Jonas Simutis: "Savo ateitį matau Palangos politikoje"

Kai skaitote šį interviuką, Jonas Simutis, palangiškis LNK žinių reporteris, ko gero, jau skuodžia pas kitą dienos įvykio herojų. Per vieną savaitę pašnekinęs ir prezidentą Valdą Adamkų, ir kadenciją baigusią Dalią Grybauskaitę, jis labiausiai norėtų nors trumpučiam pokalbiui susėsti su savo kumyru, buvusiu JAV prezidentu Baraku Obama. Bet politikos mokslų ir tarptautinių santykių studijas Vilniaus Universitete „kremtantis“ 24-erių vaikinas savo ateitį žadą susieti tik su Palanga. „Man ji – tokia ypatinga. Joje galime tiek daug nuveikti,“ – sakė Jonas, žinomo didžiausio šalies kurorto politiko Eugenijaus Simučio sūnus.
– Po velnių, Jonai, ką tu darai Vilniuje, kur tokie „kamščiai“ ir skuba?
– (Šypteli) Pirmiausia noriu pabaigti mokslus, bet esu įsitikinęs, kad ateityje grįšiu į Palangą. Man dabar svarbiausia – karjera ir ją kol kas regiu čia, Vilniuje.
– Apie kokią karjerą svajoji?
– Šiuo metu esu žurnalistas (LNK reporteris), noriu pasisemti kuo daugiau šio darbo patirties. Supratau, kad dirbdamas žurnalistu gali prisiliesti prie įvairių gyvenimo sričių. Man, studijuojančiam politiką, tai – neįkainojama patirtis. Kaip žurnalistas galiu patekti į vietas, kurios žmogui iš gatvės paprastai nėra pasiekiamos. Turiu omeny darbinius susitikimus su ministrais, Seimo nariais, prezidentais. Mąstau apie aplinkosaugos ir tvaraus vystymosi studijas. Akys krypsta į Švediją ar Olandiją. Pastarojoje, Utrechto mieste, jau esu mokęsis.
– Šnekini įvairius žinomus Lietuvos žmones. Kokį žinomą pasaulio politiką norėtum pašnekinti?
– Neabejotinai, Baraką Obamą, buvusį JAV prezidentą. Juo labai žaviuosi.
– Jeigu šiandien nusileistų Jėzus Kristus, ar išdrįstum jį pašnekinti? Ir ko paklaustum?
– Tikrai išdrįsčiau. O ko paklausčiau? (Susimąsto) Pasiteiraučiau jo, kaip patikimiausio šaltinio, ar Biblija yra autentiška, kaip jis sukūrė religiją, krikščionybės pamatus, visą filosofiją. Nemažai esu mokęsis filosofijos.
– Jau esi sukaupęs šiokią tokią politinę patirtį. Praėjusiuose rinkimuose į savivaldybės Tarybą dalyvavai su savo tėčio vedamu visuomeninio komiteto „Palangiškiai“ sąrašu, o prieš ketverius metus – su Liberalų sąjūdžiu.
– Pirmu atveju sprendimas buvo gan spontaniškas ir vėjavaikiškas, tąkart buvau vos 20-ies, šįkart mano sprendimas buvo brandus, apmąstytas.
– Esi liberalus?
– Taip, to niekada neslėpiau.
– Pasisakai už marihuanos legalizavimą?
– Taip. Tik viskas turi būti palaipsniui. Turi vykti mūsų visuomenės branda. Man draudimai nepatinka. Nedaug žmonių esu sutikęs, kuriems patiktų draudimai.
– Esi rūkęs „žolę“?
– Taip, esu, juk gyvenau Olandijoje, kur marihuana – legali.
– Ką dar blogo darei ten?
– (Šypteli) Oi, blogo – nieko. Daug prie knygų sėdėjau ir dviračiu važinėjau.
– Raudonųjų žibintų kvartale lankeisi?
– Ai, buvau iš smalsumo nuvykęs ten, bet man jis nėra labai įdomus – turiu draugę. Man užtenka jos (šypsosi).
– Kokias kitas idėjas iš Olandijos be marihuanos legalizavimo norėtum matyti prigijusias Lietuvoje?
