Jaunieji Žemės meno festivalio dalyviai papuošė Palangą

 Praėjusį penktadienį viešbučio „Žilvinas“ konferencijų salėje skambėjo Palangos ir Šventosios jaunųjų Žemės meno festivalio „Jaunimo Eco LandArt 2014“ dalyvių balsai. Čia pristatyti savaitę trukusio asociacijos „Ateities specialistų klubas“ iniciatyva surengto projekto, kuriame dalyvavo Palangos ir Šventosios mokyklų bei Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Kurorto verslo skyriaus moksleiviai, metu sukurti mokyklų aplinką papuošę kūriniai, aptarti smagiausi jų kūrimo momentai bei įteiktos padėkos projekto dalyviams ir juos kuravusiems mokytojams.

 Kūrė savaitę

Projekto koordinatorė Lina Kairienė bei asociacijos „Ateities specialistų klubas“ prezidentė Gina Mosteikytė, kurios kartu su Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Žemės meno kūrinių kūrimo konsultantais Viktorija Bodunova ir Mindaugu Kononenka visą savaitę važinėjosi po projekte dalyvavusias Šventosios, „Baltijos“ ir V. Jurgučio pagrindines mokyklas bei Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Kurorto verslo skyrių, konsultavo moksleivius, padėjo jiems parinkti medžiagas, kurios geriausiai tiko jų sugalvotų idėjų įgyvendinimui. Kartu ir fotografavo mokyklų aplinkas papuošusius darbus, kurių skaidrės ir buvo pristatytos „Žilvino“ konferencijų salėje.

G. Mosteikytės pakviesti prie savo kūrinių skaidrių ėjo kūrybinių grupių dalyviai: kiekvienoje mokykloje projektui buvo suburta po kelias grupes, kuriose dalyvavo nuo poros iki keturių moksleivių. Jie pristatė savo kūrinių idėjas, dalijosi įspūdžiais, kas buvo sunkiausia kūrybos proceso metu ir pasakojo, kiek pavyko idėjas įkūnyti ir kaip kartais toji idėja pasikeisdavo.

 Išmoningi projektai

V. Jurgučio pagrindinės mokyklos moksleivės, kurių darbas nuotraukoje, darytoje vos ne nuo mokyklos stogo, priminė žavų atviruką su linkėjimu, išrašytu akmenukais, prisipažino, jog sunkiausia buvo sugalvoti raidžių dizainą. O paskui jau reikėjo darbštumo ir kantrybės raides „išrašant“ – vieną vakarą mergaitės dirbusios vos ne iki sutemų.

Vyrukų komanda prisipažino, jog jiems sukurti kūrinį „Atgijęs kelmas“ padėjo ir dailės, ir darbų mokytojai. Moksleiviai, suradę seniai nupjauto medžio ištrūnijusį kelmą, aptvėrė jį tvorele, privežė smėlio, žemių, ir kelmo centre pasodino gėlių, taip jį „atgaivindami“. Kaip minėjo projekto kuratorės, ši vaikinų grupė jas nustebinusi: jos su konsultantais atvažiavo patarti jauniesiems kūrėjams, o atrado jau padarytą darbą.

Trečiosios grupės dalyvės sukūrė darbą „Meilė mokyklai“ – radusios jos teritorijoje šalia augusius du medžius, tarp kurių stūksojo akmuo, moksleivės aplink juos išpylė smėlio širdį. Ir, kartu su projekto koordinatorėmis sutarė, jog šį darbą reiks laikas nuo laiko atnaujinti – mat vėjas išpustysiąs smėlį.

 Idėją sunku įgyvendinti

Keturis projektus sukūrė „Baltijos“ pagrindinės mokyklos moksleiviai. Patys jie ir jų mokytoja Reda Ščerbakovienė pripažino, jog vienas kūrinys „mintyse“ atrodęs gražiau nei pavyko įgyvendinti: namų gerąsias dvasiais bei turtus simbolizuojantys aitvarai kiek pasiklydo erdvėje tarp medžių.
„Tačiau Žemės menas toks ir yra – niekada nežinosi rezultato“, – pajuokavo R. Ščerbakovienė.

„Baltijos“ mokyklos vyrukų grupė, sukūrusi žavią kompoziciją „Knygos evoliucija“ juokavo, jog sunkiausia buvo surinkti nendres, iš kurių sukurta kompozicija, iš arti vaizduojanti atverstą knygą, o iš toli primenanti skrydžiui sparnus skleidžiantį paukštį.

Trys muzikos S. Vainiūno meno mokykloje besimokančios merginos sukūrė kompoziciją „Gamtos muzika“. Jos prisipažino, kad sunkiausia buvę tarp medžių nutiesti penklinę. Ir didžiulis nusivylimas buvo apėmęs, kai po viso dienos darbo atėjusios kitą rytą rado penklinę sutraukytą, ir reikėję viską daryti iš naujo.

Vienas didžiausių darbų – „Svajonių medis“. Jo kūrėjai prisipažino, jog sunku buvę į medį sukelti visas „svajones“...

Reikėjo kantrybės ir kruopštumo

Šventosios pagrindinės mokyklos aplinką taip pat papuošė kelios kompozicijos. „Vėtrungės“ kūrėjos sakė, jog jų darbas skirtas visiems tebesimokantiems ir jau baigusiems mokslus mokiniams: burė simbolizuojanti būsimą plaukimą gyvenimo vandenimis, kompasas visada rodantis kryptį į mokyklą, kuri nepasikeis ir tada, kai gyvenimo vėjai blaškys laivės vėtrungę. Beje, pastarąją ir buvo sunkiausia sukurti.

