Iš piršto šiukšlių rinkliavos tarifus išlaužusiems politikams akys veriasi pamažu

Lietuvos Vyriausybės pavyzdžiu Palangos valdžia paknapstomis skuba taisyti savo praėjusių metų pabaigoje pridarytų klaidų. Skirtumas tas, kad šalies valdžia tas klaidas iškepė per kelias naktis, o Palangos savivaldybė iki patvirtinimo atliekų rinkliavos tvarką gromulavo daugiau nei pusmetį.

Tačiau tik dabar miesto valdžiai paaiškėjo, kad pardavėjams ir paslaugų teikėjams nustatyta rinkliava labiau panaši į pakelės plėšiko tarifą, o ne į protingą ir gyvenimo realijomis pagrįstą mokestį.

Visi žinome, kad ledais gatvėje prekiaujama vėlyvą pavasarį, vasarą ir ankstyvą rudenį. Bet ne žiemą.  Užtat prekyba ledais prilyginama prekybai maisto produktais, kuriais galima prekiauti ištisus metus. O jei leidimas prekiauti išduodamas metams, vadinasi tokį leidimą gavęs ir už šiukšles turi mokėti ištisus metus.  Prie vasaros sezono tarifo 450 litų pridėjus ne sezono metu nustatytą 1080 litų rinkliavą gauname 1530 litų mokestį už vieną prekybos ledais vietą.

Vienos tonos atliekų išvežimas kainuoja 200 litų. Vieną toną sveria apie 5,5 kubinio metro atliekų.  Išeitų, kad vieno kubo atliekų išvežimo kaina – 37 litai. Vadinasi, už vieną prekybos ledais vietą sumokama 41 kubo šiukšlių išvežimo kainą.  Ledais prekiaujanti bendrovė „Timotis“ šiemet turi 17 prekybos ledais vietų, už kurias turi sumokėti 26 tūkstančius litų atliekų rinkliavos. Tiek kainuoja išvežti 702 kubus šiukšlių.

Į vieną kubinį metrą telpa apie 30 ledų dėžių, kuriose yra po 20 porcijų. Bendrovė per vasarą iš viso parduoda apie 120 tūkstančių porcijų ledų, kurių bendras tūris sudaro 200 kubinių metrų. Bet ledų prekybininkams šiukšlių rinkliava paskaičiuota už tris kartus didesnį kiekį. Ne tik kad šiukšlės, tokio tūrio nesudaro net visi įmonės per metus parduodami ledai.

Palangiškis Mindaugas Žalgiris pasiūlė didžiausią kainą ir laimėjo konkursus 20 prekybos ledais vietų. Norint gauti leidimus prekybai jam už šiukšles reikia pakloti 30,6 tūkstančius litų. Verslininkui ne ką daugiau kainavo visos konkursuose laimėtos prekybos vietos.

Ar tai ne miesto tarybos įteisintas verslininkų reketas?

Kažkodėl atliekų rinkliavą už visus metus privalo mokėti dviračių nuomotojai, batuto paslaugų teikėjai – po 480 litų, paplūdimio reikmenų pardavėjai – 225 litus, nors niekas nematė, kad žiemą kažkas šokinėtų ant batuto, pliaže vartytųsi ant sniego pasidėto gulto, ar per pusnis pramogautų dviračiais.

Kai tokiomis rinkliavomis pasipiktinę verslininkai miesto valdžiai atvėrė akis, šie puolė taisyti rinkliavos dydžius.  Vicemeras Rimantas Garolis žada, kad bus atsisakyta ne sezono laikotarpiui numatytos rinkliavos, mažės ir pati vasarai paskaičiuota rinkliavos dalis.

Tačiau savivaldybė nė nesiruošia nuo nesąmoningos rinkliavos atleisti tų paslaugų teikėjų, kurių veikla jokių šiukšlių nekaupia.  Prekiautojai gintariniais papuošalais, paveikslais už kiekvieną prekybos vietą turi sumokėti po 220 litų atliekų tvarkymo rinkliavą. Išeitų, kad miesto valdžia apskaičiavo, jog gintaro dirbiniais prekiaujantis tautodailininkas per metus sukaupia daugiau nei toną šiukšlių? Gintaro meistrai teigia, kad tiek nesvertų net per visą atkurtos Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį visų kurorto tautodailininkų kartu pagaminti gintariniai papuošalai.

Ankstesniais metais prekiautojai gintaru už šiukšles mokėdavo po 90 litų. Klausiu, už ką? Seniausiai Palangoje gintaro papuošalus gaminanti ir jais prekiaujanti kurorto tautodailininkė Ona Kaktienė gūžčioja pečiais ir nežino ką sakyti.  Pirkėjas jai paduoda pinigus, išsirinkti gintaro karoliai įdedami į mažytį plastmasinį maišelį, kuris pradingsta pirkėjo rankinėje. Šiukšlių šiame procese kaip ir nėra.

Arba kaip gali šiukšlinti ant batuto šokinėjantis poilsiautojas? Kaip iliuzionistui iš kišenių jam spalvoti popieriukai byra?

„Bent iki pernykščių 90 litų sumažintų“, - valdžios malonės tikisi nežinanti už kokias šiukšles rinkliavą mokanti O.Katkienė. Moters prašymas lyg tarpuvartėje plėšikus sutikus – “ neatimkite visų pinigų, gal jums ir 20 litų užteks“.

Regis, jokių šiukšlių nesukuria prie kurhauzo tvoros paveikslus parduodantys prekybininkai.  Tačiau 6 prekybos paveikslais vietas turinti palangiškė Rasa Paulauskienė už šiukšles privalo sumokėti 1320 litų. Vien leidimai prekiauti paveikslais konkursuose laimėti savivaldybei sumokant po 3-5 tūkstančius litų. „Negi šių pinigų miesto valdžiai nepakanka, kad iš mūsų taikosi dar po 220 litų nuplėšti“, - klausia prekeiviai.

Protu sunkiai suvokiamo tarybos sprendimo taisymu užsiėmęs Palangos mero pavaduotojas R.Garolis šiukšlių negaminančių paslaugų teikėjų atleisti nuo nesąmoningos rinkliavos nemato reikalo.  „Štai stovi visą dieną batuto nuomotojas. Jis toje vietoje rūko, valgo, geria. Kur jis deda popierius, tuščius gėrimų butelius, nuorūkas?“, - rimtu veidu svarsto vicemeras.

Bet kuo žmonių valgymas, rūkymas ir gėrimas kurorto viešoje vietoje susiijęs su batuto, dviračių nuoma arba prekyba gintariniais papuošalais?