– Žinoma, dviračių kultūrą. Ji ten – masiška. Olandai yra nuveikę daug gerų dalykų žaliosios energetikos srityje. Jie – vieni pasaulio lyderių žmogaus teisių prasme. Čia, Lietuvoje, turime geriau integruoti neįgaliuosius, aš pasisakau ir už homoseksualių asmenų partnerystės įteisinimą.
– Tokias idėjas galėsi įgyvendinti, jeigu kitais metais pakliūsi į Seimą su nauja liberalų partija. Paneik ar patvirtink gandus, kad būsi joje. Ir ne tik – dalyvausi Seimo rinkimuose kaip jos kandidatas Palangos-Kretingos rinkimų apygardoje.
– Oi, ne. Tai – gandas. Esu žurnalistas ir esu visiškai apolitiškas, jokioje partinėje veikloje nedalyvauju, nors savo liberalių pažiūrų neslepiu.
– Toks įspūdis, kad savęs gyvenime vis dar ieškai – esi išbandęs įvairius darbus: buvai krepšinio klubo „Palanga“ vadybininkas, dirbai Seimo nario padėjėju, net kurorto transporto įmonėje „Vlasava“...
– Kiekviena darbinė patirtis – naudinga. Beje, kai dar gyvenau Palangoje, pats lankiau krepšinį, žaidžiau moksleivių lygoje. Taip pat esu praktiką atlikęs „Žinių radijuje“ – tai mano pirmoji stotelė žiniasklaidoje. Manau, kad jaunas žmogus turi save visur išbandyti.
– Vadinasi, esi tipiškas modernios kartos jaunuolis – jūra iki kelių?
– Ne, nors yra tiesos tame, ką sakai: mano karta nori viską išbandyti ir vienoje vietoje ilgai „neužsisėdi.“ Bet aš žvairuoju į žmones, kurie įsitikinę, kad jie viskam yra gabūs... Neįmanoma visko žinoti ir viską daryti vienodai gerai. Man labiau patinka kritika nei pagyros.
– Į Everestą vienas liptum?
– Žinoma, kodėl gi ne? Tik pirmiausia norėčiau tokiam žygiui pasiruošti (šypsosi). Va, dabar su broliu ir draugais ruošiamės žygiui (kalbėjomės birželį) į kalnus Lenkijoje, Zakopanės regione. Man ryšys su gamta – labai svarbus.
– Ar turi ydų?
– (Mąsto) Kartais norėčiau labiau įsiklausyti. Kartais gal pernelyg peršu savo nuomonę? Mano darbas televizijoje būtent to ir moko – įsiklausyti, ką pašnekovas sako. Hmm, kokių dar ydų turiu? Na, kartais galėčiau būti mažiau impulsyvus. Ypač ginant kokią nors vertybinę poziciją. Esu labai užsispyręs – kartais mane sunku perkalbėti. Bet siekiu keistis: devynis kartus pamatuoti, o dešimtą – pjauti!
– Tavo tėtis – žinomas Palangos politikas, yra ne galva linksintis, o rėžiantis tiesą į akis. Kokias savybes esi iš jo paveldėjęs?
– Pirmiausia – užsispyrimą. Mokėjimą ginti savo poziciją ir vertybes. O pastaraisiais metais ryšys su tėčiu darosi vis artimesnis. Abu daug diskutuojame apie politiką. Man atrodo, kad ir jis mokosi įsiklausyti ir jam tai neblogai sekasi (šypteli). Komunikabilumas ir mokėjimas bendrauti – taip pat iš tėčio. Man patinka būti tarp žmonių. Aš – žmonių žmogus.
– Kaip dažnai tavo keliai veda į Palangą?
– Dažnai. Net pasakysiu taip: mano ryšys su Palanga kiekvienais metais stiprėja. Aš ir mano vyresnis brolis užaugome Palangos patriotais. To mus mokė mūsų tėvai. Palangos gamta, ramybė, ypač ne sezono metu, mane žavi. Iki šiol palaikau stiprų ryšį su dauguma gimnazijos mokytojų.
– Kur matai save po 10 metų?
– Labai tikiu, kad Palangoje. Joje matau itin daug potencialo. Ypač žaliojoje energetikoje, dviračių kultūros vystyme, gydyklų plėtojime. Ten yra tiek daug ko veikti!
– Beje, kad išvysime Jono televiziją?
– Nežinau, ar ji bus, bet mąstau apie individualaus televizijos turinio kūrimą. Tikiuosi, kad artimoje ateityje galėsiu jį visiems pristatyti.