Sudėtinga ir įdomi kompozicija „Įsiveržimas“, kurią sukurti padėję dailės ir darbų mokytojai. Čia – krioklys, išpintas iš šakų, kurio kankorėžių ir akmenukų tėkmė pripildo seną medžio kelmą.

Daug darbo ir kruopštumo reikalavo kompozicija „Voratinklis“. Pasak jos kūrėjų, mintis jį išmegzti iš karklo vytelių kilusi pamačius rasos lašeliais nusagstytą voratinklį pievoje.

 Sudėtingiausia – apsispręsti

Į projektą įsijungusios Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Kurorto verslo skyriaus moksleivės prisipažino, jog kurti kompozicijas buvę ir įdomu, ir sunku. Vienai iš merginų grupių sunkiausia buvę sutarti tarpusavyje, ką ir kurioje vietoje jos kurs – aplinkui mokymo centrą augančiame miškelyje būta daug gražių vietų, kurias norėjosi praturinti kompozicijomis. Bet galiausiai sutarta, kur atsivers „Durys į profesijų pasaulį“.

Pajuokavusios, kad Šventojoje daug lengviau rasti medžiagų kūrybai – ten esančiuose miškeliuose ir nulūžusių šakų, ir kankorėžių, ir akmenukų esą daug daugiau nei Palangoje, kompozicijos „Pažvelk į pasaulį kitaip“ autorės taip pat prisipažino, kad kompoziciją kūrė iš kelių kartų, kol sutarė, kad galutinis rezultatas geriausiai atspindi jų idėją.

Po aptarimo projekto iniciatorės įteikė padėkas visiems kūrėjams bei jų mokytojoms. O taip pat – mokyklų vadovams, leidusiems moksleiviams įsijungti į kūrybinę veiklą.

Ne pirmas projektas

Po to, kai projekto dalyviai įsiamžino bendroje nuotraukoje, jo iniciatorės „Ateities specialistų klubo“ prezidentė G. Mosteikytė bei projekto koordinatorė L. Kairienė sakė, jog pirmąkart surengusios Žemės meno projektą mokyklose. Tačiau patirties rengti tokius festivalius esama: tarptautinis Žemės meno festivalis buvo surengtas Birutės parke, taip pat ir Nidoje.

„Projekto „Jaunimo Eco LandArt 2014“ idėja kilo svarstant, ką projektu galima sukurti naujo ir kas turėtų išliekamąją vertę Palangai ir Šventajai, jų gyventojams ir svečiams. Todėl buvo pasirinkta žemės meno festivalio idėja, kurios pagrindu būtų suburtas jaunimas bendram tikslui“, – pasakojo G. Mosteikytė.

Pasak L. Kairienės, Žemės meno festivalio esmė – naudojantis tik čia pat vietoje randamomis medžiagomis (nukritusios medžio šakos, akmenys, samanos, kitos gamtinės medžiagos, surinktos nekenkiant gamtai) sukurti ekologišką kūrinį gamtoje, naudojant minimalias sutvirtinimo priemones, tokias kaip, pavyzdžiui, lininės virvės.

Kaip pabrėžė projekto iniciatorės, Žemės menas unikalus ne tik tuo, kad kuria traukos vietas aplinkinėms bendruomenėms ir svečiams iš svetur, bet jis yra gyvas kintantis ar net išnykstantis – sukurtas iš natūralių medžiagų, jis keičiasi kartu su metų laikais ir oro sąlygomis, tad pradinį kūrinį matęs lankytojas po pusmečio gali jo neatpažinti.

Tikisi pratęsti

„Projekto dalyvių komandas sudarė jaunimas ir projekto vykdytojų priskirti specialistai. Pradžioje vyko paskaitos temomis „Žemės meno prasmė ir reikšmė“, „Žemės meno darbo priemonės ir technika“ ir „Žemės meno pritaikymo galimybės viešosiose erdvėse“. Vėliau pasiskirstę į komandas ir aptarę su konsultantais-specialistais darbų vietą ir eigą, pasitelkę gamtos dovanas, projekto dalyviai kūrė įvairias žemės meno kompozicijas atstovaujamos švietimo įstaigos teritorijoje“, – trumpai pristatė projekto eigą jo iniciatorės.

Jos dar kartą nuoširdžiai padėkojo Palangos miesto savivaldybei, parėmusiai projektą, visoms jame dalyvavusioms mokykloms, o taip pat daug prie projekto įgyvendinimo prisidėjusiems Šv. Ignaco Lojolos kolegijai, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrui ir jo Kurorto verslo skyriui.

„Mūsų nuomone, projektas pavyko. Kiek kalbėjomės su jame dalyvavusių mokyklų atstovais, – gaila, kad dėl tam tikrų priežasčių nebeturėjo galimybės dalyvauti Senoji gimnazija, – ugdymo įstaigos pasiryžusios ir kitąmet dalyvauti panašiame projekte. Dabar galvojame, ar pakartoti Žemės meno festivalį, ar surengti kitokį: gal pabandytume kompozicijų kūrimui panaudoti į šiukšlių dėžes keliaujančias medžiagas“, – dalijosi planais G. Mosteikytė ir L. Kairienė.