainos ir 48 Jonai, Janinos, Jonės

Palangos kultūros ir jaunimo centro kolektyvai buvo Joninių šventės kultūrinės programos ašis. Folkloro ansamblis „Mėguva“ pagal visas tradicijas mokė pinti vainikus ir paruošė nuotaikingą specialiai Joninėms sukurtą programą šventės dalyviams. Liaudiškų šokių kolektyvai „Bočiai“ ir „Banguolis“ išjudino į centrinę aikštę atėjusiuosius. Čia kolektyvų vadovę Janiną Serapinienę nustebino netikėtas Palangos miesto savivaldybės atstovų sveikinimas. Į šventę buvo pakviestos ir kretingiškės - šiuolaikinio šokio grupė „Mivija“. Kolektyvo etniniais motyvais stilizuotas rūbas ir įdomi programa dar labiau atskleidė Šventosios aikštės grožį. 

Į Šventąją atvykę Jonai ir Janinos buvo kviečiami registruotis. Prie ąžuolinių Joninių vartų jų laukė baldų prekybos centro „Šilas“ įsteigtos dovanos ir ąžuolo vainikas. Vainikus rišo Palangos atviros jaunimo erdvės „Be stogo“ savanoriai. Ąžuolo lapų kvapas taip užbūrė jaunimą, jog pažadėję išbūti dvi valandas, jie pasiliko iki vėlumos. Štai savanoris, ąžuolo vainikų rišėjas Linas atvyko iš Panevėžio, šiuo metu dirba Šventojoje, o laisvalaikiu savanoriauja renginiuose. Šventės metu savanoriai užregistravo 48 Jonus, Janinas ir vieną Jonę. Dauguma jų ir gimtadienį šventė šią dieną, kiti vardą „paveldėjo“ iš tėvų ar senelių. Jauniausiam Jonui buvos vos treji, o vyriausiam – septyniasdešimt treji.  Žmonės pamatę varduvininką, pasipuošusį ąžuolo vainiku, sveikino ir linkėjo geros šventės. 

Vakaro programa nuo Žemaičių Alkos rasojimo iki įspūdingos skulptūros „Ąžuolo lapai“ Šventosios upės žiotyse 

Nors ir kupina šokių ir linksmų dainų, vakaro programa neprarado sakralumo pojūčio. Ant Žemaičių Alkos kalno Šventosios pagonys kartu su mėguviškiais kvietė ne stebėti Rasų (Kupolių) šventės ritualus, bet ir patiems dalyvauti. Dalyviai dėkojo baltų dievams, ugnele apvalė mintis, pievoje rinko žoleles, o magišką nuotaiką kūrė kanklių, dūdmaišio ir dambrelio garsai. Tuo metu prie Šventosios upės vyko pasiruošimo darbai. Skulptūra „Ąžuolo lapai“ ruošiama savo misijai – būti sudeginta, vežama garso technika. Nors šventinę dieną orai lepino, paprastam automobiliui įveikti smėlį – nelengvas iššūkis. Čia į šventės pagalbininkų gretas įsiliejo komunalininkas Augustinas Tamulis. Galingas džipo variklis ir keturi varomieji ratai nesunkiai įveikė smėlynus ir pristatė muzikos aparatūrą į reikiamą vietą. Saulei nusileidus visi susirinko prie Šventosios upės žiočių, kur į upę buvo plukdomi vainikėliai, deginamas Joninių laužas, „Ąžuolo lapų“ skulptūra. Šokiai ir dainos netilo iki patekant saulei... 

Šventė šurmuliavo iki sekmadienio

Užburiantis Joninių miestelis kvietė iki pat savaitės pabaigos. Čia vyko tautodailininkų ir amatininkų mugė, kurioje savo įmantriais dirbiniais žavėjo kūrėjai. Centrinėje aikštėje įsikūrusioje laisvalaikio zonoje savo rankų miklumą ir proto aštrumą šventės dalyviai galėjo išbandyti žaisdami įmonės „Medis“ pagamintais lauko žaidimais. O saulei nusileidus patogiai įsitaisyti ant „Šilo“ baldų ir stebėti specialiai Joninėms parinktus filmus. 

PKJC info