Ar nauja šalies valdžia išliks dosni Palangai?

Dar visai neseniai rinkimų į Seimą metu palangiškius sveikinęs, jiems pagarbą reiškęs Darbo partijos Protas, Garbė ir Sąžinė Viktoras Uspaskichas dabar prieš Palangą yra užsimojęs grėsmingu vėzdu.
Net patvirtinus kitų metų valstybės biudžetą, jis reikalauja peržiūrėti objektus, kuriems numatytos valstybės investicijos. V. Uspaskichui užkliuvo tai, kad kitais metais valstybės lėšas ketinama skirti esą konservatorių vadovaujamoms savivaldybėms, o ne toms rinkimų apygardoms, kuriose buvo balsuojama už darbiečius.
„Jei mes dabar balsuosime už konservatorių paruoštą biudžetą, tuomet kam mes buvome renkami į valdžią“, – maždaug taip iš televizorių ekranų dabar piktinasi Darbo partijos vedlys. Vadinasi, atimkime iš Darbo partijai nugarą atsukusių blogiukų ir atiduokime „teisingai“ balsavusiems geriečiams. Ne veltui ši partija per rinkimus gyrėsi žinanti kaip.
Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė aiškina, kad apie 400 milijonų litų valstybės investicijų lėšų paskirstyta dar anoje socdemų kadencijoje pradėtų objektų pabaigimui ir jų buvimo vieta su savivaldybių vadovų partiškumu nėra susijusi.
Tačiau mes, palangiškiai, žinome, kad yra šiek tiek ne taip. Mūsų laimei, pernai pavasarį, konservatoriui Š. Vaitkui tapus meru ir įgijus šalies premjero A.Kubiliaus simpatijas, Palangai pagaliau atsimazgė valstybės iždo maišelis, kuris buvo tvirtai užrištas iki šiol. Per trumpą laiką valstybės skirtos lėšos kurorto gatvėms, atstatomam Kurhauzui, sporto kompleksui, būsimam savivaldybės administracijos pastatui dovanota kelininkų poilsinė, į kempingo statybą, Botanikos parko renovaciją nukreipti europiniai pinigai leido Palangai bent pradėti stotis ant kojų.
Reikalaudamas valstybės investicijas perskirstyti darbiečiams palankiose savivaldybėse esantiems objektams, V. Uspaskichas vargu ar taip Palangai keršija už tai, kad jo partijai atstovaujanti G.Krasauskienė liko be Seimo mandato – naujajai valdžiai nepatinkančių savivaldybių Lietuvoje yra ir daugiau. Tačiau jei darbiečių lyderiui prie biudžeto projekto žirklėmis ir klijais bus leista pasidarbuoti nevaržomai, Palanga gali smarkiai nukentėti.
Nuo mūsų kurorto gali būti nurėžti kitų metų biudžete Vasaros koncertų estrados rekonstrukcijai numatyti 2 milijonai litų, nes tai – naujai pradedamas statyti objektas. Valstybės numatytų beveik 2 milijonų litų gali nebegauti pradėta statyti sporto salė – Palangai gali būti pasakyta, kad prie ES fondų skirtų milijonų trūkstamas lėšas susiraskite patys. Juo labiau, kad salė bet kuriuo atveju bus pastatyta, o savivaldybei liks išsimokėti skolas. Teoriškai kitam objektui gali būti permesti ir Botanikos parko renovacijai skirti 3 milijonai litų – su žirklėmis besidarbuojantys darbiečiai gali nuspręsti, kad kurorto parkas sėkmingai funkcionuos ir be antrojo renovacijos etapo.
Žodžiu, prieš pusantrų metų prasirišęs valstybės iždo maišelis Palangai gali užsimazgyti vėl.
Štai, dabar ir paaiškės, ko iš tiesų vertas su Palangos atgimimu siejamas meras Šarūnas Vaitkus? Viena yra paimti tai, kas leidžiama, nors ir tam kurorto merui reikėjo įdėti nemažai pastangų ir atkaklumo. Tačiau visai kas kita iš naujosios šalies valdžios bus gauti tai, ko dalinti Palangai niekas nebus nusiteikęs.
Tuomet taps aišku, ar Š. Vaitkus yra tik palankiomis politinėmis aplinkybėmis trumpam pasinaudoti sugebėjęs meras, ar jis yra tikras miesto šeimininkas, prityręs politikas, įžvalgus diplomatas ir strategas, sostinėje sugebantis įtikinti ir gauti tai, ko reikia didžiausiam šalies kurortui. Tik taip jis sugebės užčiaupti kritikus, teigiančius, kad už jį anksčiau buvę miesto merai pasirodė prasčiau, nes nesutapdavo jų ir Seimo valdančiosios daugumos partiškumas.
Kita vertus, vien tik ant valstybės pečių Palanga toli nenuvažiuos. Didžiąja dalimi jos ateitis priklauso nuo privačių investicijų į kurortui būtinus pramogų objektus. Deja, šiame fronte pasigirti vis dar negalime.
Neskaitant renovuojamų ar plečiamų privačių viešbučių, kavinių, Palanga dar nėra sulaukusi nė vieno privataus investuotojo, kuris mūsų mieste būtų pastatęs naują visuomeninį objektą. Tiesa, pirmoji kregždė yra – po metų turėsime privataus kapitalo pastatytą modernią autobusų stotį ir pirmąjį plynoje vietoje atsiradusį naują prekybos centrą.
Tačiau to yra maža. Kaip ir anksčiau, Palanga nei savo gyventojams, nei svečiams žiemą vis dar negali pasiūlyti jokios pramogos. Š. Vaitkus pasakoja apie padažnėjusius verslininkų vizitus, pietinėje miesto dalyje ketinamą statyti uždarą žirgyno maniežą, ledo areną. Dar kitą stambų verslininką iš Vilniaus lyg tai sudomino galimybė Bangų gatvės aikštelėje pastatyti baseiną.
Bet ar gražūs pažadai tikrai virs kūnu? Be to, norint apčiuopiamų rezultatų, neverta laukti, kol kas pravers savivaldybės duris. Merui į verslininkų kabinetus teks belstis pačiam. Miesto pasiūlymų privačiam kapitalui yra per akis. Vien ko verti kurorto planai priešais oro uostą esančioje buvusioje kariškių teritorijoje įkurdinti pramoninę zoną, kurioje atsirastų mokesčiais miesto biudžetą penėsiančios ir darbo vietas kursiančios gamyklos ar logistikos centrai.
Matant, kaip savivaldybė beviltiškai pardavinėja geroje miesto vietoje esantį buvusį vaikų darželio pastatą su patraukliu žemės sklypu, dėl kurorto sėkmės ateityje kyla abejonės.
Ar pavyks Š. Vaitkui į Palangą privilioti stambias Lietuvos, o gal ir užsienio bendroves? Ar jis sugebės įtikinti verslininkus į kurortą sugrįžti su realiais projektais? Atsakymų į šiuos klausimus neturėtume laukti amžinybę.