„Žemaičių etninis atgimimas negali sėkmingai vykti be svertų politikoje“

Ar Žemaičių partija turi šviesią ateitį Palangoje? Ar palangiškiai yra tikri žemaičiai ir puoselėja savo paveldą?
Praėjusį antradienį redakcijoje, per tradicinį „Palangos tilto“ kavos rytmetį, su laikraščio skaitytojais diskutavo Žemaičių partijos Palangos skyriaus pirmininkas Romas Stankevičius, partijos narys ir žemaičių sambūrio „Būkime vieningi” vienas aktyvistų Vaidas Želvys.
R. Stankevičius sakė, kad tikįs, jog partija turi „geras“ galimybes vietos politikoje, bet didesnį partijos proveržį stabdo kai kurie nesutarimai partijos viršuje – Seimo rinkimuose partijos pirmininkas Egidijus Skarbalius dalyvavo „Drąsos kelio“ partijos sąraše.
Nors Europos Sąjunga numato nemažai lėšų etninio paveldo puoselėjimui, R. Stankevičius pripažino, kad iki šiol neatsirado „pakankamai raštingo žmogaus“, kuris tuo užsiimtų.
„Pavyzdžiui, Skuodo miesto Tarybos posėdžiai vyksta žemaitiškai. Būtų gerai, kad kurorte atsirastų koks nors paveldą puoselėjantis žemaitis, kuris , pavyzdžiui, sutiktų vaikams vesti sekmadienio pamokėles žemaitiškai,“ – sakė Žemaičių partijos Palangos skyriaus pirmininkas.
Abu žemaičių atstovai pabrėžė, kad žemaičiai Europoje buvo pakrikštyti paskutiniai, o krikščionybė į Lietuvą atkeliavo su kalaviju ir ietimis.
Anot pašnekovų, katalikų bažnyčia vietose tapo valdymo įrankiu, todėl neretai vietos valdininkai mieliau palaiko vietos katalikų bendruomenės aktyvistus nei senojo lietuvių tikėjimo išpažintojus, kurių, anot pašnekovų, labai daug tarp „tikrų žemaičių“.
Į redakcijos kavarytį atvykę garbaus amžiaus palangiškiai sakė, kad nėra „ką nors daug“ girdėję apie žemaičių veiklą Palangoje ir prisipažino, kad „nėra susimąstę“, ar laiko save žemaičiais.
Senjoras Petras atkreipė dėmesį, kad, nors Lietuva laisva, net žiniasklaida, užuot vartojusi žodį „sovietinis“, sako tarybinis.
V. Želvys pastebėjo, kad ne tik sovietmečiu, kai buvo darkoma Lietuvos istorija, bet net Lietuvai esant laisvai, anot pašnekovo, neretai yra nepelnytai mažai kalbama apie žemaičių istorinio, kultūrinio ir etninio paveldo reikšmę, žemaičių svarbą Lietuvos istorijoje.
„Kaip buvo tam tikrų tabu, kalbant apie žemaičius, taip tų tabu ir liko,“ – įsitikinęs V. Želvys.
Jis teigė, kad sambūris „Būkime vieningi“ savo lėšomis organizuoja išvykas į baltų senojo tikėjimo šventvietes, jas prižiūri, birželio 21-ąją prisidės prie žemaičių dainų renginio.
R. Stankevičius tikisi, kad partija artimiausiu metu išspręs partijos „viršūnių problemą“ ir ateis rimtai pasiruošusi savivaldos rinkimams 2015 metais.
Bet jis pastebėjo, kad kitaip nei, pavyzdžiui, Vokietijoje, Lietuvoje valdžia dažnai prisibijo etniniu pagrindu veikiančių sambūrių ar partijų.
Tačiau paklaustas, ar turi nuoskaudų bendraujant su kurorto valdžia, R. Stankevičius sakė, kad niekada iš žemaičio mero Š. Vaitkaus nėra susilaukęs neigiamo atsakymo.
„Priešingai: meras Š. Vaitkus nuolat skatina mus, palaikė mūsų idėją dėl savaitgalio pamokėlių žemaičių kalba rengimo. Meras pritarė minčiai per mūsų šventę liepos mėnesį prie savivaldybės iškelti ir žemaičių vėliavą,“ – sakė R. Stankevičius.
„Bet etninis atgimimas negali vykti sėkmingai, jeigu neturi svertų politikoje, jei pats nesi valdžioje,“ – pastebėjo V. Želvys.